Sadūnaitės bendražygė Sanikova: Nijolė jautė gailestingumą kiekvienam, net savo priešams
Įkelta:
2024-08-27
Nuotrauka
elena
,
Nuotrauka
elene
Aprašymas

Elena Sanikova prie Sacharovo 

,
Nuotrauka
elena
Aprašymas

Elena Sanikov

,
Nuotrauka
elena
Aprašymas

Nijolė Sadūnaitė

Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą, kuris buvo vienas iš svarbių žingsnių vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, organizavo  Lietuvos laisvės lyga (LLL) – pogrindinė disidentų organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Vienuolės, disidentės, atsidavusios religijos laisvės ir tikinčiųjų teisių gynėjos Nijolės Sadūnaitės gyvenimas liudijo nepalaužiamą tikėjimą, atsparumą ir tvirtą dvasią priespaudos akivaizdoje. Gera Nijolės pažįstama ir bendražygė, poetė ir publicistė, taip pat išgyvenusi sovietų valdžios represijas – kalinimą ir tremtį, Jelena Sanikova pasidalijo prisiminimais apie N. Sadūnaitę, pabrėždama, kokią didelę įtaką Nijolė darė aplinkiniams. Abi disidentes siejo ypatingas ryšys, jos buvo artimos kaip seserys, kartu dirbo leidžiant N. Sadūnaitės knygą „KGB objektyve“ rusų kalba. Daugiau apie Sadūnaitės veiklą galima sužinoti ir naujame nemokamame audioture lietuvių ir anglų kalbomis: https://dissident-tour.com/start-the-tour

Pirmasis skambutis – užgniaužus kvapą

Pasakodama apie pirmąjį skambutį Nijolei, disidentė Elena Sanikova prisimena skambinusi užgniaužusi kvapą: „Juk jos vardas man buvo legendinis.“ Tačiau, nepaisant baimės, šis pirmasis bendravimas tapo gilios ir ilgalaikės draugystės pradžia. „Tačiau nuo pirmųjų žodžių mūsų pokalbis buvo lengvas ir paprastas, tarsi būtume seniai pažįstamos. Jei paklaustumėte manęs, apie ką kalbėjomės, atsakyčiau, kad apie viską. Apie bendrus draugus ir pažįstamus, apie tuos, kurie liko kalėjime, apie bendrus pažįstamus. Ir apie Lietuvos laisvę, spėju“.

Pirmą kartą Jelena į Nijolę kreipėsi 1988 m. vasarą, ieškodama informacijos apie kitą politinį kalinį Sigitą Tamkevičių. „Anksčiau nebuvau su ja susipažinusi, bet, žinoma, daug ką apie ją žinojau ir girdėjau. Apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdį sužinojau dar mokyklos laikais, kai labai susidomėjau žmogaus teisių judėjimu SSRS. Tuo metu taip pat sužinojau apie įkalintą Nijolę Sadūnaitę“, - prisiminė Sanikova.

KGB persekiojimas, kalinimas ir tremtis

Septintajame dešimtmetyje, būdama 32 metų, Sadūnaitė jau buvo patekusi į KGB akiratį. Jos veikla, laikyta antisovietine, pavertė ją nuolatinio sekimo, persekiojimo ir teroro taikiniu. Nepaisydama to, ji tęsė slaugytojų kursus ir ryžtingai tęsė savo religinę ir aktyvistinę veiklą.

