Velykinis margutis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis
Įkelta:
2022-04-17
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatinga reikšmė, nes jis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis. Kiaušinių dažymo ir jų keitimosi papročiai, kaip rašoma knygoje „Lietuvių kalendorinės šventės“, yra daug senesni už krikščionybę.

Lietuvoje kiaušinius dažydavo ne tik prieš Velykas, bet ir prieš Jurgines, Sekmines. Kiaušiniui priskiriama nepaprasta vaisingumo, gyvybingumo galia, jis simbolizuoja gyvenimo atsinaujinimą. Anksčiau kiaušiniai dažniausiai buvo puošiami dviem būdais: išbraižant raštus vašku arba išskutant aštriu daiktu nudažyto kiaušinio paviršių. Kiaušinių raštai vadinami žiedeliais, dantukais, driežiukais, rateliais, žvaigždutėmis, rūtelėmis, snaigėmis ir pan. Žymus margučių tyrinėtojas Tadas Daugirdas teigė, kad begalinis raštų turtingumas rodo, kad kiekvienas margintoj e pasikliauna savo fantazija, tačiau panagrinėjus tuos raštus, galima atsekti, kad dauguma raštų – tradiciniai.

Nuotrauka
nuotrauka

O dovanojami margučiai linkint sveikatos, laimės, džiaugsmo. Buvo tikima, kad Velykų naktį vaikšto Velykų boba (Karabija. Velykė) ir deda ant palangės ar prie lovos margučius. F. Dulaitienė-Glemžaitė ,,Kupiškėnų senovėje“ rašo, kad Velykė primerkia visokių žolelių, samanėlių ir pakrūmėje dažo kiaušinius. Padeda jai kiškučiai. Sudeda kiaušinius į vežimėlį, pasikinko kiškučius, jos botagėlis — saulės spindulys. Velykė jauna, graži, apsirengusi tautiniais drabužiais, su karūna ant galvos. Nuo karūnos per nugarą draikosi įvairiaspalviai kaspinai. Jos pintinėlė apipinta žalumynais, iškaišyta margom gėlėm, pilna dažytų kiaušinių. Kai kuriose Lietuvos vietose per Velykas ant stalo buvo statoma eglės šaka ar eglutė, padaryta iš lazdelės su devyniomis ar dvylika šakelių, prie kurių buvo pritaisomi iš vielos ar siūlų padaryti lizdai kiaušiniams. Ji dar buvo puošiama iškeptais iš tešlos paukščiukais, spalvotais popieriukais.

Nuotrauka
nuotrauka

Pirmąją Velykų dieną iki pietų negalima eiti į svečius. Jei kas ateina anksčiau, sakoma, kad blusas iš savo namų atnešė. Antrą Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti, arba velykauti. Pirmiausia aplankydavo krikštatėvius ir gimines. Krikštatėviai dovanodavo 3–4 kiaušinius, kartais ir nedidelę dovanėlę. Kupiškio apylinkėse vaikas, įėjęs į gryčią, nieko nesako, tik įkiša į burną pirštą ir gauna kiaušinį, jeigu du pirštus, šeimininkė pasistengia ir du kiaušinius į terbelę įdėti. Tačiau kiaušiniauti Lietuvoje eidavo ir jaunimas. Atėjusiam kiaušiniauti būtinai reikėdavo duoti kiaušinių, nes kitaip, buvo tikima, vištos nedės.

Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti margučius. Dzūkijoje buvo sakoma ,,einam mušynių“. Dažniausiai tai darydavo vyrai. Kiaušinio stiprumą mėgindavo kalendami jo smaigalį į dantis. Jei kiaušinis kietai atsimuša, vadinasi, kevalas kietas, jei minkštas, kalenant girdėti duslus garsas. Margučius mušdavę taip: kiaušinis suimamas į saują tarp nykščio ir smiliaus, kad matytųsi smaigalys. Kitas su savo kiaušinio smaigaliu kerta į kiaušinį, esantį saujoje. Taikyti reikia į pat smaigalio centrą ( tai stipriausia kiaušinio vieta). Jeigu kas pataiko į šoną, toks mušimas laikomas neteisingu. Teisingai sumušus priešininko kiaušinį, sumuštąjį sau pasiima tas, kurio kiaušinis liko sveikas. Kai kur Velykų pirmą dieną mušdavo tik margučio smaigalį, o antrą – bukąjį galą.

