Dabar Autobusų parke eksploatuojami 5 elektrobusai. „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Tarybos nariams pristatydamas UAB Tauragės autobusų parko metinę ataskaitą, kadenciją baigiantis jos vadovas Rimantas Martinavičius žodžių į vatą nevyniojo: „Metai buvo kitokie, įsivažiavimas po pandemijos buvo sudėtingas“, – sakė jis. Vis dėlto netrūksta ir sėkmingai įgyvendintų projektų, ir džiuginančių rodiklių.
Autobusų parko padėtis išsamiau nagrinėta komitetų posėdžiuose. Bendrovėje, pasak vadovo, dirba 60 darbuotojų, 68,3 proc. jų – vairuotojai. Darbuotojų skaičius stipriai nesikeitė. Vidutinis darbo užmokestis – 1226 eurai iki mokesčių, darbuotojų amžiaus vidurkis – 54 metai.
R. Martinavičius vardijo svarbiausius bendrovės pasiekimus: įrengtos modernios švieslentės Autobusų stotyje ir mieste, įdiegta bilietų pardavimo internetu programa, kasose – atsiskaitymai kortele, SMS žinučių apie gautas siuntas išsiuntimas klientams. Buvo parengtas dviejų maršrutų projektas, kuris jau sėkmingai įgyvendintas, šie maršrutai populiarūs. Vadovas teigė iš gyventojų sulaukiąs vis daugiau norų, pageidavimų, į kuriuos bus stengiamasi atsižvelgti.
Pokyčiai vyksta ir toliau: netrukus ant remonto baro pastato bus įrengta saulės jėgainė – jau patvirtinta sąmata, vyksta vertinimo ir projekto pirkimo darbai.
Pasak direktoriaus, transporto priemonių rodikliai, investicijos su savivaldybės ir struktūrinės paramos pagalba džiugina – 16 procentų transporto priemonių sudaro elektriniai autobusai. Tai vienas geriausių rodiklių Lietuvoje, iš viso elektrinis transportas šalyje sudaro 1–2 proc.
Pateikė vadovas ir vietinio susisiekimo paslaugų analizę, lygindamas praėjusius metus su 2019-aisiais, kadangi, pasak jo, tas laikotarpis buvo kupinas didelių iššūkių:
– Startavom su nemokamu važiavimu, paskui atsidūrėme COVID situacijoje, dabar grįžtam į normalų gyvenimą, rida ima didėti, tačiau keleivių skaičius vis dar į buvusį lygį nesugrįžo. Šiais metais pozityvo jau daug daugiau, keleiviai grįžta. Su pajamomis – lygiai tas pats, – teigė direktorius.
Vis dėlto, anot jo, tolimojo susisiekimo maršrutų situacija liūdna. Šis klausimas nekart aptartas su rajono vadovais.
– Turime labai didžiulį kritimą lyginant su 2019 m.: mūsų tarpmiestiniai pervežimai buvo labai geri, o paskui rida krito beveik 3 kartus, keleivių skaičius – 4 kartus, pajamos tiek pat mažėjo, – neslėpė vadovas. – Šitam segmente optimizmo daug neturim, nors dabar srautai šiek tiek sugrįžta, nes dalį maršrutų esam nuėmę, juos visai arba laikinai sustabdę ten, kur keleivių srauto nebuvo. Lyginant su 2020 metais rezultatai irgi prastesni – nebegavom subsidijų už mažėjančias darbo užmokesčio sąnaudas. Dabar už ketvirtį optimizmo turim, yra pliusas. Iš Susisiekimo ministerijos jokios pagalbos nesulaukėm.
Vadovas akcentavo, kad 1 km sąnaudų savikaina neseniai indeksuota ir dabar ji yra 1 euras 7 centai už km.
– Tai mažiausia savikaina Lietuvoje. Ir dar mažės. Esam pasiruošę iššūkiams, – teigė jis.
Papasakojo vadovas ir apie dar vieną įgyvendinamą projektą – 6 įkrovimo stotelių su 12 prieigų įrengimu:
– Pagrindai pakloti, laukiama statybininkų, kurie statys stoginę, išklos trinkeles, per tą laiką bus sumontuota 12 prieigų. Keturiose autobusai jau dabar kraunami, dar dvi stotelės yra kitur, taigi galim krauti 6 autobusus.
Dabar įmonėje eksploatuojami 5 elektrobusai. Perkami dar 7: trijų pirkimas jau paskelbtas, keturių netrukus skelbs, iki 2023 m. pabaigos jau visi turėtų būti gauti.
Paklaustas, ar yra galimybė perimti geltonuosius autobusiukus, vadovas sakė, kad tam reikia politinio sprendimo, jie yra pasiruošę, eksploatuoja juos, tiesa, turi tam tikrų problemų dėl jų techninės būklės.
R. Martinavičius atskleidė ir įmonės problemas: seni remonto bazės pastatai, nepavyksta pritraukti lėšų plovyklos ir valymo įrenginių kapitaliniam remontui, sena ir visos teritorijos asfalto danga. Kitos problemos – kylančios kuro kainos ir didėjantys mokesčiai – kelių mokestis, draudimai. Neramina ir mažėjantis keleivių skaičius – nežinia, kada jis grįš į ankstesnį lygį, galiojančių tolimojo susisiekimo maršrutų sutarčių priešlaikinis nutraukimas. Problema yra ir infrastruktūros trūkumas autobusų maršrutų tinklo plėtrai, profesinės mokyklos neruošia D kategorijos vairuotojų, taigi jaučiamas jų trūkumas. Tiesa, šiuo metu darbuotojų netrūksta.
Tarybos narių klausiamas, kaip bendrovei atsiliepia kylančios elektros kainos, direktorius teigė, kad bet kokiu atveju elektrinis autobusas teikia ekonomiją, jau nekalbant apie ekologiją, patikimumą, mažesnes aptarnavimo problemas.
– Vilniuje buvo atliekamas mūsų „Iveco“ autobuso garantinis aptarnavimas, tai iki Vilniaus autobusas nuvažiavo su pilno pakrovimo baterija ir dar kilo keli procentai, vadinasi, gali nuvažiuoti apie 300 km, o elektros sunaudoja maždaug 100 kW, tai yra maždaug 18 eurų. O jei būtume važiavę dyzeliniu autobusu, būtume sunaudoję 36 l kuro, o tai šios dienos kainomis sudaro apie 45 eurus. Taigi nauda išlieka, nors elektros kainų augimas neramina, – teigė R. Martinavičius.
Paklaustas, kiek kainuos keisti elektrobusų akumuliatorius, jis sakė, kad akumuliatoriai turėtų tarnauti ne mažiau kaip 10 metų, kritimo kreivė apie 2–3 procentus per metus.
– Tai reiškia, kad per 10 metų jis krenta maždaug 20 procentų, taigi yra visiškai pajėgus darbuotis toliau. Kaip iš tikrųjų bus, sunku pasakyti, bet bent jau 5–7 metus problemų tikrai neturėtų būti. Paskui teks juos keisti. Apie kainą sunku ką nors pasakyti, akumuliatorius sudaro maždaug 25 proc. autobuso vertės.
Baigusio pristatinėti ataskaitą R. Martinavičiaus Viktoras Kovšovas paklausė:
– Jūsų kadencija baigiasi. Ar yra noro pratęsti darnaus judumo temą viešame sektoriuje?
– Įstatymas neleidžia, tačiau priklausys nuo savivaldybės. Variantų yra, – nedaugžodžiavo R. Martinavičius.
