Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
Įkelta:
2021-01-20
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Šie metai paskelbti Archyvų metais, tad kartu kviečiame neakivaizdžiai pakeliauti po mūsų krašto archyvus. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamo projekto „Tauragės archyvų paslaptys“ publikacijos skirtos Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ muziejaus archyvuose sukauptiems krašto istoriją menantiems išskirtiniams eksponatams – spaudiniams, archeologiniams radiniams, dėmesio negali netraukti unikalūs krašto etnografijos, gamtos eksponatai. Projekto publikacijose susipažinsite su Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonduose sukaupta medžiaga apie Pagramančio, Žygaičių, Batakių, Skaudvilės  ir kitų vietovių vietovardžiais, kaimo mokyklų istorijomis, savo kraštą garsinančiais tautodailininkais, literatais. Publikacijose atsispindės krašto bažnyčių istorijos fragmentai. Pirmoji publikacija skirta Holokausto aukoms atminti ir pagerbti. Projekto finansavimui iš  Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skirta 2800 tūkst. eurų.

„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. 

Kraštotyros medžiagą surinko bibliotekininkai

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje saugomi bibliotekininkių parengti kraštotyros darbai, kuriuose prisimenami Tauragės krašto žydai ir sukrečiantys jų likimai.

„Skaudūs prisiminimai“ – tai Stasio Remeikio, Melagiškės kaimo gyventojo, prisiminimai apie žydų genocidą, užrašyti D. Liekienės 1996 m.

Yra bibliotekos archyvuose ir vaizdo įrašas, pavadintas „Žydų tautos pėdsakai Batakiuose“. Jame – batakiškių Pranciškos Barauskienės ir Stasės Vilienės atsiminimai apie žydus, rugsėjo 23 d. Batakiuose vykusio renginio, skirto Holokausto aukoms atminti, bei paminklo žydų genocido aukoms atminti atidengimui skirtas vaizdo įrašas. Jį 2015 m. parengė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių kaimo filialo bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė ir mokytoja Renata Bernotienė.

Skaudūs prisiminimai

Štai ką prisimena Melagiškės kaimo gyventojas Stasys Remeikis. Jo prisiminimus 1996 m. sausio 10 d. užrašė Eidintų k. bibliotekininkė Dana Liekienė. 

„Kai dabar kada užklystu į Gerviečių kaimą, visada prieš akis iškyla anų dienų prisiminimai... Tuoj už Juozo Stonio sodybos yra nedidelis beržynėlis. Tai lyg nebylus paminklas kažkada trumpam, prieš sušaudymą čia gyvenusiems žydams. Tada čia nebuvo beržynėlio. Jo vietoje stovėjo dar prie rusų pastatyti 8 sandėliai, po 50 metrų ilgio. Kai 1941 metais kilo karas ir rusai pasitraukė, vietiniai žmonės iš jų ištempė tas medžiagas ir jie pasiliko tušti. Tad atėję vokiečiai į juos suvežė žydus, tiksliau, moteris, vaikus ir senelius. O vyrų neatvežė, jie iš karto, prieš suimant, buvo atskiriami nuo šeimų ir vežami į Gryblaukio girią, kur buvo sviedinių išraustos duobės. Čia juos ir sušaudė. Žydai buvo suvežti iš Šilalės, Jurbarko, Varlaukio, Lomių, Skaudvilės, Kvėdarnos, Eržvilko. Barakuose pabuvojo apytikriai 1800 žmonių. Tie barakai buvo lyg žydų surinkimo į vieną vietą punktas. Visiems čia apgyvendintiems buvo pameluota, kad jų nesušaudys, bet veš į Adakavą darbams. Todėl jie laisvai vaikščiojo po apylinkes ir niekas net nebandė bėgti. Vietiniai žmonės duodavo jiems maisto, prašydavo prie darbų. Visiems barakams vadovavo Antanas Zybartas. Saugojo barakus Skaudvilės policija. Iš vietinių gyventojų prisidėjo. Neilgai juos čia laikė, kokius du, tris mėnesius. Tikriausiai tiek, kiek reikėjo laiko, kad suvežtų visus. Kai visus surinko, iškilo klausimas, kaip jais atsikratyti. Iš pradžių buvo nuspręsta barakus su jo gyventojais susprogdinti. Buvo netgi gyventojai įspėti, kad išsiimtų langus, nes sprogimo metu gali išdužti. Bet vėliau persigando, nes tokiu būdu būtų sunaikinti ne tik žydai, bet ir jų turtas. Todėl, gobšumo vedami, vis dėl to nusprendė sušaudyti. Bet apie tai žydai nežinojo, jiems buvo pasakyta, kad veš į Adakavą darbams. Daiktus tegul supakuoja ir palieka, atveš vėliau, o pirma nuveš žmones. Todėl pirmos mašinos su žmonėmis išvažiavo gan ramiai. Deja, jos pasuko ne Adakavo link, bet Gryblaukio miško kryptimi, kur jų laukė iškastos didžiulės duobės. Ir kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta. O jos seseriai pasisekė pasislėpti, dar prieš atvežant į barakus. Jai padėjo pasislėpti ir paslėpė Vincas Kasparavičius, Kazbarinių kaime, Lomių apylinkėje. Ir per visą karą ji išsislapstė, o pasibaigus jam, išvažiavo į savo gimtinę. Daugiau apie ją nieko nežinome. O egzekuciją Gryblaukio miške atliko tie patys žmonės, kurie saugojo barakus, už tai jiems ir žydų turtas atiteko. Kaip stebėtojai, kad viskas būtų atlikta gerai, dalyvavo ir vokiečiai. Apsidrausdami nuo kaltinimų, viską užfiksavo kino juostoje. Ko gero, ir po šiai dienai filmas saugomas kur nors Vokietijos archyvuose. Lyg įrodymas, kieno rankomis buvo naikinama žydų tauta.

