Akimirka iš spektaklio „Kas numynė rūtą?“
Remigijus Šiaudvytis rado savo mėgstamą veiklą – teatrą
Akimirka iš spektaklio „Kas numynė rūtą?“
Jau trečiuoju spektakliu besididžiuojantis Tauragės kultūros centro Kęsčių skyriaus mėgėjų teatras neplanuoja sustoti – jau kuriamas scenarijus dar vienam. Po Tauragės ir kaimynines savivaldybes keliaujanti aštuonių žmonių trupė surenka pilnas bendruomenių sales – norinčiųjų pamatyti spektaklį netrūksta.
Kęsčių mėgėjų teatras su trečiuoju spektakliu kol kas keliauja po Tauragės rajono bendruomenes, tačiau jau kviečiamas ir į Bijotus, Pajūralį, Vainutą.
– Niekada nesu siūlęsis kažkur atvykti vaidinti – mus pasikviečia patys. Man tiesiog neina… – sako režisierius Remigijus Šiaudvytis. – Sakys, eina, siūlosi...
Pasak jo, beveik kiekvienas savaitgalis užimtas,artimiausiu metu planuojama aplankyti Lomius bei Dauglaukį.
Nenustygo vietoje
R. Šiaudvytis teatre vaidina jau trejus metus, nors dirbti jame pradėjo daug vėliau. Iš pradžių jis tik prisijungdavo prie kitų teatrų, o vėliau pradėjo kurti scenarijus ir režisuoti spektaklius pats. Pastebėjus Remigijaus iniciatyvą jam pasiūlyta dirbti Tauragės kultūros centre.
– Niekada nesu siūlęsis kažkur atvykti vaidinti – mus pasikviečia patys. Man tiesiog neina… – sako režisierius Remigijus Šiaudvytis. – Sakys, eina, siūlosi...
– Anksčiau Kęsčių kultūros namuose dirbo Rasa Jakienė, po truputį su jos teatru pradėjome važinėti vaidinti, o aš vis nenustygau vietoje. Pagal scenarijų vaidindamas turėdavau pasakyti keletą eilučių, o aš vis savo žodžių pridėdavau, kitame vaidinime dar daugiau pridėdavau nuo savęs, – su šypsena pradžią prisiminė pašnekovas.
Pasak jo, pirmieji pasirodymai buvo gana sėkmingi:
– Svarsčiau, kad ir man reikia statyti spektaklį. Ieškojau žmonių, žinoma, daug kam tai buvo naujiena. Sakiau Rasai, kad dabar reikės tik jos pagalbos su muzikiniais intarpais, nes ji tuomet buvo Žygaičių moterų ansamblio vadovė. Na, ir susilipdė pirmasis spektaklis. Paskui nieko nelaukę ėmėmės ir antrojo.
Kaip teigė Remigijus, sunkiausia – rasti norinčių vaidinti žmonių.
– Bet vėliau, pamatę, kad mes jau važinėjame po bendruomenes, norintys vaidinti pradėjo ir patys domėtis, – kalbėjo jis.
Spektakliui „Kas numynė rūtą?“ pavyko rasti net aštuonis aktorius, šeši iš jų – vietiniai Žygaičių seniūnijos gyventojai: režisierius Remigijus Šiaudvytis, Janina Abromaitė, Vida Montvilienė, Nijolė Barkauskienė, Margarita Nejienė, Algimantas Rimkus ir iš Tauragės atvykstantys Jurga Išorienė bei Dainius Jokimaitis.
Džiaugiasi radęs talentingų aktorių
Ruošiantis premjerai pastarajai repetuota itin intensyviai.
– Repetavome daug, norėjome kuo geriau pasirodyti, – kalbėjo Remigijus. – Stengiamės taip išsidalinti vaidmenis, kad jie kuo geriau atitiktų personažą, pavyzdžiui, Algimantas vaidina kunigą – šis vaidmuo jam labai tinka. Vaidina ir du jaunuoliai, labai džiaugiuosi, kad pasisekė juos pasikviesti.
Jis džiaugiasi radęs tokių talentingų aktorių ir teigė itin besidžiaugiantis jaunosios aktorės Janinos drąsa:
– Pažiūrėti spektaklio ateina jos mokytojai, draugai. Jos personažas atlieka išpažintį kunigui. Kad žinotumėte, kaip puikiai ji atlieka savo vaidmenį! Dažnas prieš pažįstamus žiūrovus imtų drovėtis.
Pasiruošimas trunka ilgai
– Aktorių pradėjau ieškoti dar rašydamas scenarijų. Intensyviai repetavome du mėnesius, – pasakojo pašnekovas.
Repeticijos vyko kartais net po 4 kartus per savaitę, o gruodžio 10-ąją jau įvyko spektaklio „Kas numynė rūtą?“ premjera.
Sukurti scenarijų, pasak režisieriaus, nelengva:
– Kol sudėlioji viską, kol išdirbi... Rašai, brauki ir vėl rašai, vėl brauki... Kyla minčių – vėl užsirašai.
Tauragės kultūros centre Remigijus dirba 2,5 metų, o spėjo jau sukurti tris spektaklius – „Kas numynė rūtą?“, „Sūnus studentas“ ir „Piršlybos“ ir keletą mini spektaklių.
Remigijaus mintyse – jau ir naujo spektaklio „Atostogos“ scenarijus.
Kaip šeima
Teatre visi aktoriai puikiai sutaria.
– Pasidarome ir bendrų vakarienių, esame kaip šeima. Po repeticijų ar spektaklių susirenkam su šeimomis, pasėdim, pabūnam, padainuojam. Tas ryšys ir yra svarbiausias, nes drąsiai vienas kitam galim pasakyti, kad gal kažkas netinka, gal kažko reikia. Jaučiamės visi laisvai. Manęs dažnai klausia, kaip man pavyksta išlaikyti savo teatre taip puikiai vaidinantį jaunimą, kiek aš jiems moku, – šypsosi Remigijus.
Pasak jo, svarbiausia – ryšys su žmogumi ir noras vaidinti.
Ne tik teatras
Paklaustas, ar kur nors mokėsi aktorystės, Remigijus sako, jog išmokė gyvenimas. Jis pasakoja daug skaitęs, daugiausia – poeziją.
– Knygas valgyte valgiau. Pradėjau nuo 13-os metų ir labai daug skaičiau iki maždaug 45-erių, – vardijo režisierius.
Remigijus dirba ne tik Kęsčių mėgėjų teatro režisieriumi, jis atsakingas ir už kultūros namų šildymą, aplinkos tvarkymą.
Būdamas paauglys jis prisimena suorganizavęs vaikų futbolo varžybas.
– Nupirkau taurę už savo pinigus, pasikvietėm mergaitę, pasipuošusią baltais marškinukais ir kaklaraiščiu, kaip buvau matęs per televiziją, – ji nugalėtojams įteikė taurę. Man labai patinka tokia veikla. O kai patinka, tai ir nežiūriu, koks bus atlygis. O jis toks, kad kartais atrodo, jog iš idėjos dirbu... – kalbėjo pašnekovas.
Jis neslepia – būna momentų, kai nesiseka, kai susinervina, bet vaizdas, kai pilnutėlė salė ploja, tarsi pakrauna energijos ir suteikia jėgų toliau kurti.
Akimirka iš spektaklio „Kas numynė rūtą?“
Remigijus Šiaudvytis rado savo mėgstamą veiklą – teatrą
Akimirka iš spektaklio „Kas numynė rūtą?“
