Jūratė ir jos mama Birutė iš Tauragės
Paulius iš Tauragės
Pokalbiai Tauragės centre
Alfis iš Tauragės
„Kai aš buvau visai mažytė, mačiau Tauragę nuneštą po II pasaulinio karo“, – prisiminimais miesto centre dalijasi matematikos mokytoja anksčiau dirbusi Birutė. Praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams po vieno iš didžiausių karų žmonijos istorijoje, senjorė klausiamai žiūri tiek į savo bendraamžius, tiek į jaunimą. Ji nesupranta, kodėl visuomenėje kyla diskusijos dėl poreikio steigti poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose.
Pasisukus kalbai apie mūru prieš poligonus stojančius žmones, moteris siekė suprasti poligonams besipriešinančių gyventojų logiką: „Jeigu nebus poligonų, tai rusai nepuls?”.
Paklausus, kodėl kai kurie gyventojai taip piktinasi poligonais, dukra ir mama buvo kategoriškos: „Todėl, kad jie neapsišvietę“.
Tiesa, naujai steigiami poligonai gali protarpiais sudrumsti miško pakraštyje gyvenančiųjų ramybę. Nors Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose kovinis šaudymas nevyktų, Lietuvos kariuomenė vykdytų karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybas. Didesnio masto pratybos vyktų iki 5 kartų per metus ir truktų iki 10 dienų.
„O tai čia jokio triukšmo nėra? Mieste jokia technika nevažinėja? Nejuokinkit“, – kitų miestelėnų nuogastąvimais dėl triukšmo stebėjosi Jūratė.
Tiesa, kai kurie gyventojai norėtų, kad poligonų steigimas teiktų tiesioginę naudą gyventojams.
„Norėtųsi, kad ir civiliams kažkoks pliusiukas būtų. Darbo vietos valgykloje, valytojams“, – sakė Paulius iš Tauragės.
Anksčiau atidarytų karinių miestelių ir poligonų patirtys rodo, kad vietos gyventojams atsiranda ne tik papildomų darbų, bet ir sustiprėja ryšys tarp kariškių ir civilių: organizuojami bendri renginiai, didėja savitarpio supratimas.
Kiti tauragiškiai sako, kad tol, kol manęs tiesiogiai neliečia ir žemių neatima – poligonai neaktualūs.
Pokalbiai Tauragės centre (KAM / št. srž. A. Čemerkos nuotr.)
„Aš nesu susipažinusi konkrečiai su ta teritorija, bet, kiek girdėjau, žmonės pergyvena, kad per arti jų gyvenamosios vietos, o medžiotojai – kad jų medžioklės plotai bus sumažinti. Bet dabar visi labai gerai žinom, kokia situacija yra ir kokius kaimynus Lietuva turi. Tai visgi šitas klausimas turėtų būti svarbiausias“, – svarstė Bronislava iš Tauragės.
Romualdą iš Tauragės poligonų steigimo klausimas liečia tiesiogiai. Vyro tėviškė – visai šalia.
„Netoli tėviškės mano, bet gal reikia“, – atsiduso Romualdas. – „Aš nemanau, kad poligonai kažką blogo padaryti gali. Kiek girdėjau, tai ten įleis ir grybautojus, ir uogautojus“.
Alfis iš Tauragės (KAM / št. srž. A. Čemerkos nuotr.)
Kai kurie greta gyvenantys žmonės gali skeptiškai žiūrėti į poligonų steigimą: visą laiką gyvenom, buvo ramu, o dabar atvažiuoja Lietuvos kariuomenė ir ramybę drumsčia. Tauragės miesto centre sutiktam vyrui sunku įsivaizduoti, kaip kariuomenė galėtų treniruotis nekeldama nė menkiausio garso.
„Nieko, ką tu jiems pasakysi, čia gi jų pačių labui tie poligonai“, – tarė Alfis iš Tauragės.
Rūdninkų poligonas (KAM / srž. sp. K. Kavolėlio nuotr.)
Tauragės ir Šilalės rajonuose esantys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų kariai neturi užtektinai vietos treniravimuisi. Vienas iš esminių faktorių, lemiančių Lietuvos kariuomenės pasiruošimo lygį, yra aukščiausius NATO standartus atitinkančios treniravimosi sąlygos. Tai geriausia priemonė atgrasyti priešą iš Rytų. Daugiau informacijos apie planuojamų steigti Tauragės ir Šilalės poligonų rasite čia: https://kam.lt/duk/
Jūratė ir jos mama Birutė iš Tauragės
Paulius iš Tauragės
Pokalbiai Tauragės centre
Alfis iš Tauragės
