Pasaulį savo žiniomis užkariaujanti tauragiškė: daugybė žmonių nori pažinti Lietuvą
Įkelta:
2021-12-28
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Monika Lionaitė. Asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Monika Lionaitė. Asmeninio albumo nuotrauka

Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 

– Monika, papasakokite, kaip tapote „Globalios Tauragės“ ambasadore? Kuo šis titulas jus įpareigoja?

– Esu viena pirmųjų, prisijungusių prie „Globalios Tauragės“ ambasadorių iniciatyvos. Jau kurį laiką aktyviai bendradarbiauju su savivaldybe ir organizacijomis, kurios siekia inovatyvumo įvairiose verslo ir skaitmenizavimo srityse. Kadangi gyvenu Stokholme, o prieš tai gyvenau Kanberoje (Australijoje), šiose šalyse atlieku ambasadorės pareigas – skleidžiu žinią apie Tauragę kaip žaliąjį regioną. Palaikau ryšius su lietuvių organizacijomis. Viena mano kaip ambasadorės iniciatyvų buvo „Tauragės hakatonas 2020“ – idėjų maratonas, kurį prieš metus organizavau kartu su savivaldybe internetu. Prie iniciatyvos prisijungė ir kraštiečiai, ir dalyviai iš užsienio (hakatonai – tai programinės įrangos kūrėjų maratonas, rengiamas kūrybiniais ir edukaciniais sumetimais. Per jį kuriami konkretūs programavimo produktai, – aut. past.).

Kiek laiko gyvenate Švedijoje? 

– Švedijoje gyvenu 8 metus. Iki įsikurdama Stokholme vasaras čia praleisdavau su šeima keliaudama po gražiausias šalies vietas.

Nuotrauka
nuotrauka

Papasakokite, ką iki to laiko veikėte Tauragėje? 

– Tuo metu, kai nusprendžiau persikelti gyventi iš Lietuvos į Švediją, buvau pirmosios tarptautinio bakalaureato kartos moksleivė „Versmės“ gimnazijoje. Per pirmuosius programos metus su klasiokais aplankėme visas mokyklas, turinčias šią programą (Vilniaus licėjų, Kauno jėzuitų ir Šiaulių Didžvario gimnazijas), o po to palyginau tos programos galimybes Stokholme. Čia radau jaunųjų verslininkų gimnaziją („Young Business Creatives“), kuri idealiai atitiko mano poreikius – tiek aktyvių tarptautinių profesorių lygiu, tiek dėstymo maniera, tiek karjeros perspektyvomis baigus šią privačią mokyklą.

Kada nusprendėte išvykti?

– Gyvendama Tauragėje aktyviai dalyvavau visuomeninėje veikloje. Per tarptautinius mainų projektus supratau, jog man lyderystės ugdymas tarptautinėje rinkoje yra prioritetas. Kultūrų ir asmenybių įvairovė mane sužavėjo. Stokholmas buvo ta vieta, kurioje norėjau siekti karjeros aukštumų bei baigti aukštuosius mokslus. Tad nieko nelaukusi ten ir išvykau, gavusi vietą prestižinėje jaunųjų verslininkų gimnazijoje.

– Kaip sekėsi įsitvirtinti svečioje šalyje? Kaip jus sutiko Švedija ir naujieji namai?

– Dalis mano šeimos Švedijoje praleido didžiąją dalį gyvenimo, o aš ten – savo vaikystės vasaras. Mokykla likau labai patenkinta, mokymo maniera buvo tai, ko niekada neregėjau lietuviškose mokyklose – laisvė moksleivio individualumui, dėmesys kiekvieno mokymosi poreikiams bei pozityvus skatinimas gilintis ir į universitetinio lygio temas. Čia surengiau ir savo pirmąją tapybos parodą. Baigusi gimnaziją įstojau studijuoti globalios vadybos bakalaurą Stokholmo universitete. Įsitraukiau tiek į studentų gyvenimą, tiek į Stokholmo startuolių gretas bei elito renginius, prisijungiau ir prie Švedijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmosios valdybos sekretorės pozicijoje.

– Švedijoje, Stokholmo universitete, įgijote vadybos diplomą. Kodėl pasirinkote šią sritį? Kokias kompetencijas pavyko įgyti? Kiek laiko mokėtės? Papasakokite plačiau apie savo mokslus Švedijoje.

– Taip, esu įgijusi globalios vadybos bakalauro diplomą bei tarptautinio ir lyginamojo švietimo magistro diplomą Stokholmo universitete. Vadybos baigiamajame darbe analizavau, kaip vyksta inovacijų verslo mainai, o švietimo baigiamajame darbe nagrinėjau, kokias kompetencijas inovatyvių technologinių renginių dalyviai praktikuoja, ugdo bei kaip hakatonai gali būti panaudoti įkuriant UNESCO mokymosi centrus pasaulyje. Šiuo metu rašau savo trečiąjį baigiamąjį magistrinį darbą Strateginės informacinių sistemų vadybos magistro laipsniui įgyti. Darbas apie telekomunikacijos industrijos raidą iki 5G ryšio ir ateities potencialą 6G ryšio įdiegimui versle. 

