Ūkį kuria, investuodami užsienyje uždirbtus pinigus
Įkelta:
2020-12-04
Nuotrauka
zum3
Nuotraukos autorius:
Nors pradėti ūkininkauti buvo nelengva, Tadas Petkevičius džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis plečiasi. Karolinos Baltmiškės nuotr.

Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą.

Trenerio karjerą pakeitė darbas užsienyje

„Kai buvau mažas, tėvukai šiek tiek ūkininkavo, bet paskui ūkio atsisakė. Mama – mokytoja, tėvas dirba kelių valdyboje, tad ir mano sprendimui kurti ūkį jie nelabai pritarė“, – sako Kelmės rajone, Kražiuose ūkininkaujantis T. Petkevičius.

Tiesa, Tadas ir pats apie ūkininkavimą anksčiau negalvojo. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Šiaulių universitetą. „Kadangi aktyviai sportavau, baigęs studijas buvau pradėjęs siekti krepšinio teisėjo karjeros ir jau teisėjavau varžyboms. Tačiau užsimaniau užsidirbti ir išvažiavau į Angliją. Dirbau įvairius darbus. Per pirmuosius dvejus metus apie 20 darbų pakeičiau, – apie įsitvirtinimą svetimoje šalyje pasakoja Tadas ir nusijuokęs priduria, kad savo karjerą Anglijoje pradėjo dirbdamas svogūnų ir bulvių laukuose.

Apie savo karjerą šioje šalyje Tadas toliau pasakoja: „Per metus gerai išmokau anglų kalbą. Pradėjau teisėjauti Kembridžo universiteto ir aplinkinių miestų krepšinio rungtynėms. Dienomis dirbdavau, o vakarais teisėjaudavau. Žinoma, kartu ieškojau ir normalesnio darbo. Ir 2013 metais tokią darbovietę radau. Tai buvo parkas-ūkis. Į jį žmonės ateina pasižiūrėti, kaip ūkininkaujama, kaip šeriami ir prižiūrimi gyvuliai ir naminiai paukščiai ir už tai susimoka. Pradėjau nuo paprasto darbuotojo ir pakilau iki parko-ūkio vadovo pareigų – buvau pirmas po boso. Ketverius metus vadovavau.“

Traukė gimtieji kraštai

Ir nors nei uždarbiu, nei darbo sąlygomis Tadas nesiskundė, bet vis labiau kirbėjo mintis pačiam imtis ūkininkavimo Lietuvoje. „Kadangi iki išvykimo į užsienį jau buvau tapęs miestiečiu ir ūkininkavimas atrodė kažkas labai sunkaus, dirbdamas Anglijoje pamačiau, kad tai nėra toks itin sunkus darbas, kokį įsivaizdavau. Labai nesunkiai susitvarkydavome su keliais šimtais galvijų, avių, ožkų ir paukščių. Taigi Anglijoje įgyta patirtis paskatino kurti savo šeimos ūkį“, – sako pašnekovas.

2015 metais Tadas įregistravo savo ūkį Kražiuose. „Ten dar buvo likę pora hektarų senelių žemės, – apie ūkininkavimo pradžią kalba pašnekovas. – Nusprendžiau imtis gyvulininkystės. Nusipirkau šešias Šarolė ir angusų veislių telyčaites. Kadangi kurį laiką ūkininkavimą derinau su darbu Anglijoje, nusisamdžiau vieną darbuotoją ūkiui prižiūrėti. Pats kiekvieną mėnesį savaitei sugrįždavau į Lietuvą. Padarau visus svarbiausius darbus ir išskrendu atgal, ten vėl įtemptai dirbu, kad galėčiau kitą mėnesį į savo ūkį sugrįžti. Trejus metus taip gyvenau. Vienu pagrindinių oro linijų kompanijų keleivių buvau tapęs. Didžiausias nuolaidas skrydžiams gaudavau.

