Birutė SLAVINSKIENĖ

Kitąmet dešimtmetį švęsiančios Sungailiškių bendruomenės nariai pluša iš negailėdami jėgų – jie renovuoja seną daržinę, kurioje ketina įrengti klojimo teatro salę. Darbai vyksta sparčiai, tad įkurtuvės tikriausiai vyks laiku. Jos numatytos rudenį.

Apie tokius žmones, kaip Kristina Jucikienė, sakoma: davė Dievas ir dribtelėjo. Du vaikus auginančios moters rankose darbai tirpte tirpsta – viskas, ko ji imasi, džiugina akis ir sielą: ji kerpa šuniukus, mezga, kepa nuostabius tortus, o pati didžiausia jos aistra – piešimas. Ji įsitikinusi: kiekvienas gali kurti, jei tik savo baime ir nepasitikėjimu neužkerta sau kelio. „Turi nuolat ieškoti, nebijoti klysti, klupti, susipurvinti...“ – sako pozityvia energija trykštanti moteris.

Nuo rugsėjo 1-osios tėvai gali perimti mokytojo vaidmenį ir nuo darželio iki paskutiniųjų klasių mokyti savo vaikus namuose. Nors tokį sprendimą daugelis tėvų vertina teigiamai, patys mokyti savo vaikus ryšis retas. Kalbintos mamos atsakomybės pačios mokyti savo vaikus kratosi – sako, užteko karantino, kad suprastų, kaip tai sunku. O štai jaunas tėvelis Gediminas Tamulynas džiaugiasi – jis sako tokio sprendimo seniai laukęs. „Vaikai gali mokytis ir ugdytis per pavyzdį, per situacijas, per tikrą gyvenimą“, – įsitikinęs jis.

Tauragė nuolat gražėja, tai akivaizdu visiems, vaikštantiems po miesto centrą. Vis dėlto vos paėjėjus toliau neretai pasijunti lyg būtum Dievo užmirštame kampelyje. Tuo tenka įsitikinti einant viena pagrindinių – Vytauto gatve iki galo. Vos perėjęs J. Tumo-Vaižganto gatvę ne tik trinkelėmis išklotų, bet ir jokių  šaligatvių nebelieka, akys kliūva už aptrupėjusių stulpų, po medžiu sukrautų ir pamirštų asfalto gabalų.

Taip lengvai kaip iki šiol į savivaldybės administracijos pastatą Respublikos gatvėje eilinis mirtingasis dabar nebepateks – baigus remontą pertvarkytame pastato pirmajame aukšte atsirado stiklinės rakinamos durys, kurias praverti galima tik su leidimu. Pasak savivaldybės atstovo, tokia sistema interesantų aptarnavimą kaip tik palengvins ir pagreitins.

Birželis – ypatingas mėnuo Tauragės senamiesčio bendruomenei. Prieš 5 metus birželio 10 dieną įsikūrusi Senamiesčio bendruomenė buvo 7-oji miesto bendruomenė Tauragėje. Penkeri metai prabėgo nepastebimai – jie buvo pilni išvykų, pramogų ir, žinoma, gerų darbų.

Sakoma, jei tau sekasi, vadinasi, eini savo keliu. Regis, šis posakis tinka tauragiškei Tomai Vyšniauskienei, vos prieš pusmetį įkūrusiai savo verslą. Pradėjusi nuo kalėdinių žaisliukų, dabar ji daugiausiai siuva laisvalaikio drabužius vaikams, nors neatsisako pasiūti ir jų mamoms. Idėjų stoka Toma nesiskundžia – sako, tik laiko joms įgyvendinti trūksta. O planuose – elektroninė parduotuvė ir parduotuvė Tauragėje, o galbūt ir kituose miestuose.

65 metai kartu – nuo tos dienos, kai vienas kitam ištarė TAIP. Tokią santuokos sukaktį birželio 5-ąją minėjo Juozas ir Joana Rupšiai, gyvenantys Vilkyškiuose. Šešiasdešimt penktosios vestuvių metinės dar vadinamos geležinėmis vestuvėmis. Geležis pasižymi tvirtumu ir kietumu, tad geležinių vestuvių sukaktis liudija sutuoktinių tarpusavio santykių tvirtumą. Tvirtu jų ryšiu, gražiais tarpusavio santykiais, pagarba ir dėmesiu vienas kitam nepaliauja gėrėtis vaikai, anūkai, proanūkiai.

Šeimos gerovės centras „Šaltinėlis“ pakeitė pavadinimą – tapo Tauragės šeimos gerovės centru. Taip nuspręsta pastarajame rajono tarybos posėdyje. Tame pačiame posėdyje patvirtinti ir šios įstaigos nuostatai. Naujienų yra ir daugiau – Tauragės šeimos gerovės centras ketina pirkti namą bendruomeniniams vaikų  globos namams įrengti.

Penktadienio pavakare Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė sukvietė teatro gerbėjus Kultūros rūmų skvere, prie režisieriaus Antano Naraškevičiaus garbei pernai pastatyto suolelio, ne tik paminėti Antanines, bet ir prisiminti šviesų režisieriaus atminimą. Pirmąkart surengtas vakaras „...bet aš kaip žyginis, kaip žyginis arklys nešu tartum karaliui laiškus...“ buvo kaip reta smagus – su prisiminimais, dainomis, muzika ir, žinoma, vaidinimu.