Smulkieji verslai apleis patalpas, tačiau šios ilgam tuščios neliks. Autorės nuotrauka
Pandemijos metu užsidarė ne vienas verslas, skelbimų portaluose daugėja skelbimų apie parduodamas patalpas. Kaip atrodys Tauragė po pandemijos? Įžvalgomis paprašėme pasidalinti verslo atstovą, nekilnojamojo turto analitiką ir medikę. Dalis prognozių – teigiamos.
Ateityje populiarės telemedicina
Kaip pandemija lėmė žmonių įpročius, pasiteiravome gydytojos pediatrės Ivetos Skurvydienės. Medikė yra Europos pirminės pediatrinės priežiūros konfederacijos (ECPCP) narė, Lietuvos delegatė. Pasak jos, tauragiškiai pandemijos metu puikiai prisitaikė prie medicininių paslaugų teikimo nuotoliniu būdu. Tikėtina, kad ateityje skambutis gydytojui ir pasitarimas sveikatos klausimais taps norma.
– Telemedicina, kaip šiuolaikinė informatyvi technologija, ateina į mediciną. Tikrai yra daug klausimų, kuriuos galima išspręsti nuotoliniu būdu ar per nuotolį. Nemažai konsultuoju pacientų, kurie yra išvykę iš Lietuvos ar buvę mano pacientai, gyvenantys užsienyje. Jie kreipiasi, tarkim, per „Messenger“ programą atsiunčia nuotraukas. Tai puikus medicininės pagalbos pasiekiamumas, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, Lietuvos sveikatos sistemos situacijoja yra kur kas geresnė nei užsienio. Kai kur pas gydytoją, ypač pas vaikų, patekti yra sunku. Lietuvoje pagalba suteikiama greičiau, gydytojai yra pasiekiami. Pasak jo, kai pandemijos metu užsienyje tėvai vengė lankytis gydymo įstaigose ir vaikų skiepijimas nuo įvairių ligų tapo vangesnis, Lietuvoje skiepijimų apimtys krito nežymiai – vos 1 procentu. Užsienyje – 10 proc.
Panašu, kad ir tauragiškiai jautėsi saugūs lankydamiesi gydymo įstaigose. Gydytoja džiaugiasi pandemijos metu Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro administracijos priimtu sprendimu atskirti vaikų skyrių.
– Mus iškėlė į atskirą patalpą, kur galėjome konsultuoti izoliuotai. Mamos atnešdavo savo vaikus saugiai besijausdamos, kad koridoriuose nesusitiks kitų, karščiuojančių ligonių. Apskritai pripratinome pacientus, kad poliklinikoje yra mažiau žmonių, kad jie gali drąsiai ateiti profilaktiniam tikrinimui. Dabar pas gydytoją norintis atvykti asmuo užsiregistruoja vizitui, atvyksta jam nurodytu laiku ir jaučiasi saugus, kad nesutiks kito asmens, – kalbėjo gydytoja.
Pasak medikės, kiek vaikų sirgo koronavirusu, pasakyti sunku, nes retas kuris tėvų tyrė vaikus. Tai, ar jų vaikas sirgo koronavirusu, sužino tik atlikę antikūnių testą. Pasak gydytojos, stebima, jog vaikai, palyginus su suaugusiaisiais, antikūnų įgyja neįtikėtinai daug. Vaikai koronavirusą apkritai perneša itin lengvai: jiems paprastai porai dienų nežymiai pakyla temperatūra, kuriam laikui dingsta uoslės ir skonio jutimai.
Kaukės gydymo įstaigose gali likti ilgam
Gydytoja mano, jog ateityje gydytojas su kauke gali tapti vis dažnesniu reiškiniu.
– Kaukę darbe aš pradėjau dėvėti dar prieš pandemiją. Buvo tam tikras mane paskatinęs nutikimas. Taigi pastebėjau, jog ėmiau rečiau apsikrėsti nuo pacientų. Kaukė išties apsaugo. O kaukė jau dabar įeina į mūsų kultūrą, jau susikūrė kaukių mada. Atsirado prekiniai ženklai, jų gaminama įvairių ir išskirtinių. Kaukė išties padeda mechaniškai apsisaugoti kito žmogaus iškvepiamo aerozolio, kurį jis iškvepia kalbėdamas, kvėpuodamas, čiaudėdamas. Medicininės kaukės tam tikrais atvejais jau yra privalomos nuo seniau. Pavyzdžiui, jei operacijų metu chirurgai nedėvėtų kaukių, pacientai neišgyventų, – kalbėjo gydytoja.