Į Lietuvą grįžtu per šventes. Persikelti gyventi iš Švedijos į Lietuvą bent kol kas neplanuoju. Nors ir domiuosi tarptautine Lietuvos politika, o atstovauti Lietuvai diplomatiniais ir verslo interesais man įdomu. 

Taip pat esu baigusi politikos, žmogaus teisių, komercinės teisės, taikos ir konfliktų žurnalistikos, globalios sveikatos vadybos, ekonominės istorijos, tarptautinių ryšių, diplomatijos, įvairių kalbų – įskaitant ir kinų kaligrafijos – kursus. Teko pasisemti ir tarptautinės akademinės patirties studijuojant kituose aukščiausio lygio universitetuose savo srityse – Australijos nacionaliniame universitete, Lomonosovo valstybiniame universitete, Aix-Marseille universitete, Oulu universitete ir Taipėjaus technologiniame universitete. 

Tam, kad pagilinčiau žinias apie tarptautinius ryšius ir jų įtaką diplomatijai bei verslui, atlikau praktiką Lietuvos ambasadoje Stokholme, asistuodama ir padėdama rengti „Invest Lithuania“ renginius. Po to buvau pakviesta atlikti praktiką Lietuvos nuolatinėje diplomatinėje atstovybėje Ženevoje, Šveicarijoje. Ten asistavau Lietuvos diplomatams Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijoje, Pasaulio prekybos organizacijoje. Įgijau neįkainojamos patirties ir pažinau nuoširdžiai bei sunkiai, bemiegėmis naktimis dirbančius diplomatus, kuriančius Lietuvos gerovę tarptautinėje plotmėje. 

Studijų metu Australijoje patyriau, ką reiškia gyventi ten, kur visus metus šviečia saulė, – tai atsispindi ir žmonių bendravimo kultūroje. Dauguma australų kur kas spontaniškesni ir labiau atsipalaidavę nei skandinavai. Pati šalis unikali savo gamta, o ir lietuviai ten yra daug prisidėję prie Australijos susikūrimo. Tasmanijos saloje yra Lietuvybės centras, kuris buvo įkurtas dar tais laikais, kai Lietuva patyrė priespaudą. Man labai patiko gyventi sostinėje Kanberoje, įsikūrusioje slėnyje, apsuptoje kalnų ir vyninių. 

Australijos universitete organizavau hakatonus. Keliavau ir po regionus – paplūdimiai pasakiškai gražūs, bet dažnai pavojingi dėl juos supančios gyvūnijos. Sidnėjaus architektūra – atgaiva akims įvairių stilių mėgėjams. Nacionaliniuose parkuose daug egzotikos. O banglenčių stovykloje išmoksti susidraugauti su bangomis ir pažvelgi savo baimėms tiesiai į akis. 

Studijų metu Rusijoje oro sąlygos buvo labai panašios kaip ir Stokholme, bet Maskva kalėdiniu laikotarpiu visa švytinti, išpuošta, kone tikra Kalėdų pasaka. Studijos Lomonosovo universitete buvo labai intensyvios – nuo ryto iki vėlaus vakaro. Turėjau dėstytojų ir iš Silicio slėnio, ir iš globalių kompanijų. Nors mokslams skyriau veik visą savo laiką, pakeliauti po regionus taip pat spėjau. Pamačiau Peterburgą, Sočį, Baikalo ežerą. Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus. 

Studijos Prancūzijoje tapo įdomia kultūrine patirtimi. Čia viskas labai priklauso nuo dėstytojo nuotaikos, kiek laiko truks paskaita. O ir programos dalys gali keistis kasdien. Per tą laiką keliavau po pietų Prancūziją – paplūdimius, Alpes. Supratau, kad egzotikos galima rasti ne tik Australijoje – Prancūzijos gamta tokia įvairi. Kulinarijai prancūzai skiria ypatingą dėmesį – bendrų vakarienių metu kiekvienas save gerbiantis prancūzas stengiasi nustebinti visus vakaro dalyvius unikaliais receptais.

Studijuodama Taipėjuje (Taivane, – aut. past.) pripratau prie svilinančio karščio, japoniškos virtuvės, o ypač sušių – Taipėjuje galima rasti vienus geriausių japonų restoranų. Patys japonai ir net korėjiečiai ten vyksta atostogauti. Žmonės labai malonūs ir nuolankūs turistams. Per tą laiką daug keliavau ir po Pietų Aziją – Hong Kongą, Tailandą, Filipinus, Singapūrą.

Kadangi dirbu su inovatyviais technologiniais sprendimais, konsultuoju verslus bei atlieku rinkos apžvalgas, kiekvienas įgytas laipsnis bei užbaigtas kursas prisideda prie mano akademinių žinių gilinimo tose srityse. 

Galiu drąsiai sakyti, kad kiekvienas turėtų studijuoti bent keletą dalykų per savo akademinę karjerą – tai suteikia platesnę pasaulėžiūrą bei supratimą. 

