Gretos Savickienės nuotrauka
Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, šildymo sezonas – vis artyn. Tačiau vos pagalvojus apie jį dažną ima siaubas: gyventi šiltai ir pigiai, ko gero, nebepavyks niekam: sparčiai brangsta malkos ir kitoks biokuras, nuosavus namus besišildantiems elektra naujienos irgi nekokios, kadangi elektros kainos taip pat kopia į viršų. Nėra kuo džiaugtis ir besišildantiems centralizuotai: Tauragės šilumos tinklų direktoriaus Audriaus Arcišausko prognozės – niūrios.
Niekas nežino, kokia žiema mūsų laukia. Tačiau jau dabar aišku, kad šildymo kainos kils. Trumpai tariant, pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui daro didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. Dujų ir biokuro kainos priklauso nuo pasaulinių kainų rinkoje.
Kainos skirtingose savivaldybėse kyla skirtingai, nes šilumą gyventojams jos tiekia skirtingu būdu. Vienos naudoja daugiau gamtinių dujų, kitos – biokuro. Taigi, kainos kilimas priklauso nuo šių žaliavų kainos rinkoje. Tauragėje centralizuota šiluma gaminama naudojant biokurą. Šildymo kainos Tauragėje iki šiol buvo vienos mažiausių Lietuvoje. Deja, šią žiemą kils ir jos, nes pasaulyje pakilo ir biokuro kaina. Pasak „Ignitis“, bendrai skaičiuojama, kad vidutiniškai Lietuvoje šildymo kainos turėtų ūgtelti ketvirtadaliu.
Šilumos tinklų prognozės nedžiugina
Paprašytas pateikti artėjančio šildymo sezono prognozes UAB Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arcišauskas gerų naujienų neturi. Jis teigė, kad šildymo kainos priklausys nuo biokuro kainos rinkoje pokyčių.
„Tikimasi, kad 2022/2023 šildymo sezono metu biokuro kainos kilimas turėtų stabilizuotis ir neviršyti 400–500 Eur/tne ribos, bet, pagal šios dienos aktualijas, kaina 500 eur/tne – ne riba, – teigė jis. – Taip pat daug diskutuota ir dirbta prie to, kad norėtų Valstybinė miškų urėdija tęsti ir smulkintos medienos tiekimą, ypač šilumos energijos tiekėjams, kurie yra reguliuojami valstybės (VERT), bet kol kas tyla ir verslui visos sudarytos galimybės, nes biokuro biržoje, kaip suprantame visi, lubų nėra“.
Pasak A. Arcišausko, vidutinė 2021–2022 m. šildymo sezono šilumos kaina buvo 0,04861 Eur/kWh (be PVM) arba 0,05298 Eur/kWh (su PVM). Prognozuojama, kad biokurui kainai pakilus iki 400 Eur/tne, šilumos kaina būtų 0,0739 Eur/kWh (be PVM) arba 0,0806 Eur/kWh (su PVM);
biokurui kainai pakilus iki 500 Eur/tne, šilumos kaina būtų 0,0849 Eur/kWh (be PVM) arba 0,0925 Eur/kWh (su PVM).
O paprašytas palyginti šildymo išlaidas renovuotuose ir nerenovuotuose namuose, jis teigė: „2021/2022 šildymo sezono metu 60 kv. m. buto šildymo išlaidos renovuotose daugiabučiuose namuose vidutiniškai sudarė 109 Eur per šildymo sezoną. Ateinančiame šildymo sezone, biokurui pabrangus iki 400 Eur/tne, prognozuojama, kad 60 kv. m buto renovuotame name šildymo išlaidos padidės iki 165 Eur per šildymo sezoną, o biokurui pabrangus iki 500 Eur/tne, prognozuojama, tokio pat buto renovuotame name šildymo išlaidos padidės iki 189 Eur per šildymo sezoną.
2021/2022 šildymo sezono metu 60 kv. m. buto šildymo išlaidos nerenovuotose daugiabučiuose namuose vidutiniškai sudarė 265 Eur per šildymo sezoną. Ateinantį šildymo sezoną biokurui pabrangus iki 400 Eur/tne, prognozuojama, 60 kv. m buto nerenovuotame name šildymo išlaidos padidės iki 403 Eur per šildymo sezoną. O jei biokuras pabrangs iki 500 Eur/tne, prognozuojama, 60 kv. m. buto nerenovuotame name šildymo išlaidos padidės iki 463 Eur per šildymo sezoną“.
