Grožis kainuoja vis brangiau
Įkelta:
2022-08-02
Nuotrauka
kirpykla
Aprašymas

Asociatyvi pexels.com nuotrauka

 

Visi verslai nuolat brangina savo paslaugas, ir tai nenuostabu – ir medžiagų, ir elektros, ir nuomos kainos nuolat kyla. Ne išimtis – ir grožio salonai. Ekonomistų teigimu, nebus nieko keisto, jeigu paslaugos per šiuos metus brangs du ir daugiau kartų – tam yra aiškių priežasčių. 

Kainos auga kaip ant mielių

Reguliariai grožio salonuose besilankančios moterys teigia, kad kaskart už paslaugas tenka mokėti brangiau. Štai „Tauragės žinių“ kalbinta tauragiškė Irena pasakoja dabar besistengianti eiti pas kirpėją kaip įmanoma rečiau. Jei anksčiau plaukus ji kirpdavosi ir dažydavosi maždaug kas mėnesį, tai dabar sako „ištempianti“ ir iki dviejų mėnesių ar net dar ilgiau:

– Kai ima matytis ataugantys žili plaukai, papurškiu šaknis tokiu specialiu purškalu ir dar galiu kurį laiką į kirpyklą neiti...

Vis dėlto kai plaukai jau labai nuauga, vizito į kirpyklą išvengti nebepavyksta. O kaskart atėjusi ji sako mokanti vis brangiau:

– Štai prieš kokį pusmetį už kirpimą ir dažymą mokėjau 35 eurus, prieš tris mėnesius – jau 40. O paskutinį kartą suplojau 48...

Tą patį pasakoja ir Ilona, į grožio saloną einanti darytis gelinio manikiūro. Prieš karantiną jis atsieidavo 12 eurų, paskui kaina pakilo iki 15 eurų, o paskutinį kartą manikiūrininkė paprašė jau 18 eurų. 

Tauragiškė Vita už tokį pat manikiūrą sako anksčiau mokėdavusi 16, dabar jau moka 20 eurų.

Ko gero, tai patvirtintų daugelis grožio salonuose besilankančių moterų.

Kainos provincijoje artėja prie didmiesčių kainų

Kerpasi grožio salonuose kone visi, o štai, pavyzdžiui, dažyti plaukus, kirpėjai sako, per pandemiją daug kas išmoko ir patys namie. Tačiau bet ir dažantys namie pajuto – priemonės ir parduotuvėse, ir grožio salonuose jau kainuoja daugiau, neliko pigesnių rusiškų, baltarusiškų. Pabrango ir įrankiai, kirpykloms – patalpų nuoma, elektra. Daugiau imti tenka ir iš klientų.

Plaukų stilistė Daiva sutinka – taip, kainas kelti tenka.

– Nesuprantu, kodėl daugelis įsivaizduoja, kad grožio paslaugos provincijoje turėtų būti pigesnės nei didmiesčiuose, – stebisi ji. – Dažnai lankausi įvairiuose kursuose, mokymuose, pasikalbu su kolegėmis iš kitų miestų, palyginam ir kainas. Tai va: už kursus visos mokam tiek pat, mokesčius irgi tenka mokėti vienodus, priemones perkam tas pačias ir mokam už jas tiek pat, patalpų nuoma, bent jau vidutinės klasės salonų, irgi panaši. Tai kodėl turėtume už savo paslaugas imti mažiau?

Pasak jos, apskritai klaidingai manoma, kad provincijoje gyventi pigiau. Tačiau juk nors pajamos čia kitokios nei didmiestyje, į prekybos centrą nuėjęs nieko nerandi pigiau nei, tarkim, Vilniuje. Ir buitinės technikos pigiau nenusipirksi, nesvarbu, kuriam mieste begyventum. 

– Jei žmogus nori už paslaugą mokėti mažiau, jam reikėtų rinktis žemesnės kvalifikacijos meistrą, – teigia ji, – nes nuo kvalifikacijos priklauso ir kaina. Jei meistras investuoja į save, natūralu, kad jis nori ir atsiimti, kad galėtų ir toliau leisti sau važiuoti į seminarus, mokytis, tobulėti, pirkti kokybiškas priemones. O jei pasilieki tame pačiame kvalifikacijos lygyje, sustoji tobulėti, tai normalu, kad tavo dažymo kaina bus 8 eurai. Nes tu tepsi viena spalva, nesiimsi jokių sudėtingesnių dažymų.