Tie barakai buvo lyg žydų surinkimo į vieną vietą punktas. Visiems čia apgyvendintiems buvo pameluota, kad jų nesušaudys, bet veš į Adakavą darbams. Todėl jie laisvai vaikščiojo po apylinkes ir niekas net nebandė bėgti. Vietiniai žmonės duodavo jiems maisto, prašydavo prie darbų.

Tad tokie prisiminimai mane užplūsta, užklydus į Gerviečių kaimą. Atrodo jau tiek metų praėjo, turėjo užsimiršti. Deja, vos pažvelgiu į tuos berželius, vaizdai iškyla, lyg vakar matyti.“ 

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais pagerbti ir tauragiškiai

Žydus gelbėję tauragiškiai irgi sulaukė pagerbimo. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitės Žydų genocido atminimo dienos proga apdovanoti žydus gelbėję Tauragės rajono žmonės: Palionė Bajorinienė, Juozas Stūronas, Juozas Gaižauskas, Stasė Gaižauskienė, Juozas Jokūbas Gaižauskas, Petronėlė Juškienė, Leonas Juškys, Petronėlė Pocienė, Vincentas Pocius, Pranas Šimkus, Petronėlė Šimkienė, Danielius Šimkus.

Tel Avive yra pastatytas paminklas Tauragės žydams.

Minima nuo 2005 metų

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena pasaulyje minima nuo 2005 metų, kai Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, smerkiančią diskriminaciją, prievartą religiniu ar etniniu pagrindu ir atmetančią Holokausto neigimą. Rezoliucija taip pat paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena – būtent šią dieną prieš 76 metus buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla.

6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragedija neužmiršta

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename (#WeRemember) ir prisiminti Holokausto metu sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes, išgyvenusius asmenis ir jų gelbėtojus. 

„Kasmet prisimename 6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragediją. Kviečiame visus – valstybės vadovus, politikus, visą švietimo bendruomenę, visus Lietuvos žmones Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse prisiminti tuos žmones, kurie buvo nužudyti Holokausto ugnyje. Tai – bendra mūsų valstybės netektis“,  – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. 

Pasak F. Kukliansky, pasakyti #MesPrisimename ypač kviečiama jaunoji karta: „Kreipiamės į visą švietimo bendruomenę – pasinaudokite šios dienos suteikiama proga ir skirkite dėmesio jaunimo edukacijai apie Holokausto aukų atminimą, organizuokite virtualius susitikimus su vyriausiais žydų bendruomenių nariais, menančiais šiuos baisius istorijos tarpsnius. Dar turime unikalią progą tiesiogiai pakalbėti su įvykių liudininkais – pasinaudokime ja“. 

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse Lietuvos žydų bendruomenė kviečia prisiminti ne tik aukas, bet ir gelbėtojus. Pasak F. Kukliansky, kalbėdami apie Holokausto siaubą neturime pamiršti ir vilties žinios, kurią neša gelbėtojų istorijos: „Tarptautinės Holokausto aukų atminimo diena mums yra proga dar kartą padėkoti tiems drąsiems žmonėms, kurių daugelio jau nebėra gyvų, už drąsą ir žmogiškumą, parodytą pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. O visuomenė žydų gelbėtojus turi prisiminti ir vertinti kaip tolerancijos, atjautos, drąsos pavyzdį.“ 

Prireikė ne vieno dešimtmečio, kol žydus gelbėję žmonės galėjo viešai papasakoti savo istorijas, o jų darbai buvo pripažinti ir įvertinti – visame pasaulyje žydų gelbėtojams suteikiamas Pasaulio tautų teisuolio vardas, kurį suteikia „Yad Vashem“ Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas. Šiandien arti 900 Lietuvos piliečių yra apdovanoti garbingiausiu Pasaulio tautų teisuolių medaliu, tačiau gelbėtojų buvo daugiau. 

Kaip prisidėti prie akcijos?

Prisidėti prie akcijos #MesPrisimename/ #WeRemember galima keliais būdais. Galima aplankyti arčiausiai Jūsų esančias žydų žudynių vietas ir pagerbkite nužudytuosius padėdami simbolinį akmenuką arba parašyti #WeRemember/#MesPrisimename ant popieriaus lapo, nusifotografuoti su šiuo ženklu ir pasidalinki savo nuotrauka socialiniuose tinkluose. 

Jei esate socialiniuose tinkluose, galite prisijungti prie pasaulinės atminimo akcijos savo socialinių tinklų profilyje užsidėdami  rėmelį #WeRemember/#MesPrisimename. 

Parengė Birutė Slavinskienė

Nuotrauka
Spaudos

 

 

 

Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
Nuotrauka
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose.