Tauragės geležinkelio stoties rūmams – 95-eri
Įkelta:
2022-07-27
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Antroji plačiojo geležinkelio stotis Tauragėje, XX a. 4 dešimtmetis. TKM archyvų nuotrauka

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties pastato dvivėrės vidaus durys keleivių laukiamojoje salėje, 2018 m. Kultūros vertybių registro/Vaido Gargaso nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties pastatas. Laiptų turėklai, 2018 m. Kultūros vertybių registro/Vaido Gargaso nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties rūmai 193? m. 

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos fondų nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Pirmoji plačiojo geležinkelio stotis Tauragėje, apie 1916–1918 m. TKM archyvų nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   

Tauragėje pirmoji plačiojo geležinkelio stotis, kaip skelbia Tauragės krašto muziejus „Santaka“ (TKM), pastatyta maždaug 1916 m. pietinėje miesto dalyje (dabar Stoties ir Tremtinių kelio gatvių kampas, priešais vėliau įsikūrusį AB „Maisto“ fabriką). Tai buvo neišvaizdus, medinis pastatėlis, kuris, atsiradus naujiesiems rūmams, matyt, buvo nugriautas, tačiau Stoties gatvės pavadinimas išliko iki šių dienų. Dar 1937 m. laikraštyje „Lietuvos žinios“ tauragiškiai stebėdamiesi rašė, kad visai nelogiška, jog Stoties gatvė turi tokį pavadinimą, nors čia nėra jokios stoties. Jie siūlė gatvę verčiau pervadinti labiau atitinkančiais realybę, pavyzdžiui, „Maisto“ arba „Lentpjūvės“ pavadinimais. Įdomu, jog vos dviejų dešimtmečių pakako, kad senosios geležinkelio stoties egzistavimo faktas jau būtų išdilęs iš to meto miestelėnų atminties...

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė iš Vokietijos perėmė Lietuvos geležinkelių tinklą. Tada buvo susirūpinta ir Tauragės geležinkelio stoties sutvarkymu bei plėtra. Žymus to meto architektas Edmundas Alfonsas Frykas 1925 m. parengė Tauragės geležinkelio stoties keleivių rūmų projektą. Tauragės geležinkelio stoties rūmai su istorizmo stiliaus  moderno elementais iškilo 1927 m. Įdomi šio pastato detalė, pasak muziejininkų, yra centrinio fasado pačiame viršuje esanti skydo su Gediminaičių stulpais formos niša. Sovietmečiu šis heraldinis akcentas valdžios paliepimu buvo užtinkuotas. 2003 m., atliekant geležinkelio stoties remontą, Gediminaičių stulpai buvo surasti ir atidengti. 

Tai vienas gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė. Pastatas iki šiol yra išlaikęs autentiškus tūrius bei plano konfigūraciją. Nepakeistos iš lauko matomos metalinės detalės, viduje – grindų plytelės, laiptų turėklai, kai kur tebekaba senosios emaliuotos lentelės su informaciniais užrašais, skelbiama Krašto paveldo gido interneto svetainėje. 

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus parengtoje informacijoje akcentuojama, kad geležinkelio stotis, jos peronas – ypač skaudžių Tauragės krašto istorijos momentų liudininkai. 1941 m. birželio 14-ąją čia pirmą kartą buvo atridenti gyvuliniai vagonai tremtiniams. 1945–1953 m. ešelonai į Sibirą iš stoties pajudėdavo po kelis kartus per metus.
Šiems įvykiams atminti 2003 m. ant pastato sienos atidengta juoda, kaip ir įamžinamas istorijos puslapis, atminimo lenta su joje iškaltais žodžiais – „1941 06 14 ir 1945–1953 metais iš šios geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai“.

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Stoties viduje per du aukštus įrengta erdvi, santūriai dekoruota keleivių salė bei restorano patalpos. Antrajame aukšte buvo penki butai, skirti stoties tarnautojams.

Tarpukariu iš Tauragės traukiniu buvo galima nuvykti net į Maskvą, Berlyną ar Karaliaučių – tai rodo Lietuvos, o kartu ir Tauragės geležinkelio europinį lygį. Keleiviniai traukiniai nuo 2001 m. Tauragėje nebestoja. Dabar šiais bėgiais vežami tik kroviniai.