Nuotrauka
nuotrauka

Tauragės apylinkėse susirinkę vyrai ne tik lošė margučiais, bet ir keitėsi pypkėmis bei kepurėmis. Noras išlošti daugiau kiaušinių priversdavo jaunimą ir sukčiauti. Tam tikslui buvo gaminami smaliniai ir cukriniai margučiai, kurių neįmanoma sumušti. Tai buvo daroma labai slaptai dviem paaugliams susitarus ir iš anksto prisirinkus sakų. Kiaušinį su adata pradurdavo ir iščiulpdavo jo vidų. Į skylutę įstatydavo šiaudelį kaip piltuvėlį, aplipindavo tešla ir pildavo šiltus sakus. Kad sakai greičiau varvėtų, antrajame kiaušinio gale išdurdavo antrą skylutę ir taip pat įkišdavo šiaudelį. Vienas pila karštus sakus, o antras pro šiaudelį traukia iš vidaus orą ir tada sakai greičiau užpildo kiaušinio kevalą. Gerai užtaisę skylutes, kiaušinį kartu su kitais deda į dažus. Nudažytas toks kiaušinis niekuo nesiskiria nuo tikrojo. Kiaušinis, prileistas tirpinto cukraus, pasidaro kietas kaip akmuo, kalenant į dantis garsas būna labai duslus, neskambus. Toks kiaušinis nesirita. Kiaušinių muštynėse buvo naudojamas kiaušinis kepėsis. Reikia parinkti senos vištos žalią kiaušinį, įstatyti smaigaliu į smėlį ar pelenus ant krosnies priekakčio ir ugnies atokaitoje laikyti 2–3 savaites, po to nudažyti.

Nuotrauka
nuotrauka

Paplitęs visoje Lietuvoje buvo ir kiaušinių ridinėjimas. Parenkama storesnio medžio žievė lygiu vidumi. Vienas galas pakeliamas aukščiau. Nuo pakiliojo galo ir ridenami kiaušiniai. Jei kiaušinis pataiko į anksčiau nuriedėjusįjį, kiaušinio savininkas pasiima abu kiaušinius. Ridinėti gali iki 8 žmonių, geriausia, kad kiaušiniai būtų skirtingų spalvų, tada lengviau galima atskirti. Kiaušinių ridinėjimas turi tam tikras taisykles. Jeigu kiaušinis, į kurį taikoma, guli kairiajame šone, tada kitas kiaušinį leidžia smaigaliu į kairę. Jei kiaušinis dešinėje, tada leidžiama smaigaliu į dešinę. Kai kiaušinis, į kurį taikomasi, guli viduryje, 50 tada parenkama apvalesnis, bukesnių galu kiaušinis. Tokie kiaušiniai rieda tiesiai. Pasitaiko, kad ridinėjant buvo naudojamos bulvės, jomis buvo taikoma į nuridentą kiaušinį. Tokiu būdu kiaušinio kevalas ir pataikius likdavo sveikas, nes suskilęs kiaušinis blogai rieda.

Nuotrauka
 nuotrauka

Sūpuoklėms Velykų papročiuose irgi priskiriama magiška reikšmė. Supimasis turėjo prikelti augaliją, padėti javams greičiau sužaliuoti, užaugti. Pakruojo apylinkėse kluone arba lauke 51 netoli namų įkasdavo 4 storas, 4–5 metrų aukščio kartis, pritaisydavo storas grandines, žemiau ant grandinių pakabindavo sukaltas lentas arba dažnai ir jaujos duris, kad galėtų tilpti keletas žmonių. Įsisupdavo taip aukštai, kad pasitaikė atvejų, kad nukritę užsimušdavo. Jei supdavosi vienos merginos, jas supdavo vaikinai, užtat jiems turėdavo duoti margučių.

Antrą ir trečią Velykų dieną buvo paprotys laistytis vandeniu, kartais vaikinai merginas net įmesdavo į vandenį. Laistytis vandeniu reiškė pranašauti gerą javų derlių, nuplauti per žiemą susikaupusias blogybes, atsinaujinti. Ketvirta Velykų diena liaudyje buvo vadinama ,,Ledų diena“. Tą dieną neardavo, neakėdavo, net baslio į žemę nekaldavo. Žmonės tą dieną prižiūrėjo vieni kitus, kad tik neprasilenktų su šiuo draudimu, nes kitaip vasarą ledai javus išmuš.

