Japoniško stiliaus sodai: miniatiūrinis gamtos modelis
Įkelta:
2021-08-22
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Privatus sodas Klaipėdoje

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Laura Popkytė-Fukumoto

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Privatus sodas Tauragėje. Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Klaipėdoje, Debreceno gatvėje įsikūrusios Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje, Lauros Popkytės-Fukumoto įrengtas japoniškas sodas

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Privatus sodas Vilniuje. Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelis Klaipėdoje

 

Sakoma, kad japoniški sodai gali būti tik Japonijoje. Visur kitur veisiami sodai gali būti tik vadinami japoniško stiliaus sodais. Šio stiliaus gerbėjų daugėja, o juos kuriančiai mūsų kraštietei, japoniškų sodų ekspertei Laurai Popkytei-Fukumoto klientus renka rikiuoti į eilę. „Tauragės žinių“ skaitytojams ji atskleidė, kuo ypatingas šis vienas mistiškiausių sodų stilių, labai besiskiriantis nuo mums įprastų žaliųjų erdvių. Pasak jos, kuriant japoniško stiliaus sodą labai svarbu skonis ir saiko jausmas, o visi elementai turi savo reikšmę ir prasmę. Laura įsitikinusi – jo patrauklus paprastumas ir ypatinga filosofija veikia ir šeimininko gyvenimą: sodo harmonija padeda išgyti nuo stresų ir depresijos.

– Japoniški sodai. Kokie jie? Kuo jie ypatingi?

– Japoniški sodai – tai tik viena iš daugelio japonų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų. Japonų teigimu, sodų funkcija vienaprasmė – pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, gamtos harmoniją. Pagrindinis išorinis japonų sodo skirtumas nuo europietiškųjų – tai akmenų dominavimas, tiksliau, neįprasta jų sąveika su augalais ir vandeniu bei komponavimo būdai. „Sausieji“ japonų sodai, kitaip dar vadinami karesansui, kuriuose dominuoja sugrėbstyta akmens skaldelė bei stovi akmenų grupelės, nustebina sodo lankytojus savo subtilia japoniška filosofija, simbolika ir estetika, verčia mąstyti, suprasti sodo kūrėjo idėją, kuri gali būti kraštovaizdį atkartojanti, religinio pobūdžio ar pilna mitologinių taoistinių minčių ir pan.

Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos

– Ar tiesa, kad tokio stiliaus sodai dabar ypač populiarūs? Kaip manote, kodėl?

– Japoniški sodai yra kuriami pagal savas taisykles, ir nors jų pritaikymas labai svarbus, kad sodas atitiktų japoniško sodo reikalavimus, tačiau improvizacijai vietos yra palikta labai daug. Šimtametė japonų tradicija juose demonstruoja savo išmintį, patirtį ir paslaptį bei unikalų žmogaus ir gamtos bendravimą būtent sodo erdvėje, kai žmogus sugeba perteikti gamtos vaizdus pagal savo idealizavimo prizmę. Todėl japoniškas stilius tarp visų sodų stilių užima ypatingą vietą. Manau, kad šio stiliaus sodai traukia žmones savo kitonišku akmenų grupavimu ir tuo, kad juose perteikiamas iš natūralios gamtos pasirinkto kraštovaizdžio atvaizdavimas sodo erdvėje. Japoniški sodai visame pasaulyje turėjo ir turi savo pripažinimą dėl sodo formavimo principų, estetikos perteikimo. Jeigu jie populiarėja, vadinasi, keičiasi žmonių skonis ir estetikos samprata. Šie sodai yra mažiau funkcionalūs praktiškai, tačiau turi didžiulės naudos žmogaus vidinei būsenai. Pritaikytas stebėjimui ar pasivaikščiojimui sodas savo lankytojus sustabdo, priverčia atsiriboti nuo išorinės kasdienybės ir pabendrauti su pačiu savimi. 

– O kaip jūs jais susidomėjote? 

