Žalgirių gimnazijos nuotrauka ir „Tauragės žinių“ fotomontažas.
Antradienį paskelbti visų valstybinių brandos egzaminų (VBE) ir mokyklinių brandos egzaminų rezultatai. Šoką sukėlę matematikos egzaminų rezultatai nedžiugina ir tauragiškių, nors jį abiturientai išlaikė šiek tiek geriau nei respublikos vidurkis. Bet yra ir kuo pasidžiaugti: aukščiausius įvertinimus gavo „Versmės“ gimnazijos abiturientai ir baigusieji bakalaureato klases, o vienas Žalgirių gimnazijos mokinys įvertintas net keturiais šimtukais.
Šimtukininkai
Tauragės Žalgirių gimnazijos dvyliktokas Paulius Mikalauskas 4 egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, chemijos ir biologijos išlaikė šimtukais. Iki penktojo šimtuko matematikos egzamine pritrūko vos dviejų balų, jo atliktos užduotys buvo įvertintos 98 balais. Pakalbinti Pauliaus nepavyko, nes šiuo metu jis išvykęs į tarptautinę biologijos olimpiadą Armėnijoje.
Rajono abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatų kraitėje – 13 aukščiausių balų – šimtukų: po vieną abiturientą iš „Versmės“ ir Žalgirių gimnazijų šimtukus gavo iš biologijos egzamino, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino aukščiausius įvertinimus gavo 8 „Versmės“ ir 1 Žalgirių gimnazijos atstovas, anglų kalbos ir chemijos – Žalgirių gimnazistas.
Matematikos neišlaikė trečdalis
Šiemet garsiai nuskambėjęs valstybinis matematikos egzaminas beveik trečdaliui jį laikiusiųjų tauragiškių ateities planus greičiausiai sugadino. Iš viso Tauragės rajone laikyti matematikos egzaminą rinkosi 168 mokiniai. Jis neįveikiamas buvo 53-ims abiturientams (31,55 proc. laikiusiųjų). Respublikoje šis rodiklis siekia 35,41 proc. Aukščiausio balų įvertinimo iš matematikos egzamino negavo nė vienas rajono abiturientas.
Neišlaikiusieji matematikos egzamino prarado galimybę stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas.
Daugiausiai, 221 kandidatas, šiemet laikė anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą, mažiausiai, tik 6, – rusų kalbos valstybinį egzaminą. Neišlaikiusių nebuvo.
Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 144 kandidatai, neišlaikė 6. 50-čiai laikusiųjų menų ir 85-iems – technologijų egzaminą jie buvo sėkmingi.
Geografijos egzaminą laikė 37 abiturientai, istorijos – 112, chemijos – 7, fizikos – 19 kandidatų. Visus šiuos valstybinius brandos egzaminus tauragiškiai sėkmingai išlaikė.
Iš 74 abiturientų valstybinio biologijos egzamino neišlaikė 1, valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neįveikė 9 (kalbos lygio nustatymas buvo sunkus), IT brandos egzaminas nesėkmingas 5 abiturientams.
Lyginant Tauragės rajono ir respublikos kandidatų rezultatus matyti, kad trijų valstybinių brandos egzaminų vidutinis balas didesnis nei respublikos. Devynių brandos egzaminų neišlaikymo procentas yra žemesnis nei šalies.
Laukia pokyčiai
Šių metų rajono abiturientų pasiekimus pakomentavo rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jūratė Veisienė.
– Ši egzaminų sesija vertinama nevienareikšmiškai. Ypač daug diskusijų sukėlė matematikos egzaminas. Galiu tik pasidžiaugti, kad rajono VBE matematikos išlaikymo procentas aukštesnis nei respublikos, tačiau rezultatai nėra aukšti. Abiturientai, kurie gerai mokėsi ir galbūt iš kitų egzaminų surinko 86–100 balų, turėjo nusivilti gavę matematikos egzamino įvertinimą, – teigė J. Veisienė.
Pasak J. Veisienės, švietimo bendruomenės laukia nauji rūpesčiai ir lūkesčiai – šių metų ugdymo rezultatų analizė, atnaujinto ugdymo turinio, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas, sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis karjeros kompetencijas, integralus STEAM ugdymas.
Abiturientų rezultatai nedžiugina
Kalbinti abiturientai egzaminų rezultatais sako nesantys labai patenkinti.
– Egzaminai sekėsi neblogai, bet tikėjausi geriau. Lietuvių kalbos temos nebuvo lengvos, bet surinkau žymiai daugiau balų negu tikėjausi, o per anglų kalbos egzaminą, kurį kaip tik tikėjausi išlaikyti labai gerai, koją pakišo klausymo užduotis, dėl kurios ir kilo daug diskusijų dėl garso kokybės. Geresnių rezultatų tikėjausi informacinių technologijų egzamine, bet jam skyriau mažiausiai dėmesio, todėl greičiausiai ir surinkau mažiau balų. Matematikos egzamino neišlaikiau, tad netekau galimybės įstoti į valstybės finansuojamą studijų programą, – kalbėjo dvyliktokas Mantas.
Dvyliktokė Justė teigė, kad egzaminai lengvi nebuvo, 30 proc. užduočių, jos nuomone, buvo sėkmės reikalas. Egzaminai sekėsi neblogai, mergina labiau koncentravosi į tai, kad išlaikytų, o ne į geresnį rezultatą.
