Velykinis margutis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis
Įkelta:
2022-04-17
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatinga reikšmė, nes jis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis. Kiaušinių dažymo ir jų keitimosi papročiai, kaip rašoma knygoje „Lietuvių kalendorinės šventės“, yra daug senesni už krikščionybę.

Lietuvoje kiaušinius dažydavo ne tik prieš Velykas, bet ir prieš Jurgines, Sekmines. Kiaušiniui priskiriama nepaprasta vaisingumo, gyvybingumo galia, jis simbolizuoja gyvenimo atsinaujinimą. Anksčiau kiaušiniai dažniausiai buvo puošiami dviem būdais: išbraižant raštus vašku arba išskutant aštriu daiktu nudažyto kiaušinio paviršių. Kiaušinių raštai vadinami žiedeliais, dantukais, driežiukais, rateliais, žvaigždutėmis, rūtelėmis, snaigėmis ir pan. Žymus margučių tyrinėtojas Tadas Daugirdas teigė, kad begalinis raštų turtingumas rodo, kad kiekvienas margintoj e pasikliauna savo fantazija, tačiau panagrinėjus tuos raštus, galima atsekti, kad dauguma raštų – tradiciniai.

Nuotrauka
nuotrauka

O dovanojami margučiai linkint sveikatos, laimės, džiaugsmo. Buvo tikima, kad Velykų naktį vaikšto Velykų boba (Karabija. Velykė) ir deda ant palangės ar prie lovos margučius. F. Dulaitienė-Glemžaitė ,,Kupiškėnų senovėje“ rašo, kad Velykė primerkia visokių žolelių, samanėlių ir pakrūmėje dažo kiaušinius. Padeda jai kiškučiai. Sudeda kiaušinius į vežimėlį, pasikinko kiškučius, jos botagėlis — saulės spindulys. Velykė jauna, graži, apsirengusi tautiniais drabužiais, su karūna ant galvos. Nuo karūnos per nugarą draikosi įvairiaspalviai kaspinai. Jos pintinėlė apipinta žalumynais, iškaišyta margom gėlėm, pilna dažytų kiaušinių. Kai kuriose Lietuvos vietose per Velykas ant stalo buvo statoma eglės šaka ar eglutė, padaryta iš lazdelės su devyniomis ar dvylika šakelių, prie kurių buvo pritaisomi iš vielos ar siūlų padaryti lizdai kiaušiniams. Ji dar buvo puošiama iškeptais iš tešlos paukščiukais, spalvotais popieriukais.

Nuotrauka
nuotrauka

Pirmąją Velykų dieną iki pietų negalima eiti į svečius. Jei kas ateina anksčiau, sakoma, kad blusas iš savo namų atnešė. Antrą Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti, arba velykauti. Pirmiausia aplankydavo krikštatėvius ir gimines. Krikštatėviai dovanodavo 3–4 kiaušinius, kartais ir nedidelę dovanėlę. Kupiškio apylinkėse vaikas, įėjęs į gryčią, nieko nesako, tik įkiša į burną pirštą ir gauna kiaušinį, jeigu du pirštus, šeimininkė pasistengia ir du kiaušinius į terbelę įdėti. Tačiau kiaušiniauti Lietuvoje eidavo ir jaunimas. Atėjusiam kiaušiniauti būtinai reikėdavo duoti kiaušinių, nes kitaip, buvo tikima, vištos nedės.

Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti margučius. Dzūkijoje buvo sakoma ,,einam mušynių“. Dažniausiai tai darydavo vyrai. Kiaušinio stiprumą mėgindavo kalendami jo smaigalį į dantis. Jei kiaušinis kietai atsimuša, vadinasi, kevalas kietas, jei minkštas, kalenant girdėti duslus garsas. Margučius mušdavę taip: kiaušinis suimamas į saują tarp nykščio ir smiliaus, kad matytųsi smaigalys. Kitas su savo kiaušinio smaigaliu kerta į kiaušinį, esantį saujoje. Taikyti reikia į pat smaigalio centrą ( tai stipriausia kiaušinio vieta). Jeigu kas pataiko į šoną, toks mušimas laikomas neteisingu. Teisingai sumušus priešininko kiaušinį, sumuštąjį sau pasiima tas, kurio kiaušinis liko sveikas. Kai kur Velykų pirmą dieną mušdavo tik margučio smaigalį, o antrą – bukąjį galą.