Nuotrauka
Lauros Popkytės-Fukumoto asmeninio albumo nuotraukos

– Baigusi Klaipėdos universitete kraštovaizdžio architektūros studijas labai norėjau įgyti praktinės patirties. Kad viską, ką ateityje projektuočiau, galėčiau suprasti, kaip tai panaudojama praktiškai. Pats likimas nubloškė į Japoniją, nors praktikos ieškojau ir Lietuvoje, ir Didžiojoje Britanijoje. 

– Galbūt su augalais „draugavote“ nuo mažens? Kaip išmokote juos pažinti ir puoselėti? 

– Vaikystėje labiau pamenu save skaldančią akmenukus ir stebinčią jų žėrintį vidų nei susidomėjusią augalais. Taip ir japoniškų sodų įrengimo darbuose –  akmenys yra pirmoje vietoje, augalai antroje. Nuo mažens labiausiai įstrigusius augalus turiu savo atmintyje – tai būtų neužmirštuolės, mėlynosios scylės, dantytasis auskarėlis ir banguojančio smidro krūmas babytės darželyje. Studijų metais daugiau teko pažinti dekoratyvinių augalų, būtent nuo tada suaktyvėjo mano susidomėjimas jais, o paties formavimo ir puoselėjimo išmokė japonų sodo meistrai. Būtent įmonėje, kurioje vykdavau praktinės sodų meistrystės patirties, vyresnieji kolegos ir vadovai (Japonijoje jie vadinami senpai) mokydavo, kaip formuoti augalus, kaip ir kiek jiems skirti dėmesio, kad savo išvaizda augalas atskleistų savo charakterį. Visada ragino „įsiklausyti į augalo širdį“. 

– Papasakokite, koks buvo jūsų kelias iki japoniškų sodų kūrėjos.

– Iki japoniškų sodų kūrėjos buvo gan ilgas kelias praktikos, sunkaus fiziškai, bet įdomaus darbo pas vieną profesionaliausių sodo meistrų Kitayama Yasuo (Kitajama Jasuo) Kioto mieste. Pradžioje, nuo 2004 m., būnant jauniausia mokine įmonėje, reikėdavo atlikti visus pagalbinius darbus, bet būtent per juos ateina supratimas ir buvo perduodamos žinios, kaip yra atliekami sodo priežiūros, įrengimo ir projektavimo darbai. Man tai labai patiko, būdama  mokine iš šono galėjau stebėti įvairius sode atliekamus darbus. O japonai dažnai sakydavo, kad taptum sodininku, reikia 10 metų šluoti tik samanas (kadangi japoniškų sodų pagrindinė danga yra samanos), ir iš to posakio išnyra gili prasmė, nes tuo būdu geriausia yra susipažįstama su  sodu ir jo aplinka. Nors per ilgus metus kolektyvas buvo kintantis, nes į Japoniją praktikuotis vykau iki 2015 m., bet visada jis buvo draugiškas ir linksmas. Mes dirbdavome ilgas valandas, tad darbo kolektyvas buvo artimiausia mano aplinka Japonijoje. Su jais dalindavomės sodų stebėjimo įspūdžiais, atlikimo technikos subtilybėmis, tuo, ką laisvu laiku galėjome aplankyti. O Kioto mieste yra labai daug lankomų sodų prie šventyklų ir imperatoriškųjų rezidencijų, tuo ir  buvo užimtas mano laisvalaikis – jų lankymu ir analizavimu, eskizavimu ar tiesiog pabuvimu juose. Net draugės ir draugai žinodavo, kad laisvadieniai yra skiriami žinių kaupimui ir sodų lankymui. Einant metams įmonėje aš tapau taip pat senpai ir darbų užduotys sudėtingėjo, įgijau pasitikėjimą ir galėjau mokyti jauniausiuosius, atėjusius praktikai. Paskutinį pusmetį savo mokytojo Kitayama Yasuo dėka buvau apgyvendinta pasauliui labai uždaroje moterų šventykloje. Tai buvo galimybė pajusti kitokio gyvenimo skonį. Gyvenau šioje šventykloje viena ir buvau atsakinga už jos sodą. Visų praktinės patirties metų įspūdžiai yra likę giliai atmintyje.

