Krašto apsaugos ministerija sulaukė įvairiausių klausimų dėl galimo poligonų steigimo Šilalės ir Tauragės rajonuose. Norime jums padėti geriau suprasti bendrą situaciją bei atsakyti į labiausiai nerimą keliančius klausimus. Mes sakome: kai esi informuotas, nėra ko nerimauti!
Čia jau viskas nuspręsta, kodėl su mumis nesitariama ir einama buldozeriu? (Julija)
Visada galima kalbėtis ir komunikuoti anksčiau, tačiau tai reikia daryti tada, kai yra aiški žinutė. Nenorime klaidinti gyventojų per anksti pateikdami nepatikrintą informaciją. Gandai ir neišgryninti planai atneštų tik daugiau neaiškumo.
Dar iki Valstybės gynimo tarybos posėdžio (birželio 26 d.) Krašto apsaugos ministerija bendravo su merais, savivaldybių ir bendruomenių atstovais. Liepos 15 d. įvyko vieši susitikimai su vietos gyventojais Šilalės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose. Išklausę gyventojų nuogąstavimus ir pasiūlymus, Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijos bei Lietuvos kariuomenė ieško jų interesus atliepiančių sprendimų.
Gal nustosite ruoštis karui ir gąsdinti žmones? (Rūta)
Toks pasakymas parodo, kaip veikia rusų propaganda. Nereikia nukreipti dėmesio nuo to, kas yra tikrasis agresorius, gąsdinantis žmones. Kitų valstybių kaltinimas karo kurstymu yra Rusijos dūmų uždanga savo pačios agresijai pateisinti. Kaip parodė Ukrainos pavyzdys, jei Lietuva nieko nedarys, tuomet jai iškils didesnė grėsmė.
Kam reikia tiek triukšmo? Negalima kitaip treniruotis? (Laima)
Sunku įsivaizduoti, kaip kariuomenė galėtų treniruotis nekeldama jokio triukšmo. Poligonai Šilalės ir Tauragės rajonuose būtų skirti karinės technikos manevravimui ir taktiniam judėjimui. Galime patikinti, kad šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks. Šaudymo pratyboms šiuose poligonuose paprasčiausiai neužtektų erdvės, nes turėtų būti (iki 4 km) saugos zonos. Šaudymo pratybos kaip ir iki šiol vyks Jūravos šaudykloje, Jurbarko rajone.
Jau yra šeši poligonai, kam dar jų reikia? (Gintaras)
Lietuvos kariuomenę sudaro daugiau nei 20 tūkst. karių, o taip pat Lietuvoje treniruojasi apie 3 tūkst. NATO sąjungininkų karių. Jie yra tam, kad pirmiausia atgrasytų priešiškai nusiteikusias šalis, o realios grėsmės akivaizdoje gintų kiekvieną Lietuvos gyventoją. Dabartinė Lietuvos kariuomenei priklausanti poligonų teritorija yra mažesnė nei 22 tūkst. hektarų. Ši teritorija yra per maža užtikrinti tinkamą Lietuvos ir sąjungininkų karių treniravimąsi.
Įsivaizduokite. Reikia pasiruošti Dakaro raliui, tačiau vietos pasiruošimui turite tik vieno hektaro (100x100m) stovėjimo aikštelę. Vienas hektaras apskritai nėra didelė teritorija. O kas lieka iš to vieno hektaro, jeigu stovėjimo aikštelę apstatome namais, jos centre įspaudžiame mišką, keletą kultūros vertybių ir dar vandens telkinį? Vienam Lietuvos kariuomenės kariui tenka mažiau nei vienas hektaras. O kur dar sąjungininkai ir aktyvusis rezervas?
Kodėl būtent Tauragės ir Šilalės rajonuose? (Simona)
Šiuose rajonuose esantys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų ir brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos batalionų kariai neturi užtektinai vietos treniravimuisi. Vienas iš esminių faktorių, lemiančių Lietuvos kariuomenės pasiruošimo lygį, yra aukščiausius NATO standartus atitinkančios treniravimosi sąlygos. Tai geriausia priemonė atgrasyti priešą iš Rytų.
Kodėl naikinat gražiausius Žemaitijos miškus ir niokojat gamtą? (Aivaras)
Kariniuose poligonuose nenumatomi plyni miško kirtimai. Miško kirtimai būtų atliekami tik tiek, kiek reikėtų užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą ir taktinį judėjimą. Preliminariai vertinama, kad gali reikėti išretinti vos apie 5 proc. miško ploto. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, būtų įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.
Daugiau informacijos: https://kam.lt/duk/
