Į posėdį susirinkę naujosios savivaldybės tarybos nariai išklausė kelių įmonių ataskaitas. UAB Autobusų parko ataskaitą pateikė laikinai Autobusų parko direktoriaus pareigas einantis direktoriaus pavaduotojas Rimantas Martinavičius. Pasak jo, įmonė praėjusius metus baigė su 14 tūkst. eurų pelnu. „Pernai susidūrėme su tikai nemažai iššūkių, tačiau matom labai daug pozityvo“, – teigė įmonės vadovas. Taryba ataskaitą praėjusį antradienį patvirtino.
Pristatydamas įmonę R. Martinavičius pasakojo, kad bendrovė eksploatuoja 31 autobusą, iš jų 21 skirtas miesto ir priemiesčio maršrutams, 10 – tolimojo susisiekimo. Bendrovė eksploatavo 5 elektrinius autobusus, pagal paslaugų sutartis – 9 mokyklinius autobusus. Visi autobusai naudojami užsakomiesiems reisams pagal atskirus poreikius. Autobusų amžiaus vidurkis – 8,18 metų. Didžiąją dalį (71 proc.) sudaro autobusai iki 5 metų. Bendrovė aptarnauja 8 miesto ir 39 priemiesčio maršrutus. Nuo 2021 iki 2022 m. padidėjo rida 62 proc. Rida išaugo iki 918 tūkst. km – prisidėjo naujas regioninių maršrutų paketas, kuris dar labiau paskatino regioninį susisiekimą, įsitraukė ir kiti rajonai.
– Matom labai daug pozityvo – žmonės atranda naujus maršrutus, kurie per nepilnus metus tapo labai priimtini keleiviams, – pristatydamas ataskaitą teigė R. Martinavičius. – Keleivių skaičius irgi ryškiai didėjo, taigi visi sprendimai pasiteisino ir davė rezultatą. Pajamos, aišku, galėtų būti didesnės, tačiau tai „trumpi“ keleiviai – važiuojantys neilgais maršrutais. Taigi reikia kompensacijų – jos sudarė 646 tūkst. eurų. Dėl ridos jos šiek tiek išaugo, kitaip neįmanoma. Transportas nemokamas, taigi iš keleivių nieko nesusirenkam.
Pasak jo, labai gaila, kad traukiasi tolimasis susisiekimas, buvusi stiprioji įmonės pusė, kažkada įmonės autobusai nuvažiuodavo daugiau nei milijoną kilometrų. Šis segmentas „nusodintas“ dėl ministerijos pozicijos neaiškumo, dėl kompensacijų už nuostolius negavimo.
– Vis dėlto 2022 m. tolimojo susisiekimo maršrutų rida šiek tiek didėjo ir ties tokia rida Autobusų parkas apsistos, – teigė R. Martinavičius, – Praėjusiais metais kalbėjom apie iššūkius tolimajam susisiekimui, buvo konkurso paskelbimo situacija, dabar jau Seimas patvirtino naują Kelių transporto kodeksą ir nuo liepos 1-osios startuojam su liberalia procedūra. Kas išeis – matysim. Turėsim pusantrų metų pereinamąjį laikotarpį. Neaiškumų dar išlieka, bet tikimės išlaikyti bent tuos tris tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutus, kurie duoda arti pusės milijono kilometrų ridos ir mažina savikainą bendrame kontekste, nes paėmus bendrą važiavimą mes pravažiuojam per pusantro milijono kilometrų.
Pasak vadovo, pernai gerokai didėjo ir užsakomųjų reisų pajamos. Didesnės buvo ir autobusų veiklos pajamos, iš jų – tarpininkavimo paslaugos. Ypač džiugu, kad didėja siuntų vežimo pajamos, tai žmonėms labai patogi paslauga, labai operatyvi – per 1–3 valandas pasiekia bet kurį Lietuvos tašką. Bendrosios pajamos irgi augo, tačiau automatiškai didėjo ir savikaina:
– Tai neišvengiama, nes pernai susidūrėme su tikrai nemažai iššūkių. Džiaugiamės, kad situacija stabilizavosi. Buvo netgi laikotarpis, kai elektrinių autobusų važiavimo eksploatacinės sąnaudos buvo didesnės negu dyzelinių autobusų. Tai neramino, bet tai buvo gal 2–3 mėnesius. Dabar situacija jau visiškai kitokia, ji mus tenkina, ekonomine prasme rodikliai labai geri, jau nekalbant apie ekologiją. Su ekologija Tauragė labai stipriai žengia priekyje.
