Kodėl Juozapą Gudavičių reikia „dalintis“ su Panevėžio kraštu
Įkelta:
2024-09-27
Nuotrauka
gud
Nuotraukos autorius:
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
,
Nuotrauka
gud
,
Nuotrauka
gud
Nuotraukos autorius:
Savanorių medalio liudijimas, patvirtinantis, kad atsargos karo valdininkas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
,
Nuotrauka
gud
Nuotraukos autorius:
Juozas Gudavičius TRYS DAINOS - Tauragės krašto muziejaus Santaka archyvo nuotrauka
,
Nuotrauka
gud
Nuotraukos autorius:
Gudavičių šeima. Kompozitorius J. Gudavičius, žmona Teodora ir dukra Regina. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
,
Nuotrauka
gud
Nuotraukos autorius:
Gudavičius. Jurbarko muziejaus nuotrauka
,
Nuotrauka
gud
Nuotraukos autorius:
Varšuvos muzikos instituto studentas. Apie 1895 m. - Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotraukos
,
Nuotrauka
gud
Nuotraukos autorius:
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
,
Nuotrauka
gud
Nuotraukos autorius:
Apdovanojimų, kuriais J. Gudavičius įvertintas 1928_1938 m., kopijos. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka

Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.

1924 m. pirmojoje oficialiojoje ( mažesnės apimties dainų švenčių būta Mažojoje Lietuvoje, ant Rambyno kalno, bet jos vyko dar neatvadavus Mažąją Lietuvą ir nebuvo visos šalies, Lietuvos respublikos lygio) Dainų šventėje Kaune J. Gudavičius dalyvavo su savo suburtuoju ir jau nuo pirmojo viešojo koncerto per 1919-ųjų Kalėdas Tauragėje plačiai pagarsėjusiu Lietuvos kariuomenės orkestru, o antrojoje, vykusioje 1928 m., jau vadovaudamas Tauragės mokyklų ir miesto jungtiniam 240 dainininkų chorui. Tokį gausų chorą surinkti ir paruošti Tauragėje šiais laikais  atrodo nerealu, tačiau toks įspūdingas faktas užfiksuotas. Tuomet labai gausūs buvo jaunimo – neseniai įsteigtosios Mokytojų seminarijos ir Komercijos mokyklos – ir bažnytiniai chorai.  Su tokiu skaitlingu Tauragės choru dalyvauta ir 1927 metais Klaipėdoje vykusioje dainų šventėje.

Su Varlaukio „Vilniui vaduoti“ sąjungos dideliu choru Juozapas Gudavičius vėl dalyvavo 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. 1930–1939 m. kompozitorius gyveno Paįstryje, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui, 1934 m. dirigavo Panevėžio kariškių orkestrui, 1937 m. dėstė vargonininkų kursuose Panevėžyje. J. Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais, dalyvavo „Dainos" draugijos veikloje, išugdė daug gerų muzikantų, kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikos mokytojų.

1928 m. švenčiant nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, J. Gudavičius apdovanotas trečiojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 1938 m. už nuopelnus Lietuvai jam įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas.

Nuotrauka
gud
Gudavičius. Jurbarko muziejaus nuotrauka

Kodėl reikia „dalintis“ su Panevėžio kraštu

Kaip rašo Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Jūratė Gaidelienė, su Panevėžio kraštu susijęs paskutinis J. Gudavičiaus gyvenimo dešimtmetis. Atidirbęs dvejus metus Kauno karo muziejuje, kur vadovavo karių invalidų orkestrui, 1930 m. apsigyveno Paįstryje. Apie laisvą vargonininko vietą Paįstrio bažnytėlėje sužinojo iš bičiulio, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininko Vlado Paulausko.

Apsigyvenęs Paįstryje J. Gudavičius netrukus suorganizavo chorą ir nedidelį pučiamųjų instrumentų orkestrėlį, kuris per atlaidus pritarė giedotojams, o per gegužines grojo šokių muziką. Rašė muziką kunigo Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio (dabartinės Paįstrio bažnyčios statytojo) giesmių tekstams, vargonavimo meistrystės paslapčių mokė jaunuolius (Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomas J. Gudavičiaus ranka 1937 m. rašytas liudijimas Vladui Lipnevičiui, kuriame konstatuojama, kad J. Gudavičius Paįstryje trejus metus jį mokė vargonuoti ir kitų muzikos dalykų).