Į Kultūros vertybių registrą Tauragės geležinkelio stoties rūmai įtraukti 2005 m. 

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros archyvuose bibliotekininkai saugo 1995 m. rugpjūčio 1 d. „Tauragiškių balse“ publikuotą Reginos Jurgilaitės straipsnį „Geležinkelis link pasienio“. Autorė rašė, kad senoji geležinkelio stotis, apsupta didelių medžių gojaus, nebesulaukia tiek keliautojų, kaip prieš keletą metų. Aplinka tąkart buvusi maloni, apsodinti gėlynais, suremontuotos patalpos, būta ir ne visada tvarką mėgusių gyventojų, kurie gyveno tame pačiame pastate. Tauragės stočiai tada priklausė Bernotiškės ir Požerūnų sustojimo punktai.

„Plečiantis pramonei daugeliui geležinkelis buvo tikras išganymas. Daug žmonių keliaudavo“, – straipsnyje cituotas geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Romas Vaišnoras.

Pasak straipsnio autorės, laiko tėkmė keičia ir žmones, ir jų gyvenvietes, ir ekonomiką. „Pasikeitė Tauragės geležinkelio stotis. Nebėra to ankstesnio šurmulio, nuolatinio traukinių bildesio, didžiulių  eilių prie kasos, ypač vasarą“, – 1995-aisias pasakojo stoties kasininkė Vida Špelverienė, suskaičiavusi, kad tų metų birželį važiavo 1950 keleivių. Mokslo metais sekmadienio vakarais  būdavo eiles, kai  studentai važiuodavo į Klaipėdą. „Dabar nuo  liepos 1 d. jie jau nebegali pirkti 50 proc. pigesnių bilietų. Deja, dabar traukiniu Klaipėda–Tauragė ne ką pigiau keliauti negu autobusu. Bilietas kainavo 5,80 Lt. Kitu maršrutu Šiauliai–Pagėgiai važiavusiu porinėmis dienomis ir savaitgaliais važiuodavo apie 70 keleivių. Rytprūsius būdavo galima pasiekti traukinio      Kaliningradas–Ryga. 

1995 m. geležinkelio stotyje dirbo 41 žmogaus kolektyvas, kuriam vadovavo Eugenijus Turskis. Tarp dirbančiųjų – keturi budėtojai, dvi bilietų kasininkės, 5 mašininkai, 5 konduktorės ir kitų specialybių darbuotojai. Kas dvylika valandų buvo sutinkama ir išlydima 15 prekinių traukinių. Per parą buvo pakraunama 11 vagonų. Išvežiojamųjų traukinių kasdien pravažiuodavo apie 30. Iš Tauragės daugiausia gabeno metalo laužą ir medieną. 

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerio Gedimino Petrausko, paskutiniai keleiviniai traukiniai į Tauragę kursavo 2001 m. Dėl mažo keleivių srauto keleivinių traukinių eismas buvo nutrauktas. 

Tauragės geležinkelio stotis, kaip informavo G. Petrauskas, yra III klasės prekių stotis. Tris kartus per savaitę į stotį atvyksta traukinys, kuris atveža ir išveža vagonus klientams į/iš privažiuojamųjų kelių. Stotyje kraunamos anglys, betono gaminiai, grūdai, medžio gaminiai. Per parą pravažiuoja iki 3 prekinių traukinių maršrutu Klaipėda–Radviliškis, per savaitę pravažiuoja 2–3 tranzitiniai traukiniai į Kaliningradą per Pagėgių sandūros punktą.

Šiuo metu Tauragės geležinkelio stotyje dirba 21 darbuotojas.

Tauragės geležinkelio stoties pastate gyvenamąją erdvę nuomojasi 2 nuomininkai. Stoties pastatas patikėjimo teise priklauso „LTG Infra“.

Kartais geležinkelio stotyje vyksta kultūriniai renginiai. 

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
prieš 1 dieną
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
Nuotrauka
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių).