Aktualijos

Seimas priėmė pataisas, pagal kurias iš valstybės biudžeto išlaikomos mokyklos, vaikų darželiai, bibliotekos ar gydymo įstaigos, garažų, daugiabučių, sodininkų bendrijos nuo 2025 m. bus išbrauktos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos gavėjų sąrašo. Daugelį toks sprendimas nuliūdino. 

Galės kurti paramos fondus

Pagal Seimo priimtas pataisas 1,2 proc. GPM galės būti remiamos tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Kai kurie parlamentarai siūlė taikyti išimtis ir į paramos gavėjų sąrašą įtraukti kultūros bei švietimo įstaigas, tačiau šie pasiūlymai svarstomi nebuvo.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Seimo posėdyje kalbėjo, kad nevyriausybinės organizacijos viešąsias paslaugas paprastai teikia efektyviau nei tai daro valstybinės institucijos.

Seimo narys Aidas Gedvilas klausė, kodėl šiuo atveju švietimo sektorius turi patirti nuostolių.

„Yra tokių mokyklų, kurios rinkdavo nuo 13 iki 15 tūkst. eurų per metus ir jau nusistovėjo tų pinigų panaudojimo tvarka. Kaip išeitį siūloma steigti labdaros fondus, tačiau tai nėra sprendimas, nes, faktas, išaugs administracinė našta“, – pastebėjo A. Gedvilas.

Įstatymo pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas akcentavo, kad šis paramos būdas turi būti skirtas nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų plėtrai, pilietinei visuomenei stiprinti.

„Nesiūlome atimti gavėjų statuso iš biudžetinių įstaigų – jas ir toliau bus galima remti kitais būdais. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad 2022 m. valstybės biudžete finansavimas kultūrai, švietimui, krašto apsaugai augo rekordiškai. Tuo metu NVO sektorius finansavimo iš mokesčių mokėtojų pinigų išvis negauna“, – pabrėžė A. Bagdonas.

M. Majauskas per pataisų svarstymą ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.

Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalies asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.

Sprendimas nuliūdino

Vis dėlto kai kurie mokyklų, sodų bendrijų atstovai pokyčius vertina neigiamai ir vadina diskriminuojančiais.

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Viktorija Paulauskienė, paprašyta išsakyti savo nuomonę apie tokį Seimo sprendimą, sakė:

– Liūdna dėl tokio sprendimo ir netgi keista – jei švietimas yra prioritetas, kodėl atimama galimybė prie ugdymo kokybės prisidėti visiems norintiems? Mūsų darželis tos paramos surinkdavo apie 3–4 tūkst. eurų, ir mums tai gana reikšminga suma. Ir mes, darbuotojai, ir vaikų tėveliai tokiu būdu prisidėdavome prie kiemo rekonstrukcijos, higienos priemonių pirkimo. Pirkdavom ir edukacines priemones, gerinančias  ugdymo kokybę. Dabar galimybė tai daryti sumažės.    

Nuliūdino toks sprendimas ir Tauragės meno mokyklos direktorę Jolantą Kazlauskienę.

– Skeptiška mano nuomonė, – sakė ji. – Meno mokykla iš šio mokesčio dalies surinkdavo keletą tūkstančių eurų, už kuriuos padarydavom ką nors naudingo bendruomenei, visiems. Mums tai didelė parama, ir nereikia galvoti, kad mes viskuo pilnai aprūpinami iš biudžeto ar spec. lėšų. Štai šiemet įsigijome televizorių ir videostendą. Arba dar – baigėsi renovacija, nauji tualetai, nauja įranga, tačiau reikėjo visokių laikiklių, veidrodžių, muilo, visų kitų dalykų. 

Direktorė įsitikinusi, kad toks sprendimas neteisingas. 

– Juo labiau, kad girdžiu kalbant, kad biudžetininkai viską gauna, o visuomeninės organizacijos – nieko. Turiu krūvą pavyzdžių, kaip visuomeninės organizacijos ateina pas mus, prašosi vykdyti projektą, tampame partneriais ir jie naudojasi viskuo, ką mes turime. Kodėl jie gali pykti, kad mes kažką gaunam iš biudžeto? Jie geranoriškai priimami, dalyvauja bendruose projektuose, jokios nuomos iš jų neprašoma.    

Per 153 tūkst. eurų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 230 00 paramos gavėjų. 

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, už 2020 m. mokestinį laikotarpį Tauragės rajono gyventojai pateikė 4407 prašymų pervesti paramos gavėjams dalį sumokėto GPM, bendra pervestos paramos suma – 153 792 eurai.