1972 m. N. Sadūnaitė tapo viena aktyviausių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų, rinko ir tikrino informaciją apie tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje ir už jos ribų, spausdino tekstus rašomąja mašinėle, platino „Kroniką“, vežė ją į Maskvą, kad būtų persiųsta į JAV. Jelena, paskatinta pažinties su Sigitu Tamkevičiumi ir jo gyvenimo sąlygomis tremtyje, taip pat pradėjo leisti biuletenį „Kalinio puslapis“. „Jį atspausdinau rašomąja mašinėle, kai tik grįžau į Maskvą, o ant viršelio užrašiau datą – 1988 m. rugsėjo 5 d., Raudonojo teroro metines, – pasakojo ji, – būtent iš šio biuletenio mes su Nijole Sadūnaite į rusų kalbą išvertėme jos knygą „KGB objektyve“.“

N. Sadūnaitės suėmimas 1974 m., spausdinant 11-ąjį „Kronikos“ numerį, tapo kankinančio jos gyvenimo tarpsnio pradžia. Dešimt mėnesių kalinta KGB Vilniuje, Nijolė atsisakė bendradarbiauti su pagrobėjais. 1975 m. birželio 17 d. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas ją nuteisė trejus metus kalėti griežtojo režimo Mordovijos moterų koncentracijos stovykloje, po to trejus metus tremties Sibire, Krasnojarsko krašto Bogučano gyvenvietėje. Ten ji toliau rašė laiškus ir pasisakė už kalinių teises, tapdama vilties ir solidarumo švyturiu.

Panašios patirtys Sibire

Panašus likimas ištiko ir Jeleną Sanikovą. Ji taip pat buvo suimta 1984 m. sausį ir nuteista vienerius metus kalėti lageryje bei ketverius metus tremties. „Mane paleido 1987 m. gruodį, kai iki bausmės atlikimo buvo likę šiek tiek daugiau nei metai“. Prisimindama savo pokalbius apie tremtyje patirtus išgyvenimus, Sanikova sako: „Daug kas buvo panašu, bet kai kuriais atžvilgiais jos patirtis buvo sunkesnė, o kai kuriais atžvilgiais – mano. Skirtumas buvo tas, kad nemaža mano kadencijos dalis buvo perestroikos laikotarpiu, todėl man netgi pavyko gauti teisę studijuoti Tomsko universitete neakivaizdiniu būdu. O Nijolės tremtis atėjo suintensyvėjusių Andropovo represijų metais. Bet sekimas, nuolatinis stebėjimas, spaudimas – viskas buvo panašu“.

Disidentų draugystė – skirtinga, bet kaip giminaičių

Sanikovos apmąstymai apie draugystę su Sadūnaite leidžia pažvelgti į vienuolės charakterį. Nepaisant skirtumų, jas siejo gili abipusė pagarba ir bendras tikslas. „Mes daug kuo skyrėmės viena nuo kitos. Ji buvo visiškai atviras žmogus, o aš, priešingai, buvau santūri, intravertiška, paslaptinga. Ji paprastai būdavo pakilios nuotaikos, linksma, o mane apimdavo prislėgtumo ir liūdesio periodai. Ji lengvai sutardavo su žmonėmis, lengvai kalbėdavo ir mažose grupelėse ir didelėms auditorijoms, o aš visada buvau drovi ir susirūpinusi. Ir vis dėlto mes sutarėme kaip giminės, artimos sielos, nuo pat pirmųjų pažinties minučių radome bendrą kalbą.“

1980 m. Nijolė grįžo į Lietuvą, buvo toliau nuolat stebima KGB. Ji atnaujino savo darbą „Lietuvos bažnyčios katalikų kronikoje“, gabeno pogrindžio spaudą į Maskvą, iš kur ji pasiekdavo Vakarus. 1987 m. kartu su Petru Cidziku, Vytautu Bogušiu ir Antanu Terlecku organizavo mitingą Ribbentropo-Molotovo paktui paminėti, renginio metu pasakė kalbą. Šis įvykis atspindimas ir naujai išleistame audio-ture, kuriame apžvelgiamos žymiausios Vilniaus vietos, susijusios su disidentine veikla. „Dissident tour“ yra nemokamas ir prieinamas internetu lietuvių bei anglų kalbomis: https://dissident-tour.com/start-the-tour

1989 m. Nijolė Sadūnaitė tapo viena iš Lietuvos katalikiškos moterų draugijos „Caritas“, taip pat užsiimančios labdara ir žmogaus teisių gynimu, steigėjų.