Nuotrauka
Zaneta
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tradiciškai, paskutinį liepos penktadienį tauragiškiai kviečiami į poetų ir dainų atlikėjų vakarą „Prie garažų“. Šiemet renginys paskelbtas festivaliu ir „įgijo veidą“ – jam sukurtas logotipas. O jame – renginio sielos, Meilutės Parnarauskienės veido siluetas. Kaip sako Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Žaneta Maziliauskienė, taip norėta įamžinti mylima kolegę.
Nuotrauka
festivalis
Andriaus Pelakausko nuotrauka
Įkelta:
2024-07-17
Šių metų festivalis, kurio pagrindinė tema šiais metais yra „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“ šeštadienį, liepos 13 d. prasidėjo su Pradžios koncertu Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
bijotai
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-07-17
Ką planuojate veikti ateinantį šeštadienį? Susitikti su draugais, padrybsoti prie jūros ar padirbėti sode? Bijotų dvaro festivalio organizatoriai turi kitokį pasiūlymą: pabaigus suplanuotus darbus, su draugais ir bičiuliais ar šeima atvykti į Bijotus ir praleisti šeštadienio pavakarę Bijotų ąžuolų paunksmėje, kur vyks šeštasis Bijotų dvaro festivalis.  Nors sukaktis dar nedidelė – tik šešeri  metai, bet Bijotų dvaro festivaliui – tai jau nemažas istorijos ir gyvavimo tarpsnis. Ir tradiciškai festivalyje bus pramogų skirtingų pomėgių, muzikos, amžiaus grupių žmonėms.
Nuotrauka
Snekuciai
Įkelta:
2024-07-16
Klasika – nemiršta. Keičiasi laikai, santvarkos, kūrinių pavadinimai, bet tai, kas tikra – išlieka nežiūrint į visas aplinkybes. Ir tai, kas tinka bei patinka tūkstančiams žmonių ne viena dešimtmetį, galima jau drąsiai vadinti klasika. Tokią klasiką jau ateinantį penktadienį, liepos 19 dieną, bus galima pamatyti ir išgirsti Bijotuose. Bijotų dvaro festivalio scenoje karaliaus lietuviškas miuziklas „Šnekučiai“.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-07-05
Atidesni Tauragės radijo klausytojai, o ir mėgstantieji džiazą, dar labiau bliuzą puikiausiai prisimena radijo laidą „Su Meile apie bliuzą“.  Toks dviprasmiškas pavadinimas labai gražiai tiko šiai laidai: apie bliuzą su meile gražiai, informatyviai, išraiškingai, profesionaliai  kalbėdavo pati Meilė. Taip, tos laidos vedėja keletą metų buvo (koks negeras veiksmažodžio būtasis kartinis laikas – buvo) Meilė arba Meilutė Parnarauskienė, kurią tauragiškiai vadindavo tiesiog Meile, o rakiškėnai, mat Meilė buvo kilusi nuo Rakiškia krašta vadindavo Meila.
Nuotrauka
dainu
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-06-12
Keli šimtai pagal lietuvių liaudies muziką sinchroniškai šokančių asmenų – toks reginys 2022 metais į atmintį įsirėžė ne vienam Vasaros estradoje Tauragės apskrities dainų šventę stebėjusiam tauragiškiui. Panašūs vaizdai bei pakili nuotaika susirinkusiųjų laukia šį šeštadienį Jurbarke. Apie pora tūkstančių šventės dalyvių bursis Jurbarko dvaro parke.
Nuotrauka
kvadratu
Įkelta:
2024-06-11
Šią savaitę du vakarai Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ skirti festivalio „Kvadratu“ parodų pristatymams bei susitikimams su autoriais. Šiandien, birželio 11 d. 17 val. Tauragės pilyje, Fotografijos galerijoje Svetlana Batura pristatys parodą „Giedraičių šeimos fotografijų archyvo tyrimas“, o rytoj Pilies parodų salėje įvyks jau antrasis susitikimas su parodos „Kaukių balius“ autoriumi, fotomenininku Jonu Staseliu, kuris šįkart plačiau papasakos apie 90-ųjų fenomeną – grožio konkursus ir atskleis pikantiškas jų organizavimo detales.
Nuotrauka
dainu
Įkelta:
2024-06-10
2024-ieji Lietuvoje – ypatingai dainingi, skambūs ir svarbūs – Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metus paskelbė Dainų šventės metais. Mums šie metai išskirtiniai – Jurbarke organizuojama Tauragės regiono dainų ir šokių šventė, turinti gilias tradicijas. Bėgant metams daug kas kito, tačiau visada išliko siekis išsaugoti regiono dainų šventės tradiciją, kuri stiprina Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių kultūrinį tapatumą ir įvairiapusį bendradarbiavimą.