Iki pat atsisveikinimo bosas netikėjo, kad paliksiu gerai apmokamą darbą jo kompanijoje, mūsų šeimai suteiktą puikų namą prie Londono. Abu vaikai gimę Anglijoje. Dukrytė – Kembridže, sūnus – Londone. Tačiau tvirtai apsisprendėme ir 2018 metais visa šeima grįžome į Lietuvą. Tada jau mūsų ūkyje buvo 18 telyčaičių. Visą bandą pats užsiauginau. Matyt, pati gamta man padėjo kurtis, nes karvės atsivesdavo tik telyčaites. Per tą laiką gal du buliukus buvome pardavę.“

Kurtis padėjo ir parama

„Įsikūrimą palengvino ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ skirta parama – 40 tūkst. eurų. Šias lėšas panaudojome ūkininkavimui reikalingai technikai įsigyti. Nusipirkome traktorių su frontaliniu keltuvu, skutiką, sėjamąją, volą“, – už paramą įsigytą techniką vardija ūkininkas.

Taigi, parama Petkevičių ūkiui buvo didelė paspirtis. Tadas pasakoja: šiuo metu laiko apie pusšimtį galvijų. „Šiek tiek gyvulių jau esame pardavę, taigi ne tik investuojame, bet jau ir grąžos iš ūkio sulaukiame. Turime 27 ha nuosavos žemės. Dar šiek tiek žemės nuomojamės. Nuomojamės nedidelius sklypelius, nes aplink Kražius labai sunku su žeme, bet po truputį atsiranda“, – savo ūkio plėtra džiaugiasi pašnekovas.

Pritaiko Anglijoje įgytą patirtį

Kai Tadas pradėjo ūkininkauti, jam buvo 25 metai. „Nors buvau užaugęs Kražiuose, bet sugrįžęs pasijutau kaip bjaurusis ančiukas. Kiti nedviprasmiškai užsimindavo: ir kur tu lendi, kam tau ta žemė. O dar gyvulius laikau ne taip, kaip įprasta. Tad ne sykį aplinkiniai kvietė veterinarijos tarnybą, skųsdami, kad gyvuliai mano ūkyje prastai prižiūrimi. Veterinarijos specialistai atvažiuoja, pasižiūri ir išvažiuoja, – apie ne pačią šviesiausią ūkininkavimo pradžią užsimena jaunasis ūkininkas.

Vis dėlto, patirties ir išmanymo, kaip laikyti gyvulius, Tadas turi – šios patirties jis įgijo dirbdamas Anglijoje. „Visą gyvulių laikymo ir auginimo sistemą perėmiau iš Anglijos ir pritaikiau savo ūkyje. Mano gyvuliai laisvai gali vaikščioti po aptvarą. Jiems pastatyta pašiūrė, kada nori, gali į ją sugrįžti. Jiems nuolat padėta pašaro, kad jie galėtų ėsti kada nori ir kiek nori. Penimus galvijus laikau suremontuotoje senoje daržinėje. Beveik vienas pats ją susiremontavau. Tad daržinė man ne šimtus tūkstančių kainavo ir manau, kad joje gyvuliai nėra mažiau laimingi už tuos, kurie laikomi fermoje, pastatytoje už pusę milijono.“

Nors ūkininkai kol kas nėra įteisinę ekologinio ūkio, bet eina to link. Gyvulius šeria šienu ir šienainiu, nenaudoja jokių chemikalų.

Rinkos dairosi užsienyje

„Vienas kaimynas manęs vis paklausia: ar nepraradai ūpo? Išties ūpo nepraradau ir nesigailiu, kad ryžausi kurti savo ūkį, nors tenka įveikti nemažai išbandymų“, – mintimis dalijasi Tadas. Ir priduria: vienas didžiausių sunkumų – užaugintų gyvulių realizavimas – Lietuvos supirkėjai moka gerokai mažiau negu kitose ES šalyse. „Kadangi puikiai kalbu angliškai, ieškau galimybių gyvulius realizuoti ten, kur brangiau moka. Prancūzijoje ar Vokietijoje mėsinių galvijų kilogramo mėsos kaina 1,90–2,10 euro, o Lietuvoje supirkėjai tik 1,30–1,50 euro temoka. Parduodant gyvulį susidaro labai didelis skirtumas, bet, norint dirbti su užsienio valstybėmis, reikalingas gyvulių kiekis, o kiekiui reikia laiko ir žemės“, – svarsto ūkininkas ir pasidalija lūkesčiu, kad galbūt ir Lietuvoje atsiras gyvulių pardavimo biržos, kokios yra daugelyje Europos šalių.