N. Sadūnaitės įtaka neapsiribojo vien jos aktyvia veikla. Dėl savo gebėjimo bendrauti su žmonėmis, humoro jausmo ir nepalaužiamo tikėjimo ji tapo ją pažinojusių žmonių mylima asmenybe. „Tikėjimas, jautrumas ir meilė jai buvo tarsi antras kvėpavimas. Tai nebuvo teorija, tai buvo gyvenimas. Galbūt tai buvo jos prigimties esmė. Gailestingumas ir meilė žmonėms stiprino tikėjimą, o tikėjimas kūrė džiugios meilės galią. Ji labai jautriai suvokė krikščionybę“, – prisimena disidentė Jelena Sanikova.

Reikšmingiausios Nijolės pamokos – atjauta ir meilė

Viena iš reikšmingiausių pamokų, kurias Sanikova išmoko iš Nijolės Sadūnaitės, buvo užuojautos ir meilės galia. Sadūnaitės gebėjimas žvelgti giliau nei žmogaus veiksmai – matyti žmogiškumą kiekviename, net ir tuose, kurie ją nuskriaudė, buvo gilus jos tikėjimo praktikos pavyzdys. „Nijolė entuziastingai gėrėjosi žmonėmis, mokėjo vertinti ir žavėtis gerais žmonėmis. Ir ji niekam nebuvo priešiška. Ji galėjo giliai piktintis blogais veiksmais, bet ne žmogumi. Ji atjautė visus, net savo priešus. Net ją persekioję KGB pareigūnai buvo Nijolės „nelaimingi broliai“. Nes jie irgi yra žmonės, tik suklaidinti žmonės, todėl nelaimingi. Galbūt šis priešiškumo jausmo nebuvimas ir gebėjimas džiaugtis bet kokiomis aplinkybėmis, net labai sunkiomis, labiausiai piktino sovietų valdžią.“

Nijolės Sadūnaitės nuopelnai laisvės ir žmogaus teisių labui įvertinti daugybe apdovanojimų. 1992 m. jai įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis. 1998 m. apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2000 m. - Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2018 m. jai buvo įteiktas prestižinis Laisvės apdovanojimas - derama padėka už jos viso gyvenimo pasišventimą teisingumui ir žmogaus teisėms.

Visi norintys daugiau sužinoti apie disidentus – žmones, kurie priešinosi sovietų valdžiai įvairiais būdais, kviečiami pasinaudoti nauju, nemokamu audioturu, kurį pristato VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. „Dissident tour“ yra prieinamas internetu lietuvių bei anglų kalbomis: https://dissident-tour.com/start-the-tour, tereikia turėti savo ausinukus ir telefoną ir klausant gido nurodymų keliauti po įvairias Vilniaus vietas bei sužinoti, kas jose nutiko.

Turo partneriai: „Neringos“ restoranas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, Venclovų namai-muziejus, Lukiškių kalėjimas 2.0. Rėmėjai: Organizacija Žmogaus teisės psichiatrijoje – FGIP.

Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-10-02
Kaip žinoma, Respublikiniame Skaitymo iššūkyje ir šiemet Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius laimėjo 1-ąją vietą visoje Lietuvoje. Šia proga susitikti su Tauragės skaitytojais atvyko Skaitymo iššūkio suaugusiųjų ambasadorė, prozininkė, istorinių romanų autorė Gina Viliūnė
Nuotrauka
kodas
Įkelta:
2024-10-01
Rugsėjo 27 d. Tauragės kultūros centre buvo atidaryta akvarelės paroda „GIMTIES KODAS”. Parodos autoriai: Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Gitana Kaltanienė – žinomi kūrėjai, atvykę iš Šiaulių. Visi trys yra baigę Šiaulių pedagoginį tuometinį Institutą, dailės fakultetą. Dirba Šiauliuose pedagogais meno mokyklose. Jie yra Lietuvos dailininkų sąjungos nariai ir Meno kūrėjo statusą turintys menininkai. Autoriai pasirinko vizualiai tyrinėti ir kurti lietuvių kalbos tematika. Kalba – kaip vidinis savasties kodas – buvo pagrindinis inspiracijų šaltinis. Išsilieję ant popieriaus vaizdai randasi iš atminties gelmių: jie lyg nugirsti žodžiai, įsiminti posmai, nubyrėjusios frazės. Jos veda žiūrovą ten, kur susitinkama patiriant meno galią ir interpretacijas.
Nuotrauka
renata
Mindaugo Černecko nuotraukos
Įkelta:
2024-09-24
Politinėje istorijoje visada dominuoja nugalėtojų pasakojimas, bet kultūrinėje atmintyje tebeskamba visų balsai. Šią naratyvų problematiką porą metų Tauragėje analizavo poetė ir muziejininkė RENATA KARVELIS-Jančiauskienė. Pernai pasitelkdama šiuolaikinio meno priemones paribio miesto tapatybę ji tyrinėjo bendrakūroje „Aš tave myliu“. Ryškiai geltonas dvylikos metrų ilgio tentas ištisus metus kabojo Bažnyčių gatvėje, keturiomis kalbomis kviesdamas ant jo parašyti apie meilę, tikintis, kad šis universalus jausmas susies skirtingus žmones iš skirtingų epochų.
Nuotrauka
bareikis
Įkelta:
2024-09-12
Trečiadienį susitikti su tauragiškiais į biblioteką atvyko muzikantas ir teatralas Vidas Bareikis. Kaip sako autorius, „VB knygos“ idėja gimė prieš dvejus metus, kai po daugybės gerbėjų prašymų išleisti savo natų ir tekstų rinkinį nuspręsta tai pagaliau įgyvendinti.
Nuotrauka
bibiolteka
Įkelta:
2024-09-10
Penktadienio vakarą į Viešąją biblioteką rinkosi savo sveikatai neabejingi tauragiškiai. Čia vyko gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Bronės Juodžbalienės sveikatingumo paskaita.
Nuotrauka
turkija
Įkelta:
2024-09-06
Trečiadienio vakarą bibliotekos lankytojus kvietėme pasinaudoti išskirtine galimybe pažinti Turkijos kultūrą. Tauragėje viešinti studentė iš Turkijos sutiko papasakoti apie šiai šaliai būdingus apdarus, šokius ir tradicijas. Renginio metu vyko šios šalies tradicinių patiekalų ir gėrimų degustacija.
Nuotrauka
bilioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-08-26
„Baltijos kelias“ – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. „Baltijos kelias“ – neprievartinio pasipriešinimo kelias kovoje už savo valstybių nepriklausomybę.
Nuotrauka
Prie garažų
Žanetos Maziliauskienės nuotraukos
Įkelta:
2024-08-15