Nuotrauka
nuotrauka

Tauragės apylinkėse susirinkę vyrai ne tik lošė margučiais, bet ir keitėsi pypkėmis bei kepurėmis. Noras išlošti daugiau kiaušinių priversdavo jaunimą ir sukčiauti. Tam tikslui buvo gaminami smaliniai ir cukriniai margučiai, kurių neįmanoma sumušti. Tai buvo daroma labai slaptai dviem paaugliams susitarus ir iš anksto prisirinkus sakų. Kiaušinį su adata pradurdavo ir iščiulpdavo jo vidų. Į skylutę įstatydavo šiaudelį kaip piltuvėlį, aplipindavo tešla ir pildavo šiltus sakus. Kad sakai greičiau varvėtų, antrajame kiaušinio gale išdurdavo antrą skylutę ir taip pat įkišdavo šiaudelį. Vienas pila karštus sakus, o antras pro šiaudelį traukia iš vidaus orą ir tada sakai greičiau užpildo kiaušinio kevalą. Gerai užtaisę skylutes, kiaušinį kartu su kitais deda į dažus. Nudažytas toks kiaušinis niekuo nesiskiria nuo tikrojo. Kiaušinis, prileistas tirpinto cukraus, pasidaro kietas kaip akmuo, kalenant į dantis garsas būna labai duslus, neskambus. Toks kiaušinis nesirita. Kiaušinių muštynėse buvo naudojamas kiaušinis kepėsis. Reikia parinkti senos vištos žalią kiaušinį, įstatyti smaigaliu į smėlį ar pelenus ant krosnies priekakčio ir ugnies atokaitoje laikyti 2–3 savaites, po to nudažyti.

Nuotrauka
nuotrauka

Paplitęs visoje Lietuvoje buvo ir kiaušinių ridinėjimas. Parenkama storesnio medžio žievė lygiu vidumi. Vienas galas pakeliamas aukščiau. Nuo pakiliojo galo ir ridenami kiaušiniai. Jei kiaušinis pataiko į anksčiau nuriedėjusįjį, kiaušinio savininkas pasiima abu kiaušinius. Ridinėti gali iki 8 žmonių, geriausia, kad kiaušiniai būtų skirtingų spalvų, tada lengviau galima atskirti. Kiaušinių ridinėjimas turi tam tikras taisykles. Jeigu kiaušinis, į kurį taikoma, guli kairiajame šone, tada kitas kiaušinį leidžia smaigaliu į kairę. Jei kiaušinis dešinėje, tada leidžiama smaigaliu į dešinę. Kai kiaušinis, į kurį taikomasi, guli viduryje, 50 tada parenkama apvalesnis, bukesnių galu kiaušinis. Tokie kiaušiniai rieda tiesiai. Pasitaiko, kad ridinėjant buvo naudojamos bulvės, jomis buvo taikoma į nuridentą kiaušinį. Tokiu būdu kiaušinio kevalas ir pataikius likdavo sveikas, nes suskilęs kiaušinis blogai rieda.

Nuotrauka
 nuotrauka

Sūpuoklėms Velykų papročiuose irgi priskiriama magiška reikšmė. Supimasis turėjo prikelti augaliją, padėti javams greičiau sužaliuoti, užaugti. Pakruojo apylinkėse kluone arba lauke 51 netoli namų įkasdavo 4 storas, 4–5 metrų aukščio kartis, pritaisydavo storas grandines, žemiau ant grandinių pakabindavo sukaltas lentas arba dažnai ir jaujos duris, kad galėtų tilpti keletas žmonių. Įsisupdavo taip aukštai, kad pasitaikė atvejų, kad nukritę užsimušdavo. Jei supdavosi vienos merginos, jas supdavo vaikinai, užtat jiems turėdavo duoti margučių.

