Raimondos Alysienės nuotrauka
Savivaldybės tarybos posėdyje Tauragės šilumos tinklų vadovas Audrius Arcišauskas, pristatydamas metinę įmonės veiklos ataskaitą, teigė, kad visi kelti tikslai pasiekti, tačiau neneigė, kad problemų netrūksta.
Direktorius Audrius Arcišauskas komitetų posėdžių metu išdėstė, kad 2021 m. bendrovei buvo iškelti 5 tikslai, visi jie pasiekti. Pernai bendrovė pateikė paraiškas atsinaujinančių energijos išteklių įdiegimui. Jau rengiamasi įrengti maždaug 100 kW saulės fotovoltinę elektrinę, kuri gamins, kaip numatoma, apie 92 tūkst. kW elektros energijos. Elektrinė atsieis apie 81 tūkst. eurų, parama jai įrengti siekia apie 25 tūkst. eurų. Vadovas vardijo nuveiktus darbus: Tauragės Dvaro rajone bendrovė prisijungė 5 objektus, suma siekia 26 tūkst. Eur, integruota darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema, nuo 2020 m. kasmet atliekamas mikroklimato vertinimas. Probleminės sritys, pasak vadovo, – darbo užmokestis, paaukštinimo galimybės, o stipriosios pusės – bendradarbiavimas, vadovavimas, pasitenkinimas darbu.
Išdėstęs pagrindinius įmonės veiklos rodiklius direktorius pažymėjo, kad įmonės apyvarta padidėjo 12,5 proc., grynąjį pelną sudarė 4302 eurai, maždaug 10 tūkst. kW didėjo realizacija, pajamos didėjo apie 12 proc. (lyginant su 2020 m.).
Pasak vadovo, tarp 174 Šilumos tinklų abonentų 81 yra renovuoti namai.
Tarybos narys Vaclovas Karbauskis klausė, kodėl didėja nuostoliai trasose – dabar jie siekia 17 proc., o esą buvo laikai, kai jie buvo apie 13 proc. Į tai vadovas atsakė, kad 52 proc. trasų yra renovuotos, 12,8 km kvartalinių magistralinių vamzdynų buvo nerenovuoti. Šiemet renovuojamas pirmasis bekanalinis vamzdynas, kuriam jau 25 metai. Pasak jo, didelę nuostolių dalį sudaro privatus sektorius, nes jam atsakyti už vamzdynus teisinio pagrindo nėra, o netiekti šilumos negalima.
Sigitas Mičiulis svarstė, kad įsibėgėjant renovacijai mažėja šilumos realizacija, automatiškai didėja nuostoliai, o biokuras brangsta. Pagrindinė žaliava gaminama iš apvalios medienos. Pasak jo, ES planuoja tai uždrausti, kadangi medienos trūksta, ir siūlo pereiti prie šakų, lapų, žemės ūkio atliekų. Rezervai didžiuliai, bet ar katilinės įranga tam pritaikyta ir kaip tai perspektyvoje paveiks šilumos kainą?
Pasak direktoriaus, šiuo metu analizuojami trys variantai:
– Modifikuoti turimą 2006 metais įrengtą pakurą nėra galimybės, nes jos tūris per mažas, nukelti katilą kainuos daugiau nei naują pastatyti, kitais metais yra prioritetas numatyti finansavimą keisti ir pritaikyti prastam kurui.
Kalbėta ir apie renovaciją. Pripažindamas, kad renovacija nevyksta labai sklandžiai, nepasitenkinimo ja nemažai, A. Arcišauskas tikino, kad rezultatai vis dėlto pasiekti. Pasak jo, problema yra su 3–4 aukštų namais: susiskaičiavus renovacijos kainą išeina – pavyzdžiui,nebe 10–12, o 20 tūkst. eurų ir tarp gyventojų kyla daug nepasitenkinimo. Kuo didesnis namas renovuojamas, tuo viskas vyksta sklandžiau. Dabar, pasak vadovo, dirbama su 22 namais.
Įmonės veiklos ataskaitą tarybos nariai patvirtino.
