Dažniausios vėžiu sergančių baimės onkologo ir psichologo akimis: kaip joms nepasiduoti?
Įkelta:
2021-02-26
Nuotrauka
gydytoja
Aprašymas

freepik.com nuotrauka

Išgirsta vėžio diagnozė daugeliui išmuša tvirtą pagrindą iš po kojų ir sukelia daug baimių bei nuogąstavimų. Jie dažnai neduoda ramybės ir gydymo metu, taip pat jam pasibaigus – pacientus kankina nežinomybė dėl ateities, ligos progresavimo ar sugrįžimo galimybės. Nors onkologinė liga žmogui yra išties rimtas išbandymas, anot ekspertų, šiandien tai tikrai nėra mirties nuosprendis, o tinkamas gydymas ir pagalba organizmui po jo gali padėti sėkmingai įveikti ligą ar kontroliuoti jos eigą.

Kiekvienam – skirtingas kelias

Kauno klinikų gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė sako, kad onkologinės ligos nepanašios į plaučių uždegimą, akmenligę ar kitus žmonėms labiau pažįstamus sutrikimus. Dėl to susidūrę su vėžiu pacientai išgirsta daug naujų terminų, jiems atliekami patys sudėtingiausi tyrimai. Tai, kaip ir neaiškumas dėl ateities, pradžioje išties gąsdina ir sukelia psichologinę įtampą.

„Apie onkologines ligas sklando nemažai mitų, kurie dažnai ir sukelia daugiausia baimių. Visgi daugelis šių mitų yra nepagrįsti arba pasenę. Svarbu suvokti, kad ligos eiga kiekvienu atveju yra skirtinga ir priklauso nuo konkretaus žmogaus, ligos agresyvumo ir išplitimo lygio. Kiekvienas pacientas pereina individualų gydymo kelią, kuriame daugiau sužino apie savo organizmą, ligą ir jos gydymą. Tuomet psichologinė įtampa paprastai sumažėja, sąmoningai įsitraukiama į gydymą ir galima pasiekti geresnių jo rezultatų“, – sako E. Juodžbalienė.

Pacientams daug nerimo paprastai kelia ne tik pati onkologinės ligos diagnozė, bet ir paskirti gydymo būdai – visų pirma, chemoterapija. Žmonės bijo šalutinio jos poveikio, tačiau E. Juodžbalienė pabrėžia, kad nėra nė vieno rimtos ligos diagnostinio ar gydymo metodo, kurį taikant teoriškai ir praktiškai nepasitaikytų nepageidaujamo poveikio.

„Juk kartais žmonės sunegaluoja net užvalgę gerai žinomo maisto, o gydant vėžį organizmui tenka susidurti su nepažįstamomis agresyviai veikiančiomis medžiagomis. Tačiau chemoterapeutai išmano savo sritį, paskiria geriausiai kiekvienu konkrečiu atveju tinkančius vaistus, informuoja pacientus apie galimą dažniausią nepageidaujamą jų poveikį ir jo sušvelninimą, prireikus koreguoja gydymo kursą. Tikslas visuomet yra išlaikyti gydymo efektyvumo ir paciento gyvenimo kokybės pusiausvyrą“, – pabrėžia gydytoja onkologė.

Svarbu padėti savo organizmui

Anot E. Juodžbalienės, sumažinti šalutinio poveikio tikimybę ir intensyvumą, padėti organizmui greičiau atsigauti po gydymo savo pasirinkimais gali ir pats pacientas. Tam svarbu sveika mityba ir optimalus fizinis aktyvumas. Be to, paspartinti atsigavimą po gydymo, sustiprinti imunitetą, atkurti gydymo nualintų kepenų, inkstų ir kitų organų funkcijas gali padėti specialūs žoliniai medikamentai, tokie kaip ugniažolių preparatai, preparatai su polifenoliais.

„Po gydymo turime padėti organizmui pačiam įjungti savireguliacijos ir atsinaujinimo mechanizmus. Nuo agresyvaus gydymo pavargusiam kūnui labai tinka augaliniai preparatai, kurie skirti ilgalaikiam naudojimui. Šiandien Lietuvos mokslininkai kuria preparatus iš vietos augalų, kurie gali būti naudingi onkologiniams pacientams. Tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir gydantis augalinėmis medžiagomis daugiau nėra geriau. Be to, būtina rinktis tik standartizuotus ir sertifikuotus preparatus, o vartoti juos tik pagal gydytojų arba pakuotėse nurodomas rekomendacijas“, – sako E. Juodžbalienė.