Paįstryje įvyko reikšmingų permainų asmeniniame J. Gudavičiaus gyvenime. Čia jis įsimylėjo gerokai jaunesnę mokytoją Teodorą Kriaučiūnaitę, turėjusią nuostabų balsą ir giedojusią jo vadovaujamame bažnytiniame chore. Vedė pirmą kartą jau sulaukęs brandaus amžiaus. 1933 m. vasarą šeimai gimė dukrelė Regina Algimanta, kurią abu labai mylėjo ir lepino.

J. Gudavičius Panevėžyje bičiuliavosi su muzikos pedagogais, dvasininkais, kitais inteligentais. Ar daug kas yra girdėję apie Panevėžyje veikusius vargonininkų kursus? Jie susiję su J. Gudavičiaus vardu. Trumpalaikiai vargonininkų rengimo kursai veikė Panevėžyje 1937 m., juos organizavo kunigas Vladislovas Butvila, dėstyti buvo pakviesti trys garsiausi Lietuvos muzikai vargonininkai. Vienas iš pedagogų trijulės buvo kompozitorius J. Gudavičius.

Nuotrauka
gud
Varšuvos muzikos instituto studentas. Apie 1895 m. - Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotraukos

Gudavičių šeima planavo persikelti gyventi į Liūdynę, tad 1935 m. nusipirko žemės sklypą ir pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą, klėtį. J. Gudavičius su žmona ir dukrele dar spėjo Liūdynėje pavasaroti keletą metų. Prastėjant sveikatai, muzikas pasiligojo, mirė namuose 1939 m. rudenį. Palaidotas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse.

J. Gudavičiaus – vienos ryškiausių Lietuvos muzikinio gyvenimo XX a. pirmos pusės asmenybių – atminimą puoselėja Paįstrio kultūros centras, nuo 2017 m. rengiantis kasmetinius J. Gudavičiaus vardo muzikos konkursus „Kur giria žaliuoja“. Čia dalyvauja ir orkestrai, ir chorai. Ypač nuoširdžiai savo tėvo kūrybinės veiklos atmintimi rūpinasi dabar Panevėžyje gyvenanti jo dukra Regina Algė Gudavičiūtė, poetė ir puiki dainininkė. Ji yra surengusi J. Gudavičiaus jubiliejinių paminėjimų, inicijavusi koncertų, kuriuose skambėjo tėvo J. Gudavičiaus kūryba, surinko atsiminimus, parašė knygą „Susitikimai su tėvu“ (išleista 1998 m.), tėčiui skyrė ne vieną jautrų eilėraštį. Prisiminimuose R. A. Gudavičiūtė rašo: „Man visą gyvenimą trūko tėvo ir buvo šimtai tūkstančių atvejų, kai su didžiausia širdgėla atsidususi pagalvodavau: kad būtų gyvas tėtis... Buvau prie jo labai prisirišusi, labiau negu prie mamos. Gal jau tada mano maža širdelė jautė, kad jo greitai neteksiu. Ir tėtis labai retai mane bardavo, daug man skyrė laiko.“ R. A. Gudavičiūtės dėka, padedant jos sūnui architektui Kęstučiui Martinoniui, 1990 m. atgautame tėvų statytame name Liūdynėje buvo įrengtas memorialinis kompozitoriaus J. Gudavičiaus kambarys. Šį muziejuką prieš dešimtį–penkioliką metų lankė kompozitoriaus muzikos ir atminimo gerbėjai, choristai, šeimos bičiuliai.

 

R. A. Gudavičiūtė 2021 m. Panevėžio kraštotyros muziejui patikėjo saugoti tėvo relikvijas – ilgus metus drauge su motina Teodora nuo sovietų valdžios slapstytas kompozitoriaus fotografijas, apdovanojimų liudijimus, muzikos kūrinių partitūras. Jo palikimas taip pat saugomas Lietuvių literatūros ir meno archyve, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.