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka jau trylika metų organizuoja poetų ir dainų atlikėjų vakarą „Prie garažų“. Šiemet šis projektas paskelbtas festivaliu ir įgyvendintas trijų renginių ciklas, kurį vainikavo poetinė-muzikinė programa Žalgirių mikrorajone įsikūrusiame Kartų parke. Programą, pavadintą „Tiems kurie šiandien gimė“, atliko poetas eseistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Stankevičius, dainų autorius ir atlikėjas, poetas, gitaristas, kompozitorius, radijo laidų vedėjas, atlikėjų asociacijos AGATA Tarybos pirmininkas Domantas Razauskas bei muzikas, pučiamųjų instrumentų virtuozas, solistas, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis.
Nuotrauka
Jazz
Įkelta:
2024-08-12
Kai išgirsti žodžių darinį „kartą Amerikoj“, iškart galvoje iškyla vaizdiniai, kuriuose sukasi kažkoks juodai baltas versternas: šmėžuoja kaubojai, skamba kantri muzika salūnuose, prerijose ganosi laukiniai arkliai arba girdisi kažkokia retro muzika.
Nuotrauka
garazu
Žanetos Maziliauskienės nuotrauka
Įkelta:
2024-08-09
Trečiadienio vakarą Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka jau antrus metus organizavo poetų ir dainų atlikėjų vakaro „Prie garažų“ aidą – gyvos akustinės muzikos vakarą miesto senamiestyje įsikūrusios D‘oro picerijos terasoje. Tauragiškius šį kartą džiugino dainų autorius ir atlikėjas Lukas Pilkauskas. Svajingasis neošlagerių autorius susirinkusiems žiūrovams sukūrė ypatingą, jaukią ir atpalaiduojančią aurą.
Nuotrauka
a
Inesos Vaigauskienės nuotraukos
Įkelta:
2024-08-06
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga prie istorinės Lietuvos sienos šalia Lauksargių pastatytas paminklas. Šios iniciatyvos autorius – Tauragės krašto muziejaus „Santaka" direktoriaus pavaduotojas, istorikas Darius Kiniulis. Skulptūrų ansamblio autorė - dizainerė Areta Didžionienė. Projektą finansavo Tauragės rajono savivaldybė
Nuotrauka
paroda
Įkelta:
2024-08-06
Alfonsas Čepauskas, gimęs netoli Skaudvilės Tauragės rajone, š. m. rugpjūčio 7 d. 16:00 val. Tauragės kultūros centre pristato savo jubiliejinę parodą „Būties pėdsakai”. Šis kūrėjas yra nepailstantis eksperimentuoti ir begaline kūrybine energija pasižymintis grafikas, parodų, meno renginių, konkursų organizatorius. Jo kūrybos sfera išsiplėtojo plačiai ir apėmė leidinių dizainą, iliustracijų ir ekslibrisų, mažosios ir lakštinės grafikos, estampų, tapybos, asambliažo ir kitokio meno kūrimą. Skaudvilėje iš dovanotų kūrinių yra įkurta „Lietuvos istorijos ekslibrisų galerija” ir „Alfonso Čepausko dailės galerija”.
Nuotrauka
paroda
Įkelta:
2024-08-05
„Gyvųjų miestas/Mirusiųjų miestas“ – tai Roberto Wilczyńskio fotografijų projektas. Naudodamasis fotoaparato dvigubos ekspozicijos nustatymu, menininkas sujungia archyvines Varšuvos gete darytas žmonių ir vietų nuotraukas (iš Varšuvos geto muziejaus rinkinių) su dabartiniais Varšuvos vaizdais ir taip sugrąžina bei parodo dramatišką miesto istorijos laikotarpį.
Nuotrauka
kmt
Martyno Aleksos nuotraukos
Įkelta:
2024-08-02
Praėjusių metų Klaipėdos festivalio kulminacija tapęs videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana" rugpjūčio 8 dieną 22.30 valandą publikos prašymu grįžta į senąjį elingą. Šio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio traukai atsilaikyti nelengva, nes magišką reginį ant marių kranto sukūrė žinomas didžiulių spektaklių ir renginių lauke kūrėjas – režisierius Dalius Abaris ir jo komanda.
Nuotrauka
prie garazu
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-07-30