Ligos atsinaujinimo tikimybė yra viena dažniausių onkologinių ligonių neapleidžiančių baimių. Jas kaip ir pačią ligos atsinaujinimo tikimybę galima sumažinti laikantis gydytojų rekomendacijų. Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje yra patvirtinta pacientų stebėsenos ir gydymo plano penkeriems metams metodika, kuri numato, kad po gydymo pagal parengtą individualų planą pacientas turėtų stiprinti ląstelinį imunitetą, vartoti antioksidantų, daug alkaloidų turinčių ugniažolių preparatų, stebėti šlapimo pH. Tai padeda sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir prailgina pacientų išgyvenamumą.

Baimės įveikiamos jas prisijaukinus

Tačiau ką daryti, jei net ir laikantis visų gydytojų rekomendacijų neapleidžia nerimas ir baimė dėl onkologinės ligos sugrįžimo arba jos eigos suintensyvėjimo? Nacionalinio vėžio instituto medicinos psichologė Sandra Birbilaitė sako, kad tokia baimė kankina daugelį pasveikusiųjų.

„Apie 70–90 proc. pacientų po gydymo kamuoja baimė dėl ligos atsinaujinimo, trečdaliui ji būna stipri, trukdanti gyventi visavertį, kokybišką gyvenimą. Vėžio atsinaujinimo baimę jaučia ir tie, kurie gydosi. Itin stipri ši baimė būna pirmaisiais metais po gydymo ir dažniausiai sustiprėja pasitikrinimų pas gydytojus metu. Pirmasis žingsnis siekiant šią baimę įveikti – ją pripažinti. Visi turime minčių „gąsdintojų“, kurios į mūsų galvą ateina ir išeina. Svarbu, kad jos neužsilaikytų per ilgai“, – sako S. Birbilaitė.

Anot psichologės, taip pat svarbu pažinti savo ligą ir aptarti su gydytoju, kokie simptomai galėtų reikšti jos atsinaujinimą. Patikima informacija palieka mažiau vietos baimėms. Jei tam tikri simptomai kelia nerimą, dėl jų reikėtų kreiptis į gydytoją, neleisti nuogąstavimams kauptis viduje. Be to, S. Birbilaitės teigimu, savo baimes verta  išsakyti ir artimiesiems ar likimo draugams. Dažnam palengvėja, kai sužino, kad ir kiti išgyvena panašius jausmus.

„Galiausiai daugiau dėmesio reikėtų skirti malonioms veikloms, fiziniam aktyvumui, sutelkti savo laiką ir energiją į tai, kas sustiprintų psichinę ir fizinę sveikatą. Taip pat svarbu daugiau gyventi dabartimi ir mažiau kurti baimę keliančius scenarijus savo galvoje. Ateitis nežinoma, mes jos negalime kontroliuoti. Dėl to daugiau dėmesio reiktų kreipti į tai, ką galima padaryti dėl savęs šiuo momentu – galbūt pasirūpinti sveikesne mityba, didinti fizinį aktyvumą, užsiimti mėgstama veikla, susitikti su draugais“, – pataria S. Birbilaitė.