Vaikai jautė atskirtį, atsirado miego, valgymo, fizinio aktyvumo sutrikimų. Ir tie dalykai nepraeina be pasekmių.
Vaikų depresiškumas išliks kurį laiką
Pasak gydytojos, vienas skaudesnių reiškinių – vaikų depresija. Karantino metu savo bendraamžių negalintys sutikti vaikai tapo prislėgti. Neigiamos įtakos vaikams padarė ir karantino metu tarp daug laiko namuose kartu leidžiančių tėvų kilantys barniai.
Pernai Vilniaus universiteto mokslininkų, pediatrų ir psichologų atlikto tyrimo išvadoje teigiama, jog karantinas pakenkė apie 60 proc. apklaustų vaikų.
– Vaikai jautė atskirtį, atsirado miego, valgymo, fizinio aktyvumo sutrikimų. Ir tie dalykai nepraeina be pasekmių. Esu Europos pirminės pediatrinės priežiūros konfederacijos (ECPCP) narė, kiek žinau, konfederacija ruošia pranešimą Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Europos pediatrų akademijai būtent apie pandemijos priemonių, skirtų suvaldyti virusą, poveikį vaikų sveikatai. Nuotolinis mokymas, buvimas prie ekranų, mažesnės galimybės praleisti laiką lauke, šeimos narių negebėjimas tinkamai iškrauti tarpusavio santykiuose kylančių įtampų įtakojo vaikų sveikatą. Kaip ir turbūt girdėjote pranešant žiniasklaidą, daugėjo smurto atvejų, žmonės nebesusivaldo ir įtemptose situacijose elgiasi netinkamai. Praeis daug laiko, kol vaikų sveikata grįš į normą, – sakė gydytoja.
Brangs žaliavos
Apie tai, kokią įtaką pandemija padarė verslui, įžvalgomis paprašėme pasidalinti buvusio mero, tarybos nario, ilgamečio verslininko Sigito Mičiulio. Pasak politiko, ko gero, verslą skaudžiai palies brangstančios žaliavos.
– Pablogėjus ekonominei situacijai dėl įvesto karantino daugelis pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuva, pasiskolino milijardus eurų, dolerių, svarų ir kitų valiutų siekdamos sušvelninti pasekmes. Tai turėtų paspartinti energetinių resursų, žaliavų, prekių, paslaugų ir darbų brangimą netolimoje ateityje. Laimei, Lietuvos situacija yra geresnė nei pietų Europos valstybių, kurios daug pajamų gauna iš įvažiuojamojo turizmo. Lietuvoje yra daug iš Skandinavijos ir vakarų Europos perkeltų gamyklų, kurios eksportuoja produkciją. Auga informacinių technologijų sritis, prekių reeksportas, vystosi biotechnologijų, lazerių, saulės jėgainių, elektrobusų gamyba. Vilniuje, Kaune sparčiai auga paslaugų eksporto sritis. Sunkiau yra kitoms savivaldybėms, tarp jų – ir Tauragei. Mūsų krašte iš visų veikiančių verslo įmonių net 99,5 % sudaro labai mažos ir mažos įmonės. Jas maitina rinka, kuri dėl karantino susitraukė, – teigė politikas.
Pirmenybė nuotoliniam darbui
Pasak pašnekovo, Tauragėje sumažėjo automobilių logistika, remontu bei pardavimais besiverčiančių įmonių pajamos. Užsidarė mažos parduotuvės, grožio, sporto salonai, maitinimo ir apgyvendinimo įmonės, padidėjo nedarbas.
Tačiau, kaip sako pašnekovas, pandemija darė ne tik žalos: į mažus miestus, susidūręs su sunkumais, iš didmiesčių grįžo išsilavinęs jaunimas. Tikėtina, jog jis įsilies į darbo rinką savo gimtuosiuose miestuose ir taip prisidės prie mažų miestų plėtros.