– Kaip gimsta japoniškas sodas? Kokio ploto jam reikia? Nuo ko viskas prasideda? 

– Japoniškam sodui gali užtekti ir kelių kvadratinių metrų. Mažesniame plote sodo stebėtojas gali labiau pajusti sodo išpildymą, kompozicijos idėją, o dideliu plotu pasižymintys sodai dažniausiai turi vis skirtingas sodo erdves ir daugiau skirti pasivaikščiojimui. Japoniškam sodui gimti pirmiausia reikia noro ir idėjos. Paskui viskas prasideda nuo reljefo formavimo, akmenų komponavimo, augalai palieka paskutiniame įrengimo etape. 

– Kokie yra pagrindiniai jo elementai – be ko neįsivaizduojamas japoniškas sodas? Ir per kiek laiko sodas įgauna savo tikrą vaizdą?

– Pagrindiniai sodo elementai yra vanduo, akmenys, samanos/augalai, mažoji sodo architektūra ir Ma. Ma yra neapčiuopiama, akimis nematoma, bet jaučiama vidumi. Šis pajutimas gali būti įvardijamas kaip harmonija, balansas ar Zen. 

– Ar daug tokių sodų esate sukūrusi? Ar tik Lietuvoje, ar ir kitose šalyse? 

– Kaip japoniškų sodų kūrėja, visada siekdama kokybės, nesiekiu kiekybės ir didelio masto objektų, labiau orientuojuosi įrengti sodus, kurie atitiktų japoniško sodo principus ir būtent tokie jie tiktų sodo šeimininkams, kad sodas atitiktų ir jų charakterį, nes kuriant naują erdvę teritorijoje yra užmezgamas ryšys tarp jo turėtojo ir paties  sodo, t.y. svarbu suvesti žmogų su gamta per jam priimtiną kelią. Kitu atveju sodas gali likti neprižiūrimas, nemylimas, nereikalingas. 

Šiuo metu Lietuvoje galėčiau suskaičiuoti apie dvi dešimtis savo kurtų ir įrengtų japoniškų sodų, kai kurie iš jų yra dalinės sodo erdvės užsakovo sode. Vienas yra įrengtas Peru, netgi tai ne sodas, o biuro įėjimo zona, įrengta pagal japoniško sodo principus. 

– Ar daug užsakymų turite? Ar norintiems tokio sodo tenka stoti į eilę?

– Užsakymai yra ruošiami dažniausiai metams į priekį. Rudens pabaiga ir žiema yra skiriama būtent projektų ir vizualizacijų paruošimui, o pavasariui prasidėjus darbai prie kompiuterio yra tiesiog neįmanomi dėl didelio užimtumo įrengiant sodus, tad pavasarį, tik atšilus orams, būna, kad kreipiasi užsakovai, tuomet jiems tenka kantriai stoti į eilę ir palaukti darbų atlaisvėjimo arba kitų metų.

 

