Metiniame Prezidento pranešime Seime nuskambėjo Tauragės vardas. Klimatui neutraliu tapti pasiryžęs miestas sulaukė pagyrų. Gitanas Nausėda pabrėžė, kaip svarbu, kad savivalda suvoktų savo atsakomybę siekiant klimato krizės valdymo tikslų.
Tauragė – pavyzdys visai Lietuvai
Kaip rašoma Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Romualdas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad iš Tauragės savivaldybės pavyzdį gali imti visa Lietuva.
„Nors nacionaliniu lygiu vis dar neišsprendžiame visų transporto taršos problemų, vis dėlto Tauragė yra puikus modelis, kaip tai daroma savivaldoje – kaip įmanoma efektyviai plėtoti ekologišką transportą ir darnią plėtrą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius“, – tikino R. Vaitkus.
Lietuvos užmojis – iki 2050 metų tapti neutralia klimatui
„Neseniai Vilnius ir Tauragė parodė sveikintiną ambiciją, prisijungę prie 100 ES miestų, siekiančių klimatui neutraliais tapti dar iki 2030 metų“, – ketvirtadienį sakydamas 3-ąjį metinį pranešimą akcentavo G. Nausėda.
„Tikiu, kad Lietuvos savivalda gali atlikti reikšmingą vaidmenį, stiprinant aplinkosaugą bei kovojant su klimato kaita. Kartais pakanka jai tiesiog netrukdyti“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva turi užsibrėžti tikslą iki 2050 metų tapti neutrali klimatui. „Tam, kad suspėtume pasiruošti, jau iki 2030 m. privalome reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją“, – teigė Prezidentas.
Dar praėjusių metų kovo mėnesį Vyriausybė nustatė 3 pagrindinius prioritetus: žaliąjį kursą, skaitmenizaciją ir švietimą.
Viena europinio Žaliojo kurso misijų yra 100 miestų paversti klimatui neutraliais iki 2030 metų. Vilnių ir Tauragę į šį šimtuką atrinko Europos Komisija.