– Grįžęs jaunimas IT technologijų pagalba galėtų dirbti ir nuotoliniu būdu. Šis karantinas parodė, kad reikia greičiau skaitmenizuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių didinant teikiamų paslaugų kokybę. Visos viešosios paslaugos turi būti prieinamos ne tik miestų, bet ir kaimų gyventojams. Didesnį dėmesį reikėtų skirti švietimui, ateityje mokymas galėtų būti kombinuotas: kontaktinis ir nuotolinis. Mūsų krašte gyvena darbštūs, kūrybingi, ambicingi ir stiprūs žmonės, kurie, tikiu, įveiks šį (o ateityje gal ir kitus) virusą arba išmoks gyventi su juo, įvertins nuolat besikeičiančias verslo sąlygas ir rodys gerą pavyzdį kitiems, – teigė S. Mičiulis.
Grįžęs jaunimas IT technologijų pagalba galėtų dirbti ir nuotoliniu būdu.
Jaunimas ieškos būsto regionuose
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikas, NT ekspertų bendrovės „RealData“ vadovas, kraštietis Arnoldas Antanavičius papildė S. Mičiulį pastebėjimu, jog jaunimas grįžta į mažus miestus, ten, kur pragyvenimas yra pigesnis.
– Tai ypač pasimatė per pirmąjį karantiną, kai buvome gana stipriai suvaržyti ir dalis didžiųjų miestų gyventojų išvyko atgal į savo gimtuosius kraštus – į regionus. Nuotolinis darbas mums leidžia turėti darbą didmiestyje, o gyvenamąją vietą – kažkur, kur pigesnis pragyvenimas, geresnė gyvenimo kokybė, galbūt mielesnė aplinka ir panašiai. Žinoma, tai nėra masinis reiškinys, bet tai jau yra pokytis regionų naudai. Jei iki pandemijos buvau gana skeptiškas regionų ateities klausimu ir kartais atrodydavo, kad tik laiko klausimas, kada jie taps didmiesčių išlaikytiniais, tai dabar gana stipriai teko pasikoreguoti požiūrį. Pandemijos kontekste regionai, lyginant su didmiesčiais, įgavo pranašumų. Turint omenyje, kad pandemija greitai nepraeis ir mes su vienokiais ar kitokiais suvaržymais turėsime gyventi dar tikriausiai ne vienerius metus, spėčiau, kad šis laikotarpis regionams bus visai neblogas. Dėl to ir NT rinkoje greičiausiai matysime pozityvias tendencijas, – teigė NT analitikas.
Pandemijos kontekste regionai, lyginant su didmiesčiais, įgavo pranašumų. Turint omenyje, kad pandemija greitai nepraeis ir mes su vienokiais ar kitokiais suvaržymais turėsime gyventi dar tikriausiai ne vienerius metus, spėčiau, kad šis laikotarpis regionams bus visai neblogas. Dėl to ir NT rinkoje greičiausiai matysime pozityvias tendencijas
Komercinės patalpos ilgam neliks tuščios
Tauragėje, kaip matoma skelbimų portaluose, daugėja skelbimų apie parduodamas komercines patalpas. Tačiau, kaip sakė A. Antanavičius, tai nereiškia, jog šios patalpos mūsų mieste liks tuščios ilgam.
– Manyčiau, kad dalis gyventojų rinksis įsikurti mažesniuose miestuose, o tai reiškia papildomą paklausą būstui bei daugiau potencialių klientų verslui. Jei dabar Tauragėje kai kurios prekybinės patalpos tuščios, nuomojamos, tai greičiau tai vertinčiau kaip trumpalaikį šoko efektą, kurį sukėlė antrasis karantinas ir suvaržytas gyvenimas. Žinoma, tokiame kontekste gali visko įvykti: ir kainų korekcijų, ir panikos sukelto išsipardavimo. Prognozuoti, kaip elgsis žmonės, yra gana sudėtinga, bet žiūrint į ilgesnę perspektyvą Tauragėje, tikėtina, kad vis geriau išmoksime susigyventi su šia pandemija, verslai prisitaikys ir užpildys prekybines patalpas, o tam papildomos motyvacijos gali pridėti ir potencialiai teigiami demografiniai pokyčiai netolimoje ateityje, – įžvalgomis dalijosi A. Antanavičius.