Antrą ir trečią Velykų dieną buvo paprotys laistytis vandeniu, kartais vaikinai merginas net įmesdavo į vandenį. Laistytis vandeniu reiškė pranašauti gerą javų derlių, nuplauti per žiemą susikaupusias blogybes, atsinaujinti. Ketvirta Velykų diena liaudyje buvo vadinama ,,Ledų diena“. Tą dieną neardavo, neakėdavo, net baslio į žemę nekaldavo. Žmonės tą dieną prižiūrėjo vieni kitus, kad tik neprasilenktų su šiuo draudimu, nes kitaip vasarą ledai javus išmuš.

Nuotrauka
Įkelta:
2022-07-01
Ateinančiomis dienomis Tauragėje laukia nemažai renginių. Prasidės džiazo dienos bei kino karavanas, bus švenčiama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventė, veiks įvairios parodos.
Nuotrauka
biblioteka
Įkelta:
2022-06-30
Baigėsi balandžio mėnesį Vaikų literatūros skyriuje startavęs socialinis projektas „Skaityk geriausiam draugui“.
Nuotrauka
jazz
Įkelta:
2022-06-22
Pagaliau! Prasideda! Būtent taip galima pasitikti prasidedantį šių metų „Džiazo dienos Tauragėje“ festivalį. O prasidės jis, kaip ir praėjusiais metais, paskutinėmis birželio dienomis Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
eves takais
Įkelta:
2022-06-21
Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Susipažinti su rašytojos biografija ir asmenybe vaikštant jos gimtinės takais birželio 18 d. išvyko ir Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ nariai.
Nuotrauka
eiciai
Įkelta:
2022-06-20
Šeštadienį Eičiuose linksminosi bendruomenės nariai bei aplinkinių kaimų gyventojai, pakviesti į tradicinę šventę „Vasarvidžio balsai 2022“ . Organizatoriai džiaugėsi sulaukę svečių antplūdžio. Pask šventės organizatorių, pirmą kartą Eičiuose išrinkta gražiausia sodyba.  
Nuotrauka
tauru parkas jonines
Įkelta:
2022-06-20
Dar savaitė ir atsisveikinsime bei palydėsime trumpiausią metų naktį. Tradiciškai trumpiausios nakties ir ilgiausios metų dienos išvakarėse pradedama būriuotis, deginant Joninių laužus, linksminantis. Kaip ir pastaruosius dešimtį metų, tauragiškiai Jonines kviečiami švęsti Taurų parke. 
Nuotrauka
tmm
Įkelta:
2022-06-18
Trečiadienio vakarą Tauragės meno mokyklos bendruomenėje vyko ypatingas mokslo metų pabaigos renginys – Pilies kiemelyje mokiniams įteikti ne tik meno mokyklos baigimo pažymėjimai, bet ir pirmąsyk surengti apdovanojimai „Metų žiburiai“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-06-17
Penktadienį Tauragės kultūros rūmuose surengta vyrų choro „Mintauja“ 20-ies metų įkūrimo prisiminimų popietė-koncertas „Susitikime dainoj“. Konferencijų salėje susirinko choristų bičiuliai, artimieji – prisiminta choro istorija, pasiklausyta per porą mėnesių surepetuotų dainų.  
Nuotrauka
kvadratu
Įkelta:
2022-06-17
Birželio 17 d., penktadienį, oficialiai atidaromas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamas menų festivalis KVADRATU. Be šiuolaikinio meno instaliacijų, dirbtuvių, lauko parodų ir dėmesio Jono Meko fenomenui, Pilies kiemelyje vyks koncertas, kurio žvaigždės – elektroninio roko ketveriukė SINSTATION.  Prieš grupės pasirodymą Tauragės Pilies kiemelio svečiai išgirs šiuolaikinės indie folk muzikos atstovą Karolį Rupkų iš Klaipėdos bei festivalio kuratorių Renatos Jančiauskienės ir Juozo Petkevičiaus diskusiją festivalio KVADRATU tema „Namų kvadratas“. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-06-13