Pasak jos, vis dėlto kaina nuo didmiesčių vis dar žymiai skiriasi, bent jau daugumoje vidutinio lygio salonų. Neveltui iš didesnių miestų klientės važiuoja tvarkytis plaukų į mažesnius.     

– Kita vertus, kaina priklauso ir nuo salono, ir nuo meistro, – svarsto ji, – ir Tauragėje yra meistrų, kurie ima netgi brangiau negu kokioj Klaipėdoj. Ne viena klientė yra sakiusi, kad jos meistrė, perėjusi į prestižinį saloną, savo paslaugas ima vertinti kur kas brangiau. Sako, kol ta meistrė dirbo mažoje bute įrengtoje kirpykloje, už plaukų dažymą mokėjusi 40 eurų, o dabar prabangiame salone tenka mokėti 80 eurų, nors ir meistrė ta pati, ir priemonės. Taigi salono lygis irgi labai svarbu.

Brangimas baugina ne visus

„Tauragės žinių“ kalbinta Irena prisipažįsta jau susimąstanti, ką daryti toliau – ar ieškoti pigesnės, o tuo pačiu ir, ko gero, prastesnės meistrės, ar dažytis plaukus pačiai.

– Žinoma, kai dažaisi pati, taip gražiai neišeina, tačiau mano atlyginimas taip sparčiai nekyla... – atsidūsta ji.  

Pasak plaukų stilistės Daivos, nors kainos nuolat kyla, klientų srauto sumažėjimo ji kol kas nejaučia.

– Nežinau, kol kas niekas nedejavo, kad per brangu, – teigia ji, – atvirkščiai – klientės mane atakuoja, net jei susergu ir privalau nedirbti, pyksta, jei vizito laiką tenka nukelti. O užsirašyti vizitui reikia prieš kelias savaites. Bent kol kas nejaučiu, kad klienčių mažėtų.

Paslaugos brangs mažiau nei prekės 

Statistikos duomenimis, labiausiai šiemet jau pabrango socialinės paslaugos, teikiamos namuose (46 proc.), pašto paslaugos (beveik 30 proc.), atostogų išvykos (20 proc.). Daugiau nei 10 proc. brango būsto remontas ir įvairios su transportu susijusios paslaugos. Kirpyklos, kitos grožio paslaugos – apie 6 proc., panašiai ir viešasis maitinimas.

„Tai praktiškai mes turim vos ne visais frontais didėjančias kainas. Ir visose tose kategorijose kainų kilimas viršija 10 proc. Tikrai jos yra dviženklės ir, tarkim, kai kuriose kategorijose kilimas yra ir 30, ir 40 proc.“, – vertina „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekonomistai sako, kad šie metai yra išskirtiniai, nes paslaugos brangs mažiau nei prekės. Iki šiol kelerius pastaruosius metus buvo atvirkščiai – maistas, kitos prekės brangdavo mažiau, o paslaugos daug labiau. Tačiau ir šiemet kainų kilimas vidutiniškai bus bent dešimtadalio ir, kas itin svarbu, anot ekonomistų, prekės kitąmet jau turėtų pradėti pigti, o paslaugos – ne.

„Labai retais atvejais paslaugų kainos krenta, nes vienąkart pakėlus kainas jas labai sudėtinga atgal sumažinti. Nes kyla bendras pajamų lygis ir labai koreliuoja paslaugų kainos su atlyginimo lygiu. Todėl kainos dažniausiai prilimpa, tokį terminą turi ekonomistai, tai yra prilimpančios kainos“, – aiškina Ž. Mauricas.

Po to paslaugos, pasak ekonomisto, kurį laiką turbūt nebrangs, tačiau dabartinis jų kainų kilimas pavojingas – Lietuva rizikuoja tapti brangia, o ne turtinga šalimi. Kils bėdų, viliojant ir išlaikant darbuotojus, nes kainos – kaip kitur, o algos, palyginti, pavyzdžiui, su Vokietija, – perpus mažesnės.

Daugiau: Wow24

Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.
Nuotrauka
LEA_ Tauragė
Įkelta:
2024-03-07
Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią Tauragės rajono savivaldybė 2023 m. buvo lyderė savo apskrityje. Apie tai ir visos Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Tauragėje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.