– Sunkiausia, mano akimis, buvo matematika, užduotys buvo dviprasmiškos, „suktos“. Buvo sunku išsiaiškinti, ko prašo, nuo ko pradėti. Lengviausias buvo anglų kalbos egzaminas. Nors užduotys buvo sunkios, ypač klausymas, bet jaučiau mažiausiai streso, nes kalbėjimo įskaita buvo lengva, tad žinojau, kad greičiausiai egzaminas išlaikytas jau po kalbėjimo. Rezultatų tikėjausi truputį geresnių, bet žinau, kad padariau, kiek galėjau ir kiek mokėjau, tai neliūdžiu, tiesiog džiaugiuosi, kad išlaikiau. Žiūrint į rezultatus, manau, matematikos reikėjo pasimokyti daugiau. Tiesą sakant, nežinau, ko tiksliai reikėtų mokytis – atliekant užduotis viskas buvo aišku, tačiau rezultatai kalba už save, – visus egzaminus išlaikiusi pašnekovė pridūrė, kad planuoja stoti į valstybės finansuojamas vietas, o ar pavyks, paaiškės vėliau.
Tauragiškei Kamilei sunkiausia egzaminų sesijoje buvo susidoroti su stresu ir baime jų neišlaikyti.
– Man visas egzaminų laikotarpis buvo ganėtinai įtemptas, išskyrus tuos egzaminus, dėl kurių rezultatų per daug nepergyvenau, pvz., istorijos. Sunkiausi man pasirodė biologijos ir lietuvių kalbos egzaminai. Rezultatai netenkina, likau nusivylusi. Kad ir dvejojau savo jėgomis, giliai viduje vis tiek maniau, kad galiu tikrai daugiau, – atviravo gimnazistė.
Kaip mokėsi – taip ir yra
Kalbinta „Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė vertino ne tik nacionalinės mokyklos, bet ir bakalaureato abiturientų egzaminų rezultatus.
– Rezultatai normalūs, vienų prastesni, kitų geresni, kaip mokėsi – taip ir yra. Šiaip visų dalykų labai panašūs rezultatai, lyginant su ankstesniai metais. 8 mokiniai surinko 9 šimtukus – 8 lietuvių k. ir 1 biologijos.
Nereikia pamiršti, kad mes turime ir tarptautinį bakalaureatą. Tarptautinio bakalaureato mokiniai lygiai taip pat gerai pasirodė. Jie gauna septynetukus, bet jų septynetai yra konvertuojami į šimtukus. Turime tokių mokinių ir tuo labai džiaugiamės, – sakė „Versmės“ gimnazijos vadovė.
Direktorė informavo, kad nacionalinėje mokykloje Vita Mineikytė lietuvių kalbos ir literatūros bei biologijos valstybiniuose egzaminuose surinko šimtukus, o Gabija Krompcholcaitė iš tarptautinio bakalaureato gavo 3 šimtukus – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos bei geografijos. Mergina iš 45 galimų taškų surinko 44. Tarptautinio bakalaureato klasėje du šimtukus surinko Barbora Sendžikaitė – lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos, o Tadas Gudauskas gavo šimtuką iš anglų kalbos.
– Jeigu visus sudėsime, tai bus 6 tarptautinio bakalaureato ir 9 nacionalinės mokyklos šimtukai, – skaičiavo direktorė.
Du atskiri matematikos egzaminai
Švietimo mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, pamačius tokius egzamino rezultatus ir žvelgiant į praėjusias tendencijas akivaizdu, kad būtina imtis tam tikrų pokyčių ir jie turi būti ne kasmetiniai, o sisteminiai. Jau artimiausiu metu bus siūlomi tam tikri pokyčiai, kurie padėtų mokiniams įveikti matematikos egzamino iššūkius, o juos įgyvendinti galima būtų pradėti jau nuo 2023–2024 metų. Vienas tokių – du atskiri valstybiniai matematikos egzaminai.
„Yra priimtas sprendimas parengti ir vykdyti atskirus valstybinius matematikos egzaminus bendrajam ir išplėstiniam kursui. Šiuo metu yra vienas valstybinis egzaminas, mokyklinis egzaminas buvo panaikintas 2013 metais. Vaikams, kurie mokėsi pagal bendrąjį kursą, yra sudėtinga laikyti valstybinį matematikos egzaminą, todėl mes matome rezultatą. Per 1000 abiturientų, kurie laiko tokį egzaminą, mokėsi pagal bendrąjį kursą, per 80 proc. jų neišlaiko egzamino, todėl manome, kad turi būti du valstybiniai matematikos egzaminai“, – apie vieną pokyčių spaudos konferencijoje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Ji teigė, kad norintys mokytis aukštosiose mokyklose turi būti tam pasiruošę ir mokslo kokybė nuo to neturėtų nukentėti.
„Negalime aukštajame moksle turėti mokinių, kurie yra jam nepasirengę. Matome, koks yra nubyrėjimo rezultatas, kokybinis rezultatas, todėl mūsų tikslas – paruošti aukštajam mokslui. Šiandien aukštąjį mokslą renkasi labai didelė dalis Lietuvos mokinių“, – sakė ministrė.