Nuotrauka
a
Straipsnio rengėjų nuotr.
Įkelta:
2021-11-20
Pastarųjų trejų metų statistika rodo, kad nors smurto atvejų prieš vaikus mažėja, tačiau Lietuvoje per metus smurtą patiria keli tūkstančiai vaikų – dažniausiai tai fizinis smurtas, kiek rečiau pasitaiko nepriežiūros atvejų. Lapkričio 19 d. minimai Pasaulinei smurto prieš vaikus prevencijos dienai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia visuomenės dėmesį, kad jokios smurto formos prieš vaikus negali būti toleruojamos.  
Nuotrauka
k
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-22
Grupė tauragiškių motociklų entuziastų aktyviai leidžia laiką – keliauja ir rungtyniauja. Vyrai neseniai dalyvavo Enduro lenktynėse Pabradės poligone. Kiek anksčiau nukeliavo į Karpatus Ukrainoje. Įspūdžius pateikė filmuotoje medžiagoje. Neapsieita be nuotykių ir traumų.
Nuotrauka
Asmeninio Renatos Vegeros albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-03
Medicina teigia, kad neteisingas kvėpavimas – daugybės negalavimų priežastis. Kaip išmokti taisyklingai kvėpuoti ir kartu pagerinti sveikatą, nusiraminti ir atsipalaiduoti? Šiuo metu to į Bendruomenės namus dukart per savaitę susirenkančias moteris moko trenerė Renata Vegera. 36-erių trenerė veda „Nirvana Fitness“ treniruotes. Ji sako, kad šios treniruotės – tobula muzikos, kvėpavimo ir judesio kombinacija. 
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-02
Rugsėjo 17-ąją Londone vyko iškilminga Tarptautinių interjero ir architektūros raudonojo kilimo apdovanojimų ceremonija, kurios metu buvo skelbiami laimėtojai. Tauragiškės Vaidos Žemaitytės įkurtos interjero studijos „Cle de Maison“ projektas laimėjo kategorijoje „Geriausias interjero projektas Europoje“. Varžytis su pasauliniais dizaino milžinais, kurių projektų įrengimo vertė svyruoja nuo 1 iki 20 milijonų svarų, Lietuvai yra didžiulė garbė. 
Nuotrauka
k
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-17
KVA – kolekcionuojančiųjų varles asociacija – smagių, smalsių, kūrybingų ir truputį pamišusių žmonių grupė, jungianti 23 narius iš visos Lietuvos, turi ilgametę tradiciją – keletą kartų per metus susitinka skirtingose Lietuvos vietose. Šį kartą visi sukvaksėjo į Tauragę. Organizavo kvaksėjimą Tauragėje dvi tauragiškės kolekcininkės – Birutė Kuzminskienė ir šių eilučių autorė.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-17
Praėjusį šeštadienį į Lakštingalų slėnį sugužėjo gausus būrys Tauragės krašto medžiotojų ir žvejų – paminėtas juos vienijančios draugijos 100-metis. Medžioklės rago garsais prasidėjusioje šventėje dalintasi įspūdžiais, medžiotojai didžiuodamiesi pasakojo apie savo trofėjus, didžiuliuose puoduose garavo žuvienė.  
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-26
Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo Adakavo socialinių paslaugų namų gyventojų įkurtuvių grupinio gyvenimo namuose Norkaičiuose pokyčių pastebima tikrai nemažai. Su neįgaliaisiais kone kiekvieną dieną praleidžiančios socialinės darbuotojos džiaugiasi matydamos, kad deinstitutizacijos projekto idėja – integruoti neįgaliuosius į visuomenę – pasiteisina su kaupu.
Nuotrauka
bitko
Įkelta:
2021-07-18
Vieną populiariausių pasaulio kriptovaliutų „Eterį“ (Ethereum) išgaunantis Tomas įsitikinęs, kad tik elektroninėje erdvėje egzistuojantys pinigai yra pasaulio ateitis. Tauragėje gyvenantis vaikinas sako, kad dėl užtikrinamo privatumo (niekas negali atsekti pervedimų), kriptovaliutos tik populiarės, o mums įprastos valiutos, pavyzdžiui, JAV doleris ar euras, po kurio laiko gali būti naudojamos vis mažiau.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-16
