Vytautas Butkus. Baltijos kelias, 1989 m. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Laikraštis „Mūsų žinios" Nr. 10, LPS Tauragės rajono tarybos leidinys.
Tauragės vėliava Baltijos kelyje.
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Kaip šių eilučių autorė yra minėjusi atidarant „Sąjūdžio kambario“ ekspoziciją Tremties ir rezistencijos muziejuje Tauragėje 2021-aisiais, Lietuvoje jau užaugo ir savo vaikus augina karta, kuriai Nepriklausomybės priešaušris – ne gyvoji, bet vadovėlinė istorija. Todėl be galo svarbu įamžinti Sąjūdį, Baltijos kelią kaip unikalų reiškinį Lietuvos istorijoje bei puoselėti šių įvykių istorinę atmintį tauragiškių sąmonėje. Dėl to įkurta „Sąjūdžio kambario“ ekspozicija Šubertinėje (Tremties ir rezistencijos muziejuje), sauganti daug žmonių suneštų to laikotarpio artefaktų, ją pernai papildė muziejininkų iniciatyva sukurtas filmas „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Tam tęsti, matyt, nėra geresnės progos, nei Baltijos kelio 35-erių metų sukaktis.
Taip pat svarbu atminti – nors šiandieninė Lietuva pakiliai mini Nepriklausomybės aušrą, Baltijos kelio prisiminimuose iškyla vieningas tautos pasiryžimas siekti laisvės ir šviesa okupacinio tunelio gale, broliška šalis šiandien gina savo išlikimą, todėl minint Baltijos kelio dieną prasminga būtų paaukoti kovojantiems už Ukrainos laisvę.
Šiandien 13 val. Tremties ir rezistencijos muziejuje pranešimą „Iššūkiai, kuriantys istoriją“ skaitysiantis dokumentinių filmų kūrėjas, žurnalo „Biker Baltics“ redaktorius Rimas Bružas yra sakęs, jog Lietuvos istorija yra dėlionė. Viena iš nepaneigiamai ryškių jos detalių – Rugpjūčio 23-osios data, Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena, Europos Komisijos paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.
Rugpjūčio 23-osios data į Lietuvos istoriją įsirašė lemties ženklu – šią dieną 1939 d. Rusijos užsienio ir Vokietijos ir reikalų ministrai – Molotovas ir Ribentropas – paktu pasidalijo Rytų Europą ir pradėjo Baltijos valstybių okupacijos, trėmimų ir kančių istoriją bei de facto panaikino ir Lietuvos nepriklausomybę.
1987 rugpjūčio 23-ąją įvyko pirmasis Sąjūdžio Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje susirinko apie 500–1000 žmonių, tyliai pasmerkti Ribentropo-Molotovo pakto. 1988-aisiais tą pačią dieną laisvės siekis jau liejosi nesustabdoma banga – Vingio parke Ribentropo-Molotovo pakto metinių proga Sąjūdis suorganizavo mitingą, kuriame dalyvavo apie 250000 žmonių.
1989-aisiais, lygiai po 50 metų nuo lemtingo pakto – už rankų susikibusios lietuvių, latvių ir estų tautos stojo į dviejų milijonų žmonių arba virš 600 kilometrų ilgio grandinę, kurioje du kilometrai buvo skirti ir tauragiškiams.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ rinkinyje saugomas Tauragės sąjūdžio iniciatyvinės grupės leidžiamas laikraštis „Mūsų žinios“ 1989 m., kuriame be kita ko išspausdintas skelbimas rinktis į mitingą ir vykti į Baltijos kelią organizuotai bei nuosavu transportu. „Susitelkime, susikibkime rankomis, dalyvaukime!“ – aidi neišblunkantis kvietimas vienytis.
1991 m. rugpjūčio 23 dieną Vilniaus Lukiškių aikštėje buvo demontuotas Lenino paminklas – tai tapo simboline apsivalymo nuo sovietmečio traumų pradžia. Šią akimirką yra užfiksavęs fotomenininkas Antanas Sutkus. Iškalbinga fotografija saugoma MO muziejaus kolekcijoje. Autoriaus archyvas sutiko pasidalinti šiuo iškalbingu meno kūriniu su „Tauragės žinių“ skaitytojais.
Simboliai svarbūs istorinės atminties išsaugojimui. Baltijos kelio atkarpoje miestų ir rajonų bendruomenių bei institucijų iniciatyva jau seniai dygsta atminimo ženklai šiam unikaliam fenomenui, įamžinantys kraštiečių vietą gyvoje grandinėje. Tauragės rajonas iki šiol tokio atminimo žymens neturėjo. Baltijos kelio 35-mečiui paminėti Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkai, kartu su Tauragės sąjūdiečiais, inicijuoja atminimo koplytstulpio pastatymą kelio atkarpoje Panevėžys-Pasvalys (350-352 km. / 24-26 km. nuo Panevėžio, ties Pumpėnų gyvenviete). Koplytstulpį sukūrė tauragiškis skulptorius Nerijus Alšauskas. Penktadienio vakarą kultūros darbuotojai kviečia tauragiškius susiburti Tauragės kultūros prieigose Laisvės vakarienei – piknikui po atviru dangumi. Vakaro metu žadama prasmingų staigmenų, tarp kurių ir tauragiškių koplytstulpio Baltijos keliui įamžinti pristatymas.
Eglė Červinskaitė yra žurnalistė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur
Vytautas Butkus. Baltijos kelias, 1989 m. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Laikraštis „Mūsų žinios" Nr. 10, LPS Tauragės rajono tarybos leidinys.
Tauragės vėliava Baltijos kelyje.