Užs. Nr. 83

Nuotrauka
zum logo
Nuotrauka
Zaneta
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tradiciškai, paskutinį liepos penktadienį tauragiškiai kviečiami į poetų ir dainų atlikėjų vakarą „Prie garažų“. Šiemet renginys paskelbtas festivaliu ir „įgijo veidą“ – jam sukurtas logotipas. O jame – renginio sielos, Meilutės Parnarauskienės veido siluetas. Kaip sako Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Žaneta Maziliauskienė, taip norėta įamžinti mylima kolegę.
Nuotrauka
festivalis
Andriaus Pelakausko nuotrauka
Įkelta:
2024-07-17
Šių metų festivalis, kurio pagrindinė tema šiais metais yra „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“ šeštadienį, liepos 13 d. prasidėjo su Pradžios koncertu Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
bijotai
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-07-17
Ką planuojate veikti ateinantį šeštadienį? Susitikti su draugais, padrybsoti prie jūros ar padirbėti sode? Bijotų dvaro festivalio organizatoriai turi kitokį pasiūlymą: pabaigus suplanuotus darbus, su draugais ir bičiuliais ar šeima atvykti į Bijotus ir praleisti šeštadienio pavakarę Bijotų ąžuolų paunksmėje, kur vyks šeštasis Bijotų dvaro festivalis.  Nors sukaktis dar nedidelė – tik šešeri  metai, bet Bijotų dvaro festivaliui – tai jau nemažas istorijos ir gyvavimo tarpsnis. Ir tradiciškai festivalyje bus pramogų skirtingų pomėgių, muzikos, amžiaus grupių žmonėms.
Nuotrauka
Snekuciai
Įkelta:
2024-07-16
Klasika – nemiršta. Keičiasi laikai, santvarkos, kūrinių pavadinimai, bet tai, kas tikra – išlieka nežiūrint į visas aplinkybes. Ir tai, kas tinka bei patinka tūkstančiams žmonių ne viena dešimtmetį, galima jau drąsiai vadinti klasika. Tokią klasiką jau ateinantį penktadienį, liepos 19 dieną, bus galima pamatyti ir išgirsti Bijotuose. Bijotų dvaro festivalio scenoje karaliaus lietuviškas miuziklas „Šnekučiai“.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-07-05
Atidesni Tauragės radijo klausytojai, o ir mėgstantieji džiazą, dar labiau bliuzą puikiausiai prisimena radijo laidą „Su Meile apie bliuzą“.  Toks dviprasmiškas pavadinimas labai gražiai tiko šiai laidai: apie bliuzą su meile gražiai, informatyviai, išraiškingai, profesionaliai  kalbėdavo pati Meilė. Taip, tos laidos vedėja keletą metų buvo (koks negeras veiksmažodžio būtasis kartinis laikas – buvo) Meilė arba Meilutė Parnarauskienė, kurią tauragiškiai vadindavo tiesiog Meile, o rakiškėnai, mat Meilė buvo kilusi nuo Rakiškia krašta vadindavo Meila.
Nuotrauka
dainu
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-06-12
Keli šimtai pagal lietuvių liaudies muziką sinchroniškai šokančių asmenų – toks reginys 2022 metais į atmintį įsirėžė ne vienam Vasaros estradoje Tauragės apskrities dainų šventę stebėjusiam tauragiškiui. Panašūs vaizdai bei pakili nuotaika susirinkusiųjų laukia šį šeštadienį Jurbarke. Apie pora tūkstančių šventės dalyvių bursis Jurbarko dvaro parke.
Nuotrauka
kvadratu
Įkelta:
2024-06-11
Šią savaitę du vakarai Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ skirti festivalio „Kvadratu“ parodų pristatymams bei susitikimams su autoriais. Šiandien, birželio 11 d. 17 val. Tauragės pilyje, Fotografijos galerijoje Svetlana Batura pristatys parodą „Giedraičių šeimos fotografijų archyvo tyrimas“, o rytoj Pilies parodų salėje įvyks jau antrasis susitikimas su parodos „Kaukių balius“ autoriumi, fotomenininku Jonu Staseliu, kuris šįkart plačiau papasakos apie 90-ųjų fenomeną – grožio konkursus ir atskleis pikantiškas jų organizavimo detales.
Nuotrauka
dainu
Įkelta:
2024-06-10