„Kai tiki darbu, kurį darai, visi sunkumai yra įveikiami,“ – sako Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Rustamas Žumajevas, per 27 tarnybos metus pelnęs ne vieną apdovanojimą. O prieš keletą dienų jam buvo įteiktas ir Europos Komisijos atminimo medalis, skirtas projekto „EU Modex“ 10 metų sukakčiai paminėti. R. Žumajevas įvertintas už pasiaukojimą ir atsidavimą  nuolat dalyvaujant užsienyje rengiamose „EU Modex" pratybose. Paskutinės tokios pratybos vyko dar prieš pandemiją Austrijoje.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-24
„Kasdien – lyg į karą“, – taip savo emocijas apibūdina Martynas, prisiminęs, kaip buvusioje darbovietėje prieš jį  buvo taikomas mobingas, psichologinis smurtas. Vadovas prie jo nuolat priekabiavo. „Tauragės žinios“ nusprendė pasidomėti, kokia situacija yra Tauragėje. Ar čia dažnai fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, neapsikentę psichologinio smurto ir priekabiavimo, kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją? Pasirodo, kad skundų ne tiek ir daug.
Nuotrauka
meilute
Įkelta:
2021-06-20
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešajai bibliotekai vadovaujanti Meilutė Parnarauskienė savo darbuotojų į kabinetą nesikviečia. „Žmonės laisviau jaučiasi ten, kur jie įpratę leisti laiką, tad dažniausiai aš ateinu pas juos pasikalbėti“, – „Tauragės žinioms“ sakė bibliotekos direktorė. Su savo komanda pastaruoju metu ji turėjo labai daug pokalbių – teko išspręsti ne vieną iššūkį: paskelbus karantiną nemažai veiklos persikėlė į virtualią erdvę, joje iki šiol vyksta bibliotekos organizuojami susitikimai ir net žaidimai, tad bibliotekai teko prisitaikyti prie naujo darbo ritmo. Pasak M. Parnarauskienės, karantinas parodė kelią – ko gero, nemažai mūsų suvokė, koks svarbus gali būti technologijų pasaulis. „Manau, tas išmoktas pamokas mes prisiminsime ir ateityje“, – dėstė ji ir atskleidė, kokio įstaigos darbo skaitytojai nemato.
Nuotrauka
laura
Autorės ir Pùpla feisbuko paskyros nuotraukos
Įkelta:
2021-06-18
Pasakodama apie savo kelią iki nuosavos siuvimo studijos Laura Vorochė ir pati stebisi: dar visai neseniai nė nežinojusi, kuo nori būti, ir apie siuvimą, o juo labiau – savo verslą nė sapne nesapnavusi, dabar ji klientes pasitinka puikiai įrengtoje studijoje, vos spėja vykdyti užsakymus, o galvoje knibžda begalė idėjų ir planų.
Nuotrauka
mote
Įkelta:
2021-06-16
Saulėtomis dienomis senjora Albina apsivelka šviesų maudymosi kostiumėlį ir netoli Pagramančio savarankiško gyvenimo namų valgyklos ant vejos pasitiesusi pleduką mėgaujasi saulės spinduliais. Išsiruošusi į parduotuvę ji visuomet dėvi skrybėlę, ją dažnai išvysi su elegantiškomis pačios megztomis suknelėmis. Ir vietiniai jos nevadina Albina. Nuo tada, kai apsigyveno Pagramantyje, ji žinoma kaip Akmena. Kodėl? Tarsi jaunystės eliksyru brandaus amžiaus moteris kas rytą mėgaujasi šaltutėliu per miestelį tekančios Akmenos upės vandeniu.
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-06-06
Tėvo dienos proga pristatome skaitytojų istorijas-prisiminimus. Kai kurie atmintyje saugo savo tėvo duotą patarimą, kai kurie dalijasi gyvais prisiminimais iš praeities. Panašu, kad tėvai, meiliai vadinami tėčiais, tetukais, tėveliais, savo vaikų gyvenimuose suvaidino svarbų vaidmenį, buvo pamatas, ant kurio statomas šeimos gyvenimas. Gaila, tačiau ne visi žurnalistės kalbinti skaitytojai sutiko dalintis prisiminimais. Kai kurių lūpose tėvo vardas skambėjo be džiugesio, lydimas nuoskaudų. Visiems linkime su džiaugsmu paminėti tėvo dieną, nes be jo ir jūsų mamos pasaulis nebūtų išvydęs tokio stebuklo – jūsų.