Nuotrauka
geles
Įkelta:
2024-02-25
Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai jau yra metas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad atšilus orams balkoną ar terasą papuoštų žydinčios gėlės. Kad daržininkai ir gėlininkai jau bruzda, rodo ir vasarį staigiai pradėję kilti įvairių sėklų pardavimai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Nuotrauka
eurovizija
Įkelta:
2024-02-17
Artėjant Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos" atrankos finalui, pretendentus atstovauti mūsų šaliai atidžiai seka ne tik gerbėjai Lietuvoje, bet ir apie didįjį dainų konkursą rašantys užsienio žurnalistai. Konkurso naujienų ir apžvalgų portalo Eurodiena.lt komanda tradiciškai susisiekė su aštuoniais skirtingų šalių portalų atstovais ir paprašė įvertinti šių metų Lietuvos finalininkų dainas. Dauguma jų sutarė, kad labiausiai pagauli buvo ir didžiausius šansus išplėšti gerą rezultatą turi viena šeštadienį skambėsianti daina.
Nuotrauka
atostogos
Įkelta:
2024-02-06
Šeimą suartina bendros kelionės, kai atitrūkstama nuo kasdienės rutinos ir rūpesčių. Atostogų metu galima kokybiškai praleisti laiką visiems kartu, pasimėgauti vienas kito draugija, kurti neužmirštamus prisiminimus. Kelionių organizatorių ir psichologų teigimu, tokios išvykos – nepamainoma investicija į gerus tarpusavio santykius.
Nuotrauka
TELEFONAS
Įkelta:
2024-02-05
Prastą ryšio kokybę gali lemti visai ne ryšio tinklas, bet ir netinkamai nustatyti išmaniojo telefono parametrai ar įrenginio amžius. Daugelis žmonių net neįtaria, kad išmaniuosiuose telefonuose rankiniu būdu įjungus 4G arba 5G ryšį, ženkliai pagerės ryšio kokybė. Ekspertas ramina, jog gerą ryšio gavimą galima pasiekti vos keliais paprastais žingsniais, atsižvelgiant į turimo įrenginio parametrus.
Nuotrauka
zagareliai
Įkelta:
2024-02-05
Užgavėnės – paskutinė vadinamojo žiemos mėsėdžio (mėsiedo, laiko nuo Kalėdų) diena. Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Tradiciškai tuo metu buvo gaminami kuo riebesni patiekalai – tiek saldumynai, tiek riebūs mėsos patiekalai. Lietuvoje ypač populiarūs buvo blynai (dažniausiai miltiniai), Žemaitijoje – šiupinys, rūgštūs mieliniai blynai. Kaimyninėje Lenkijoje buvo smaguriaujama vadinamomis pončkomis, pampuškomis ir kropeliais. Dar vienas puikus Užgavėnių gardėsis – žagarėliai. 
Nuotrauka
adventur
Įkelta:
2024-01-29
Tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2024“ atidarymo ceremonijos metu Vilniuje paskelbti „Turizmo sėkmingiausieji 2023“. „Turizmo oskarais“ vadinami apdovanojimai įteikti dešimčiai ryškiausių turizmo projektų, ambasadorių, inovacijų, vietovių, paslaugų teikėjų. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra, taip pagerbė turizmo bendruomenę už nuveiktus darbus ir pasiektus proveržius.
Nuotrauka
spektaklis
Įkelta:
2024-01-18
Naujas edukacinis spektaklis vaikams „Didžioji teleportacija: gaudynės Marse“ jau 2024-iųjų sausio mėnesį pakvies mažuosius žiūrovus geriau pažinti mus supančią visatą ir dangaus kūnus. Šou vaikams atvyksta į Tauragės kultūros centrą jau kitą savaitę – Sausio 27 dieną.
Nuotrauka
kuras
Įkelta:
2023-12-21
Taupus vairavimas naudingas ne tik jūsų piniginei, bet ir aplinkai. Šiais laikais, kai degalų kainos auga ir didėja aplinkosauginis sąmoningumas, verta išmokti vairuoti efektyviau. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pradedantieji vairuotojai gali perimti ekonomiško vairavimo įpročius, ir aptariamos teigiamos tokios praktikos pasekmės.
Nuotrauka
ispejimas
Ekrano kopija
Įkelta:
2023-11-22
Popiet į mobiliuosius telefonus pradėjo plūsti perspėjimai apie prognozuojamas sudėtingas orų sąlygas. Ketvirtadieniui orų prognozės rodo smarkų vėją, kritulius, plikledį.
Nuotrauka
auto
Įkelta:
2023-10-30
Artėjant šaltiems žiemos vakarams labai svarbu užtikrinti, kad jūsų automobilis būtų pasirengęs įveikti su šiuo metų laiku kylančius iššūkius. Nuo apledėjusių kelių iki žvarbių rytų - pasiruošimas gali būti labai svarbus, kad būtumėte saugūs kelyje ir jūsų transporto priemonė veiktų sklandžiai. Toliau pateiksime keletą svarbiausių patarimų, kaip paruošti automobilį žiemai.
Nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Telšių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, Lietuvos dalyje daugiausia sausos, tik vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Kaip informuoja eismoinfo.lt, šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 4 iki 8 laipsnių šilumos.