2024-ieji Lietuvoje – ypatingai dainingi, skambūs ir svarbūs – Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metus paskelbė Dainų šventės metais. Mums šie metai išskirtiniai – Jurbarke organizuojama Tauragės regiono dainų ir šokių šventė, turinti gilias tradicijas. Bėgant metams daug kas kito, tačiau visada išliko siekis išsaugoti regiono dainų šventės tradiciją, kuri stiprina Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių kultūrinį tapatumą ir įvairiapusį bendradarbiavimą.
Nuotrauka
Boogie Boys PLGGG
Įkelta:
2024-06-05
Ne tiek daug europietiškų grupių gali pasigirti pavergę muzikos gerbėjus ir profesionalus džiazo gimtinėje Amerikoje. Viena iš jų – penktadienį, birželio 7 dieną, į Tauragę atvykstanti lenkų grupė „Boogie Boys“, kurie buvo didžiausio pasaulyje bliuzo konkurso „International Blues Challenge – Memphis, USA“ finalininkais, o jų albumas „Hey You“ yra patekęs į „Geriausio savo produkcijos albumo – International Blues Challenge 2010“ finalą. Tad tauragiškiams pasitaikė unikali proga Tauragės džiazo festivalyje išgirsti dar vienus pasaulinio lygio atlikėjus
Nuotrauka
kvadratu
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-30
Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ 2024 metais ieško bendruomenę vienijančių vardiklių, todėl šįmet festivalyje „Kvadratu“ tyrinėsime kartų polilogą.
Nuotrauka
jazzz
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-28
Diena kita irrrrrr...... bus atidarytas dešimtasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“. Šiandien nesižvalgysime atgal, neaptarinėsime to, kas buvo nuveikta per tą dešimtį metų. Paliksime laiko ir žodžių festivalio sezono pabaigai, kai jau bus galima atsigręžti atgal ir apibendrinti tai, kad buvo, tai, ko reikia ir tai, kas, galbūt, bus.
Nuotrauka
poezija
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-05-27
Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka poezijos mylėtojus tarptautiniu festivaliu „Poezijos pavasaris“ džiugina nuo 2001-ųjų metų. Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Tai didžiausias Lietuvoje literatūros renginys, kurio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“.
Nuotrauka
dziugiena
Įkelta:
2024-05-20
Dvi dienas Pilies kiemelyje, Vaikų literatūros skyriuje ir Viešosios bibliotekos skaitykloje šurmuliavo lėlių teatrų šventė „DŽIUGENA 2024“. Šis festivalis tauragiškius džiugina jau 5 metai ir yra virtęs į didelę ir vaikų labai laukiamą šventę. Šiais metais tai lyg vaikiškas, smagus jubiliejus.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-18
Gegužės 18 d. startuoja kasmet Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ rengiamas festivalis KVADRATU. Muziejininkai pristato šių metų festivalio PROGRAMĄ ir temą: kartų polilogas.
Nuotrauka
k
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-15
Kada naktį leidai pilyje? Gegužės 18 d., Muziejų naktį, Tauragėje tokia galimybė bus! Jau šį šeštadienį visa Europa minės Tarptautinę muziejų dieną, o Tauragės krašto muziejus „Santaka“, susivienijęs su festivaliu Tauragė JAZZ, pasiūlys ne tik edukacinę, bet ir muzikinę programą. Vakarą pilyje praturtins ir startuojantis festivalis KVADRATU, muziejaus rengiamas jau šeštus metus.
Nuotrauka
dziazas
Remis Ščerbauskas foto
Įkelta:
2024-04-29
Džiazas... Sakysit, kiek gi galima apie jį? Ne tik galima, bet ir reikia. Kodėl? Na, kaip teigia visagaliai internetiniai šaltiniai, džiazas - tai visuotinė universali laisvės ir geranoriškumo kalba, kuri vienija skirtingų kultūrų, religijų ir tautybių žmones, puoselėja, skatina taiką, tarpusavio supratimą, dialogą ir toleranciją. Ir nepasiginčysi. Ir dar: 2011 metais UNESCO nutarė, kad nuo šiol balandžio 30-oji bus Tarptautine džiazo diena. Jei yra tokia diena, reikia ją švęsti.
Nuotrauka
metų knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-25
Startuojant Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojamai nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, jų išvakarėse vyko 11-ąjį kartą vykstančio konkurso „Tauragės metų knyga“ nugalėtojų apdovanojimai.