Nuotrauka
Jūra
Įkelta:
2021-05-19
Nors dėl pandemijos meno kolektyvų veikla laikinai buvo paralyžuota, dalyvauti virtualiuose konkursuose tai nesutrukdė. Vilijos Krūgelienės vadovaujami dainų ir šokių ansamblio „Jūra" šokėjai Italijoje vykusiame Tarptautiniame Online festivalyje - konkurse International Online Festival-Contest „Future Stars" pelnė pirmąją vietą. Tame pačiame konkurse, šou šokių kategorijoje puikiai pasirodė ir Evelinos Krūgelienės „Amadeus dance“ šokėjos – merginos taip pat užėmė pirmąja vietą.
Nuotrauka
savanoriai
Įkelta:
2021-05-13
Spartėjant skiepijimo tempams įvairiuose Lietuvos miestuose bei artėjant masinei vakcinacijai, skiepijimo centruose bei poliklinikose jau ima trūkti savanorių. Lietuvos Raudonasis Kryžius, kuris vakcinavimo procese koordinuoja NVO savanorių pajėgas (kai kuriuose miestuose padeda ir „Lietuvos Carito“ bei Maltiečių savanoriai) pastebi, kad masinei vakcinacijai reikės beveik dvigubai daugiau savanorių nei turima šiuo metu. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su miestų savivaldybėmis ragina neabejingus gyventojus ateiti į pagalbą savo miestams.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-12
Praėjusį savaitgalį keturiasdešimt karių iš Lietuvos kariuomenės motorizuotos pėstininkų brigados „ Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono drauge su kultūros paveldo specialistėmis Svetlana Jašinskiene ir Aida Ašmonaite sutvarkė Skaudvilės seniūnijoje esantį Juškaičių piliakalnį.
Nuotrauka
renata
Įkelta:
2021-05-11
Gegužės 12-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia į slemo dirbtuves Tauragės pilies menėse. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-09
17-metis tauragiškis Simas Gaučas, besimokantis Tauragės „Versmės“ gimnazijoje, jau atrado savo aistrą – fotografiją. Vienuoliktoje klasėje šiuo metu mokslus kremtantis jaunuolis ne tik įamžina žmonių portretus ar gamtos vaizdus, bet ir filmuoja vaizdo klipus. Vieną vaizdo įrašą žiūrovai jau gali išvysti ir „Versmės“ gimnazijos feisbuko puslapyje – jame nufilmuotas gimnazistų sukurtas spektaklis „100 nuotolinių kelionių Narnijoje“.
Nuotrauka
PRC
Įkelta:
2021-05-04
Į  Tauragės profesinio rengimo centro (PRC)  pedagogų ir mokinių kolektyvą įsisuko visą pasaulį apėmęs „Jerusalema“ iššūkis – ugdymo įstaiga feisbuke dalijasi nuotaikingu vaizdo įrašu. Centro pedagogai ir mokiniai vienu vaizdo klipu parodo ne tik sklandžiai išmoktus šokio judesius, bet ir primena apie turtingą šios ugdymo įstaigos bazę bei čia įgyjamas specialybes.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-04
Sunku patikėti, bet Plungės pakraštyje įsikūrusią nedidelę Algirdo Uščino vilnos karšyklą-verpyklą žino ne vien avis, alpakas, kalnų ožkas ar kerpamus šunis auginantys žemaičiai. Sukaršti ir suverpti vilnos jam atveža Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio, Trakų, Vilniaus, kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Ir ne tik. Jo paslaugų prašo kaimynai lenkai, latviai, norvegai bei švedai. Iš kur toks populiarumas? Ogi A. Uščinas – bene vienintelis Lietuvoje ne pramoniniu būdu sugebąs apdirbti alpakų vilną. Tokių meistrų, matyt, ir svečiose šalyse trūksta arba jų visai nėra, jei ir jie beldžiasi į plungiškio duris.