Penktadienio vakarą Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemas jau 13-ąjį kartą virto smagia poezijos ir dainų erdve. Tauragiškiai pakviesti į dainų ir poezijos vakarą, kuriame žiūrovus ir klausytojus džiugino atlikėjai Šarūnas Joneikis-Šarukas ir Mantas Joneikis (grupė „Garbanotas“), Gytis Ambrazevičius, Andrius Zalieska-Zala („Arbata“), Darius Žvirblis, poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas A. Jonynas.
Nuotrauka
MENU FESTAS
Įkelta:
2024-07-24
Paskutinį liepos savaitgalį – 25–27 dienomis – Tauragė kviečia į jau tradicija tapusį menų ir muzikos festivalį „Menų Festas“. Lankytojai galės nemokamai mėgautis alternatyvios muzikos atlikėjų pasirodymais, tarp kurių – ir nauji, ir visiems puikiai pažįstami vardai. Festivalio metu bus galima susipažinti ir su kitomis meno formomis.
Nuotrauka
bijotai
Įkelta:
2024-07-24
Jei galvojate, kad prieš porą savaičių šurmuliavęs Bijotų dvaro festivalis baigėsi, jūs labai stipriai apsirinkate. Juk tai, kas smagu, reikia tęsti. Tad festivalis tęsiamas. Tik šį kartą ne pačiuose Bijotuose, o ir vėl Girdiškėje. Taip taip, festivalis savo baigiamajam renginiui kviečia į Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią. Tą pačią, kurioje rugpjūčio mėnesį sninga, tą pačią, kurios altorius dabinasi ąžuolais.
Nuotrauka
Omaha
Įkelta:
2024-07-22
Įsivaizduojate orkestrą pasivadinusį jaunaisiais liūtais? Būna ir taip. „USA-Lithuania Young Lions Jazz Orchestra“. Tokį skambų pavadinimą pasirinko dviejų žemynų, dviejų bendradarbiaujančių miestų bendras jaunimo orkestras. Šiauliai ir Omaha suvienijo savo jėgas muzikoje ir subūrė unikalų kolektyvą iš jaunų džiazo muzikantų, kurie šią vasarą pradėjo savo gastroles po Ameriką ir Europą.
Nuotrauka
Zaneta
Įkelta:
2024-07-18
Tradiciškai, paskutinį liepos penktadienį tauragiškiai kviečiami į poetų ir dainų atlikėjų vakarą „Prie garažų“. Šiemet renginys paskelbtas festivaliu ir „įgijo veidą“ – jam sukurtas logotipas. O jame – renginio sielos, Meilutės Parnarauskienės veido siluetas. Kaip sako Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Žaneta Maziliauskienė, taip norėta įamžinti mylima kolegę.
Nuotrauka
festivalis
Andriaus Pelakausko nuotrauka
Įkelta:
2024-07-17
Šių metų festivalis, kurio pagrindinė tema šiais metais yra „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“ šeštadienį, liepos 13 d. prasidėjo su Pradžios koncertu Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
bijotai
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-07-17
Ką planuojate veikti ateinantį šeštadienį? Susitikti su draugais, padrybsoti prie jūros ar padirbėti sode? Bijotų dvaro festivalio organizatoriai turi kitokį pasiūlymą: pabaigus suplanuotus darbus, su draugais ir bičiuliais ar šeima atvykti į Bijotus ir praleisti šeštadienio pavakarę Bijotų ąžuolų paunksmėje, kur vyks šeštasis Bijotų dvaro festivalis.  Nors sukaktis dar nedidelė – tik šešeri  metai, bet Bijotų dvaro festivaliui – tai jau nemažas istorijos ir gyvavimo tarpsnis. Ir tradiciškai festivalyje bus pramogų skirtingų pomėgių, muzikos, amžiaus grupių žmonėms.
Nuotrauka
Snekuciai
Įkelta:
2024-07-16
Klasika – nemiršta. Keičiasi laikai, santvarkos, kūrinių pavadinimai, bet tai, kas tikra – išlieka nežiūrint į visas aplinkybes. Ir tai, kas tinka bei patinka tūkstančiams žmonių ne viena dešimtmetį, galima jau drąsiai vadinti klasika. Tokią klasiką jau ateinantį penktadienį, liepos 19 dieną, bus galima pamatyti ir išgirsti Bijotuose. Bijotų dvaro festivalio scenoje karaliaus lietuviškas miuziklas „Šnekučiai“.