Pernai įmonė parengė ir įgyvendino Aplinkos ministerijos saulės modulio elektrinės projektą atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimui – įrengta 96 kW saulės elektrinė, kuri per metus pagamins iki 90 000 kWh elektros energijos, ta elektra bus galima krauti elektrinius autobusus. Pasirašytos sutartys dėl septynių naujų elektrinių autobusų įsigijimo iš Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšų.
Nuo sausio 1-osios pradėti eksploatuoti du nauji maršrutai – tai Darnaus judumo plano vystymosi kryptis. Jie skirti patenkinti mikrorajono, Beržės, Bernotiškės g. ir Norkaičių kaimo gyventojų poreikius, taip skatinant naudojimąsi viešuoju transportu, ir ženkliai pagerino susisiekimą tarp miesto centro ir stadiono, baseino.
2022 m. buvo pasirašyta sutartis dėl dar 7 naujų elektrinių autobusų įsigijimo. Finansavimą transporto priemonėms įsigyti skyrė Europos Sąjungos fondai. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos mieste važinės 13 elektra varomų autobusų, atsiras papildomų maršrutų: Pramonės rajonas, Butkeliai.
– Apie problemas galima kalbėti daug, jų turim kiekvieną dieną, pagrindinės – seni dirbtuvių pastatai neleidžia įrengti patogių ir šiuolaikiškų darbo vietų darbuotojams ir labiau išplėsti teikiamų remonto paslaugų, nepavyksta pritraukti lėšų plovyklos su valymo įrenginiais kapitaliniam remontui, nekonkurencingi atlyginimai neleidžia pritraukti jaunų aukštos kvalifikacijos specialistų, sena asfalto danga, kuriai būtinas atnaujinimas teritorijoje Pramonės g. 30, nepakankamas turimos technikos kiekis bei jos kokybė trukdo dalyvavimui tolimojo susisiekimo konkursuose. Tai reiškia, kad autobusai turėtų būti pritaikyti neįgaliesiems, turėtų būti ne senesni nei 14 m. (po pusantrų metų negalės būti senesni nei 10 m.). Tai nauji iššūkiai, kuriems bendrovė ruošiasi, planuoja, tikimės, kad pavyks juos įveikti, – sakė vadovas.
Įvardijo R. Martinavičius ir išorės problemas: tai kylančios kuro kainos ir didėjantys mokesčiai (kelių mokesčiai, draudimo kainos ir pan.), neaiški situacija dėl tolimojo susisiekimo maršrutų sutarčių, itin aukšti reikalavimai technikai tolimojo susisiekimo maršrutų konkursams, infrastruktūros trūkumas autobusų maršrutų tinklo plėtrai. Kaip problemą jis įvardijo ir tai, kad profesinės mokyklos neruošia D kategorijos vairuotojų pagal valstybės finansuojamas programas.
Tarybos ekonomikos komiteto nariai turėjo ataskaitą pristačiusiam R. Martinavičiui nemažai klausimų.
– Kada bus apmokestintas važiavimas autobusais – tarybos kompetencijos klausimas. Liepos pabaigoje–rugpjūtį startuos elektroninis bilietas, buvo kalbama, kad jis kainuos 12 eurų metams, atsiskaityti už važiavimą bus galima ir per vadinamąjį „appsą“, – sakė R. Martinavičius. –
Kortelių skaitytuvai numatyti „Žaliojo regiono“ strategijoje, rajonui tai nekainuos, tik visos keturios savivaldybių tarybos turės pasirašyti dokumentus vienu metu. Projektas turi būti baigtas iki spalio.
Paklaustas, ar elektrinis autobusas važiuos ir į Skaudvilę, vadovas patvirtino:
– Elektrinis autobusas į Skaudvilę važiuos, kaip ir į Šilutę.