Brango kelis kartus
Nuosavi namai dabar šildomi įvairiai: vieni tradiciškai – malkomis ar pjuvenų ar durpių briketais, kituose, moderniuose, įrengtas geoterminis šildymą ar šilumos siurbliai oras-oras ar oras-vanduo. Tačiau šiuolaikiškos šildymo sistemos neapsieina be elektros, o pastarosios kainos irgi stipriai kyla. Taigi net ir įsirengusiems šiuolaikiškiausias šildymo sistemas neišvengiamai teks plačiau atverti piniginę.
Nors yra besišaipančių, kad malkomis kūrenamos krosnys – atgyvena, vis dėlto didžioji dalis nuosavų namų iki šiol kūrenama biokuru – medžio granulėmis, briketais ar malkomis. Toks namų šildymo būdas iki šiol buvo pigiausias. Deja, pastaraisiais mėnesiais biokuro kainos šoktelėjo net kelis kartus. Antai tauragiškė Danutė, namus šildanti malkomis, pasakoja dar pernai vasarą už 10 kub. metrų – tiek jai reikia vienam sezonui – mišrių malkų mokėjusi 500 eurų. Šiemet už tokį pat kiekį suplojusi jau 800 eurų, nors pirkusi vos prasidėjus vasarai. Dabar, svarsto ji, turbūt būtų dar brangiau.
Regina pasakoja pirkusi beržinių malkų:
– Pirkome ir iš to paties žmogaus, ir tą patį kiekį – 10 kub. metrų. Pernai mokėjome 450 eurų, šiemet – jau 700...
Štai Renatas paprastai perka nepjautus rąstus, juos susipjausto ir susikapoja pats. Pernai jis sako už miškovežį beržinių rąstų mokėjęs 750, šiemet – 900 eurų.
– Malkinės medienos visada ieškau per skelbimus, – pasakoja jis, – išsiklausinėju kainas, ir visada Tauragėje būna brangiau. Taigi visada perku iš kitų miestų – Šilalės, Raseinių, net Mažeikių, ir net su atvežimu išeina 50-čia ar 100-u eurų pigiau...
Feisbuko grupėje „Tauragės skelbimai“ rugpjūčio 1-ąją įkeltas skelbimas apie parduodamas malkas. Teigiama, kad 6 erdmetriai (tai kubinis metras malkų su oro tarpais) neskaldytų uosio malkų kainuotų 400 eurų, skaldytų – 450 eurų, toks pat kiekis skaldytų mišrių malkų – 280 eurų.
Briketai brango daugiau nei triskart
Šiurpina ir medžio briketų kainos. Štai tauragiškė Dalia pasakoja briketų pirkusi ankstyvą pavasarį, pritrūkusi malkų. Mokėjusi 125 eurus už padėklą, kuriame telpa 960 kg.
– Dar šiek tiek ir liko, – sako ji, – kaip gailiuosi, kad tada nenusipirkau daugiau... Šią savaitę kaip tik susimąsčiau, kad reiktų vėl jų nusipirkti, nes tikrai pasiteisino, tai bus nenualpau kainą pamačiusi.
Dabar, pavyzdžiui, „Senukuose“ už toną bet kurios rūšies pjuvenų briketų teks mokėt 429 eurus. „Moki-veži“ internetinėje parduotuvėje medžio pjuvenų briketų kainos svyruoja nuo 476 iki 443 eurų už toną. Kiek pigiau, bent kol kas, juos parduoda „Viduklės briketai“ – internetinėje parduotuvėje skelbiama, 960 kg paletė beržo pjuvenų briketų kainuoja 380 eurų. Tiesa, prisiskambinti jiems taip ir nepavyko.
Beržo, kietmedžio ir lapuočių briketais prekiaujama ir elektroninėje „esaurida“ parduotuvėje. Padėklo (960 kg) beržo briketų kaina – 420, kietmedžio – 425, lapuočių – 415 eurų.
Atitinkamai brango ir granulės. „Esaurida“ jas dabar parduoda po 530 eurų už toną.
Kalbama, kad tokios biokuro kainos – tikrai ne riba.