Nuotrauka
darželis
L.-d. „Ąžuoliukas“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-21
Nuvilnijo, nušurmuliavo ir nuklegėjo, lydima linksmo vaikų juoko ir susižavėjimo bei tėvelių aktyvaus dalyvavimo ir įsitraukimo gerumo akcija „Gera dalintis“. Tai jau antroji lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ organizuota gerumo iniciatyva, kurioje dalyvauti šeimas pakvietė įstaigos direktorė Viktorija, Šeimos klubas ir socialinė pedagogė metodininkė Edita. 
Nuotrauka
orams gamta.jpg
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-19
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik vietomis yra šlapių kelių ruožų, pranešama puslapyje eismoinfo.lt
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-10-08
Spalis – tai mėnuo, kai stalai lūžta nuo sezoninių vaisių ir daržovių, praturtinančių kasdienį racioną intensyviais bei maloniais skoniais. Žinant, kokių gėrybių derlius šį mėnesį yra pačiame įkarštyje, galima mėgautis didžiausia jų nauda organizmui. Ir ne tik – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, atkreipia dėmesį, kad sezoninės daržovės yra garantuotas būdas sumažinti savo išlaidas. 
Nuotrauka
vegetarai
Įkelta:
2023-10-01
Lietuvių suvartojamas mėsos kiekis kiekvienais metais auga ir šiuo metu yra tris kartus didesnis negu rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Tai atitinka pasaulyje pastebimą tendenciją, kuri rodo augantį ekonomiškai stiprėjančių šalių gyvūninių produktų suvartojimą. Tuo pačiu metu šalyje vis garsiau girdimas ir augalinės mitybos entuziastų balsas, raginantis mažinti mėsos suvartojimą, o lentynos bei viešojo maitinimo įstaigų meniu pildosi veganiškomis mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvomis. Spalio 1-ąją minima pasaulinė vegetarų diena – proga pasidomėti, kokia yra mėsos vartojimo žala ir kaip kiekvienas gali ją sušvelninti.
Nuotrauka
evo
„EVO renginiai“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-09-30
Tauragėje galime pasidžiaugti versliais žmonėmis ir tuo, kad jų tik daugėja. Dar liepos mėnesį subrandinusios mintį tauragiškės Agnė Šeputienė ir Evelina Preimonienė ėmėsi veiklos. Mažylius auginančios moterys rado laiko savo svajonių veiklai – organizuoti bei koordinuoti šventes. Praėjusį sekmadienį jos jau kvietė tauragiškes moteris į pirmąjį, tačiau tikrai ne paskutinį savo renginį „Tos vietinės“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Nors dalis „pasikausčiusių“ grybautojų vis dar drąsiai orientuojasi pagal medžių žieves bei saulės poziciją danguje, retas į mišką išeina be telefono. Jei bent kelis kartus teko ieškoti grybų, diskusija „telefonas miške – pražudys ar išgelbės?“ turėtų būti girdėta. Visgi, yra kelios pagrindinės taisyklės, galinčios padėti nepasiklysti tarp medžių bei išvengti senovinių ženklinimo būdų, o pasiklydus miške – kaip elgtis, kad būtų lengviau jus rasti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Moliūgai Lietuvoje jau taip išpopuliarėję, kad siejami toli gražu ne tik su Helovinu. Vos pasirodęs jų derlius dar vasaros pabaigoje drąsiai skinasi kelią į naminius troškinius, blynus, garnyrus, karius ir net desertus. Būdų juos panaudoti – aibė, kaip ir jų rūšių. Kaip nepasimesti jau pasirodžiusioje jų gausybėje ir ką iš jų ruošti, pataria prekybos tinklo „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Nuotrauka
treniruokliai
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 29-ąją Tauragės miesto maudyklos paplūdimyje, Kranto gatvėje, pastatyti 4 profesionalūs lauko treniruokliai. Tai kiek kitokie nei tauragiškiams jau įprasti viešosiose miesto erdvėse įrengti treniruokliai. Jie tokie pat efektyvūs kaip ir stovintys profesionaliuose sporto klubuose, jų svoriai reguliuojami. Treniruokliai skirti pečių, krūtinės, nugaros, rankų ir kojų raumenims lavinti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-27
​​​​​​​Karas net tik perbraižo valstybių teritorijų sienas, bet ir tragiškai išskiria šeimas, o trauminės patirtys palieka randus ateities kartoms. Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje kaip niekad tampa aktualu kalbėti apie jautriausios visuomenės grupės – vaikų patirtis ir išgyvenimus. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė pristato bendrą projektą „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“. Projekto veiklos ir renginiai – simbolinė dovana tauragiškiams ir Tauragei, šių metų Lietuvos kultūros sostinei.