Nuotrauka
Boogie Boys PLGGG
Įkelta:
2024-06-05
Ne tiek daug europietiškų grupių gali pasigirti pavergę muzikos gerbėjus ir profesionalus džiazo gimtinėje Amerikoje. Viena iš jų – penktadienį, birželio 7 dieną, į Tauragę atvykstanti lenkų grupė „Boogie Boys“, kurie buvo didžiausio pasaulyje bliuzo konkurso „International Blues Challenge – Memphis, USA“ finalininkais, o jų albumas „Hey You“ yra patekęs į „Geriausio savo produkcijos albumo – International Blues Challenge 2010“ finalą. Tad tauragiškiams pasitaikė unikali proga Tauragės džiazo festivalyje išgirsti dar vienus pasaulinio lygio atlikėjus
Nuotrauka
kvadratu
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-30
Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ 2024 metais ieško bendruomenę vienijančių vardiklių, todėl šįmet festivalyje „Kvadratu“ tyrinėsime kartų polilogą.
Nuotrauka
jazzz
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-28
Diena kita irrrrrr...... bus atidarytas dešimtasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“. Šiandien nesižvalgysime atgal, neaptarinėsime to, kas buvo nuveikta per tą dešimtį metų. Paliksime laiko ir žodžių festivalio sezono pabaigai, kai jau bus galima atsigręžti atgal ir apibendrinti tai, kad buvo, tai, ko reikia ir tai, kas, galbūt, bus.
Nuotrauka
poezija
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-05-27
Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka poezijos mylėtojus tarptautiniu festivaliu „Poezijos pavasaris“ džiugina nuo 2001-ųjų metų. Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Tai didžiausias Lietuvoje literatūros renginys, kurio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“.
Nuotrauka
dziugiena
Įkelta:
2024-05-20
Dvi dienas Pilies kiemelyje, Vaikų literatūros skyriuje ir Viešosios bibliotekos skaitykloje šurmuliavo lėlių teatrų šventė „DŽIUGENA 2024“. Šis festivalis tauragiškius džiugina jau 5 metai ir yra virtęs į didelę ir vaikų labai laukiamą šventę. Šiais metais tai lyg vaikiškas, smagus jubiliejus.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-18
Gegužės 18 d. startuoja kasmet Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ rengiamas festivalis KVADRATU. Muziejininkai pristato šių metų festivalio PROGRAMĄ ir temą: kartų polilogas.
Nuotrauka
k
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-15
Kada naktį leidai pilyje? Gegužės 18 d., Muziejų naktį, Tauragėje tokia galimybė bus! Jau šį šeštadienį visa Europa minės Tarptautinę muziejų dieną, o Tauragės krašto muziejus „Santaka“, susivienijęs su festivaliu Tauragė JAZZ, pasiūlys ne tik edukacinę, bet ir muzikinę programą. Vakarą pilyje praturtins ir startuojantis festivalis KVADRATU, muziejaus rengiamas jau šeštus metus.
Nuotrauka
dziazas
Remis Ščerbauskas foto
Įkelta:
2024-04-29
Džiazas... Sakysit, kiek gi galima apie jį? Ne tik galima, bet ir reikia. Kodėl? Na, kaip teigia visagaliai internetiniai šaltiniai, džiazas - tai visuotinė universali laisvės ir geranoriškumo kalba, kuri vienija skirtingų kultūrų, religijų ir tautybių žmones, puoselėja, skatina taiką, tarpusavio supratimą, dialogą ir toleranciją. Ir nepasiginčysi. Ir dar: 2011 metais UNESCO nutarė, kad nuo šiol balandžio 30-oji bus Tarptautine džiazo diena. Jei yra tokia diena, reikia ją švęsti.
Nuotrauka
metų knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-25
Startuojant Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojamai nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, jų išvakarėse vyko 11-ąjį kartą vykstančio konkurso „Tauragės metų knyga“ nugalėtojų apdovanojimai.