Kai mieste prasidėjo šventinis šurmulys, į Tauragės pilies kiemelį rinkosi ne tik bibliotekos „Batuoto katino“ lėlių teatro žiūrovai, bet ir svečiai – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė, dr. Laura Juchnevič, jos pavaduotoja Kristina Kundrotienė ir vyriausioji metodininkė kvalifikacijos kėlimui Daiva Stasaitienė. Jos atvyko įteikti „Išminties marių“ apdovanojimo. Nominacija teikiama jau vienuoliktąjį kartą Klaipėdos regiono bibliotekoms už sėkmingai įgyvendintus strateginius sprendimus, paslaugų prieinamumą ir pritaikomumą taikant modernus darbo metodus, o B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šią nominaciją gauna antrą kartą. Labai smagu, kad į apdovanojimų ceremoniją atvyko Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičienė.
Nuotrauka
Kesciai
Įkelta:
2022-06-11
Šiandien 19 val. Kęsčių bendruomenės kiemelyje (Tauragės r.)  prasidėjo tradicinė Antaninių šventė „Pieno kelias: nuo šienapjūtės iki sūrio“.
Nuotrauka
bijotai
Įkelta:
2022-06-08
Iki birželio 10-osios apsilankę Bijotuose išvysite, kad čia uoliai pluša skulptoriai ir bendruomenės nariai, mat N. Paškevičiaus parke vyksta medžio, akmens ir tapybos pleneras „Bijotų atspindžiai 2022“.  Anot bendruomenės pirmininkės Lauros Pundinienės, bendruomenė nuolat ieško būdų ir priemonių, kad miestelis, atskleidžiant vietos gamtini ir kultūrinį paveldą, taptų dar patrauklesnis atvykstantiems turistams, taip gimė idėja organizuoti šį plenerą. Gavus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos ir Šilalės rajono savivaldybės, plenero idėja materializavosi.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-06-06
Šiemet 515-ąjį gimtadienį Tauragė minėjo iškilmingai – į tris dienas trukusių renginių, edukacijų, parodų, sporto varžybų programą skambiai įsiliejo apskrities Dainų šventė, teatro diena, džiazo muzika ir žinomų atlikėjų pasirodymai. Rūmų prieigas puošiančios instaliacijos kvietė praverti Kultūros rūmų duris ir pasigrožėti čia eksponuojama originalia, keturių tauragiškių sukurta paroda „Ex Nova“, aplankyti švenčiantį miestą. Tauragės miesto gimtadienis šiemet šurmuliavo birželio 3–5 dienomis.
Nuotrauka
svente
Įkelta:
2022-06-05
Miesto šventė sulaukė aktyvių dalyvių, o paskutiniąją miesto šventės dieną tauragiškai bei miesto svečiai galės susipažinti su lenktyninku Roku Baciuška bei sudalyvauti ne viename koncerte - pasirodys tauragiškiai bei grupė Žemaitukai.
Nuotrauka
Parodos atidaryme dalyvavo kultūros ministras Simonas Kairys
Įkelta:
2022-06-03
​​​​​​​Šis savaitgalis Tauragėje – kupinas renginių: prasidėjo 515-ojo miesto gimtadienio šventė, kurios rėmuose telpa ir meno festivalis „Kvadratu“. Šįkart Tauragės pilies menėse pristatytas  tarpdisciplininio meno kūrėjo Vladimiro Mackevičiaus antimilitaristinis projektas „WARning“.  Parodos atidaryme dalyvavo ir kultūros ministras Simonas Kairys. Ekspoziciją bus galima pamatyti iki liepos 31 d.