– Viename savo feisbuko įrašų teigėte, kad jums svarbios tvarios technologijos, tenkinančios žmonių poreikius. Ar galite apie tai papasakoti plačiau? Ar tai susiję su besikeičiančiu klimatu ir atsakomybe mums visiems dėl to imtis kokių nors veiksmų? 

– Dažnai kalbu apie tvarių technologinių sprendimų vystymo svarbą tarptautinėse konferencijose ir mokymų metu. Šiemet kalbėjau apie tai Dubajaus „EXPO 2020“, Stambulo globalios taikos konferencijoje, „Rotary“ Europos lyderystės mokymuose ir t.t. Esu „Openhack 2020 Australia“ įkūrėja ir vadovė, vykdome inovatyvias veiklas ir teikiame verslo augimo konsultacijas tarptautinėje rinkoje. Mes padedame verslams kurtis ir plėtotis grindžiant tai darnaus vystymosi principais.

Esate Stokholmo tarptautinio „Rotary“ klubo jaunimo komiteto narė. Ar galite papasakoti apie savo veiklą „Rotary“ klube? Kodėl Jums atrodo svarbu joje dalyvauti? 

– Prie „Rotary“ klubų tinklo prisijungiau prieš 7 metus. Esu aktyvi komiteto narė tarptautiniame Stokholmo klube, nuotoliniu būdu prisijungiu ir prie savo klubo Kanberoje. Rengiu lyderystės mokymus ir seminarus įvairių sričių pradedantiesiems ir pažengusiems profesionalams. Rūpinuosi jaunųjų „Rotaract“  narių pritraukimu į klubų tinklo gretas bei skatinu tarptautinius jaunimo mainų projektus, modernizaciją viso klubų tinklo gretose. Daug keliauju ir lankau vietinius klubus komandiruočių metu – nuo Paryžiaus ir Ženevos iki Dubajaus ir Manilos. 

„Rotary“ veikla yra svarbi kiekvienam, norinčiam prisidėti kuriant šviesesnį rytojų, dalijantis žiniomis ir investuojant į projektus, kuriais siekiama kurti tvaresnę ateitį visame pasaulyje. Suteikiama parama vietinėms bendruomenėms ir įvairius iššūkius patiriantiems regionams. 

Tai patikimas ryšių tinklas verslo ir kitų sričių profesionalams dalintis žiniomis, kontaktais ir resursais. Iki šios dienos „Rotary“ fondas yra pritraukęs per 4 mlrd. JAV dolerių paramos įvairiems projektams ir globalioms iniciatyvoms, įskaitant ir pagalbą dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiems ar stichines nelaimes patyrusiems žmonėms, taip pat ir tiems, kurie neturi galimybės siekti mokslo, tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. 

– Būdama Švedijoje tikriausiai ne kartą keliavote po įvairias šalies vietas. Kurios paliko didžiausią įspūdį?

– Stokholmas užburia savo miesto ir gamtos harmonija. Lankiausi ir Laplandijoje, mačiau šiaurės pašvaistę ir samių elnių fermose susipažinau su nykstančia gyvūnija. Buvau didžiausiose šalies geležies kasyklose. Teko ir ledo viešbutyje pabūti. Jame atradau ir lietuvių menininkų ledo skulptūrų. Mane žavi Švedijos gamta, salynai, jūros apsuptis. Yra daug jaukių miestelių ir pilaičių, likusių nuo viduramžių laikų. 

– Lietuva ir Skandinavijos šalys kultūriškai skiriasi, ar vis dėlto nelabai? 

– Yra labai daug panašumų. Naujiems atvykėliams labai sunku integruotis abiejose šalyse – tiek dėl kalbos barjero, dėl kultūrinių skirtumų, uždaros pasitikėjimo kultūros, ganėtinai uždaro būdo net bendraujant su kaimynais ir panašiai. Tačiau švedai sugeba būti labai malonūs nepažįstamiesiems, jų geros manieros. Lietuvoje tų manierų aptarnavimo sektoriuje vis dar trūksta – kartais toks jausmas, kad esi visiems skolingas. Bet yra nemažai švedų, kurie apsilankę Lietuvoje ja susižavi dėl Vilniaus senamiesčio ar Nidos kopų grožio. Kita dalis švedų net nežino, kur yra Lietuva. Bet vis dažniau mano draugai iš visos Europos ir net Azijos klausia apie Lietuvą, domisi ir nori po ją pakeliauti. 

Beje, lietuviškų sūrelių rasti Švedijoje – tikras iššūkis. Švedams toks desertinis varškės sūrelis nėra įprastas, kaip ir lietuviški cepelinai. 

– Ar norisi grįžti į gimtąją Lietuvą? 

– Į Lietuvą grįžtu per šventes. Persikelti gyventi iš Švedijos į Lietuvą bent kol kas neplanuoju. Nors ir domiuosi tarptautine Lietuvos politika, o atstovauti Lietuvai diplomatiniais ir verslo interesais man įdomu. 

– Ką patartumėte jaunam, savo tikslų siekiančiam žmogui?

– Visos svajonės pildosi, kai jos tampa užsibrėžtu tikslu. Linkiu drąsos ir užsispyrimo jų siekiant.

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.