Panevėžys, Paįstrys gerbia ir myli Juozapą Gudavičių, nors ir ne tiek ilgai ten gyvenusį, dirbusį ir kūrusį. Tauragės krašte J. Gudavičius yra, mano supratimu, palikęs daug ryškesnius pėdsakus, tačiau jo atminimui skirtų ženklų aš nematau, bet manau, kad dar nevėlu pagerbti iškilųjį kraštietį, Tauragei tiek daug davusį ir taip norėjusį savo darbais parodyti, kad giria privalo žaliuoti, Lietuva turi žaliuoti ir skambėti.

P.S.  Parašius šį rašinį, aptikau duomenis, kad  geriausiai žinoma J. Gudavičiaus parašyta daina „Kur giria žaliuoja“  publikuota kompozitoriaus dainų rinkinyje „Žemaitiškos dainos“, išleistame Tilžėje 1912 metais.  Tai kas gali paneigti, kad ji parašyta ne Tauragėje, kai jis tuo metu dirbo Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje vargonininku?

Nuotrauka
gud
Kapelmeisteris Juozas Gudavičius (centre) su LDK Gedimino pulko orkestru. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka

Lietuvos muziką J. Gudavičių primena atminimo lentos jo gimtuosiuose Skliausčiuose ir kitose vietovėse, kur jis vėliau gyveno – Liūdynėje, Paįstryje. Pastarajame 2003 m. paminkline lenta (aut. A. Klovas) pažymėtas namas, kuriame kompozitorius gyveno, o 2008 m. paženklinti Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios vargonai, kuriais grojo žymusis vargonininkas. 1999 m. Jurbarko rajono tarybos sprendimu Varlaukio pagrindinei mokyklai suteiktas Juozapo Gudavičiaus vardas, po kelerių metų šalia mokyklos pastatyta tautodailininkų Zigmo Morlenco ir Alvydo Baršaičio išdrožta medžio skulptūra, skirta kompozitoriams Juozapui Gudavičiui ir Jonui Navakauskui (muziko sūnėnas ir krikštasūnis).

Be kompozitoriaus dukters  Reginos Algės A. Gudavičiūtės 1998 m. parašytos atsiminimų knygos „Susitikimai su tėvu“, yra keletas darbų, kuriuose nagrinėjami J. Gudavičiaus gyvenimas ir kūryba. Tai Antano Gudo (kompozitoriaus sūnėno) monografijos rankraštis, saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve, Kęstučio Mikeliūno diplominis darbas, parašytas 1968 m., saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Stepo Griciaus, LTMA Klaipėdos fakulteto docento parengta disertacija.

J. Gudavičiaus – vienos ryškiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių pavardė įtraukta į Viliaus Kavaliausko sudarytą knygą „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“.

1993 m. J. Gudavičiaus kapas Panevėžio senosiose kapinėse įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

O kaip tauragiškiai įamžins šio Lietuvai nusipelniusio žmogaus vardą, kaip pagerbs Tauragėje tokį ryškų pėdsaką kultūroje palikusį kapelmeisterį, vargonininką, chorų vadovą, kurio nemari, didinga daina „Kur giria žaliuoja“ spaudžia ašaras, verčia mąstyti, alsuoja pagarba ir meile Tėvynei. Ir kokie prasmingi tuomet tampa Jono Vanagaičio žodžiai, natūraliai suaugantys su Juozapo Gudavičiaus nuostabia muzika:

Tėvynės likimą garsina daina,

O širdį graudina jos gaida liūdna.

Naujai atgaivinti Tėvynės jausmus,

Visad išlaikyti jos palikimus.

 

Tėvynei aukoju aš savo dainas,

Tėvynei linkiu aš linksmenes dienas.

Gyvuok, mūs Tėvyne, tai mano tarmė,

Visi į vienybę, vis liksim drauge!

Nuotrauka
logo

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.

Nuotrauka
lauksargiai
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2024-09-30
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Nuotrauka
Macijauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.