Dramatiškas likimas tauragiškės nepalaužė: prisiminimai skatina kurti
Įkelta:
2021-04-17
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Aprašymas

Antanina Aldona Auksorienė išleido eilėraščių rinkinį „Einant žeme“. Autoriaus nuotrauka

 

Tauragiškės Antaninos Aldonos Auksorienės gyvenimas nebuvo lengvas. Pokariu gimusi moteris augo be tėvų, sunkiai dirbo, neteko vyro, tačiau drąsiai žengė gyvenimo keliu. Tauragiškė, įveikusi likimo siųstus išmėginimus, nusprendė apie tai papasakoti kitiems. Tiesa, kaip pati sako, ant popieriaus lapo išgulė ne ištisa istorija, o tik gyvenimo nuotrupos. „Tačiau jose kiekvienas gali atrasti dalį savęs“, – kalbėjo A. A. Auksorienė.

Nesiekė nei garbės, nei šlovės

Šiais metais pasirodžiusiame čiabuke „Einant žeme“ galima perskaityti eiles, į kurias rašytoja sudėjo savo širdį.

Eilėraščiuose pasakojamos tremties, vienatvės, meilės istorijos.

– Rašymą pamėgau dar jaunystėje. Tačiau taip susiklostė, kad gyvenimas nuėjo kiek kita linkme. Būna, kartais likimas pasisuka kitaip nei norėtum. Vienas žingsnis į šoną – ir jau ne tuo keliu eini. Tad padariau kūrybinę pertrauką. Tačiau po antrojo vyro mirties nusprendžiau vėl kurti. Nenorėjau nei garbės, nei šlovės, tačiau draugai, pažįstami prašė kurti. Pavyzdžiui, kai buvau tremtinių suvažiavime, manęs prašė parašyti apie tremtinio dalią. Galiausiai sutikau Renatą. Nuo to ir prasidėjo knygos kūryba, – pasakojo rašytoja.

A. A. Auksorienė pasakojo, kad išleisti eilėraščių knygutę ją paskatino Tauragėje žinoma rašytoja Renata Karvelis.

– Rašymą pamėgau dar jaunystėje. Tačiau taip susiklostė, kad gyvenimas nuėjo kiek kita linkme. Būna, kartais likimas pasisuka kitaip nei norėtum. Vienas žingsnis į šoną – ir jau ne tuo keliu eini. Tad padariau kūrybinę pertrauką. Tačiau po antrojo vyro mirties nusprendžiau vėl kurti. Nenorėjau nei garbės, nei šlovės, tačiau draugai, pažįstami prašė kurti. Pavyzdžiui, kai buvau tremtinių suvažiavime, manęs prašė parašyti apie tremtinio dalią. Galiausiai sutikau Renatą. Nuo to ir prasidėjo knygos kūryba, – pasakojo rašytoja.

Dėl karantino dalis darbo vyko virtualioje erdvėje – buvo sukurta knygos išleidimu besirūpinančių entuziastų savanorių grupė feisbuko socialiniame tinkle.

Pokario vaikas

Rašytoja kalbėjo kurianti tuomet, kai aplanko prisiminimai.

– Girdėjau iš skaitytojų atsiliepimų, kad kai kurios eilės ir ašarą išspaudžia, – sakė A. A. Auksorienė.

Tauragiškės gyvenimas kupinas išmėginimų. A. A. Auksorienės motina buvo sužeista. Tėvas – karininkas, kuris dukrą paliko pasirūpinti svetimiems žmonėms. 

Dramatiški įvykiai šeimą lydėjo ir praeityje.

– Girdėjau iš skaitytojų atsiliepimų, kad kai kurios eilės ir ašarą išspaudžia, – sakė A. A. Auksorienė.

– Mano senelis gyveno šalia Veiviržo upės, turėjo žmoną, kuri gimdydama mano mamą mirė. Tai įvyko dar caro laikais. Niekam nerūpėjo, kad turi mažą vaiką, jį carinė valdžia paėmė į armiją. Toks tada buvo metas, – sakė A. A. Auksorienė.

Tauragiškės mamos gyvenimas nesusiklostė laimingai – ji buvo sužeista. Tačiau spėjo susilaukti dukros – Aldonos. 

– Karo laiku taip buvo, kad įvairūs pulkininkai, generolai, jeigu susižeisdavo, likdavo apylinkėse, buvo gydomi. Kaime mano mama sutiko vieną besigydančių karininkų. Taigi, esu pulkininko palikuonė, – teigė A. A. Auksorienė.

Kadangi sužeista moteris negalėjo pasirūpinti dukra, o tėvas turėjo toliau kariauti, jis, pasakojo tauragiškė, sumokėjo svetimiems tame kaime gyvenusiems seneliams, kad šie pasirūpintų vaiku.

– Taigi, pas juos ir užaugau. Senukas buvo 81-erių metų, kai aš pradėjau eiti į pirmą klasę. Tokių metų jis ir mirė. Galite įsivaizduoti, kokie seni žmonės vis tik tai buvo, – pasakojo A. A. Auksorienė.

Kalbėdama apie savo jaunystę, rašytoja pasakojo jau tuo metu mėgusi kūrybą – ypač traukė muzika, dailė.

– Turėjau meniškų gabumų nuo pat mažens. Grojau mandolina, piešiau, – pasakojo moteris.

Įstojusi į technikumą Kaune ji baigė buhalterijos mokslus. Tačiau ši sritis Aldonos nesudomino. Tad po to ji įstojo į veterinarijos studijas Klaipėdoje. Būtent ten moteris sutiko pirmąjį savo vyrą. Tačiau šis, pasirodo, buvo linkęs daryti nusikaltimus.

– Turėjau meniškų gabumų nuo pat mažens. Grojau mandolina, piešiau, – pasakojo moteris.

– Nebeišėjo iš kalėjimo. Eidavau, prašydavau, maldaudavau, kad palengvintų jo dalią. Tačiau kai paskutinį kartą padarė nusikaltimą Marijampolėje, gavo 10 metų, ir aš pasidaviau. Toks jo gyvenimas. Kurdama prisimenu tokius skaudžius įvykius, sunku yra rašyti, dėl to nepasakoju visos istorijos – tik nuotrupas, – kalbėjo A. A. Auksorienė.

Susikvies brangius žmones

Rašytoja paaiškino ir eilėraščių rinkinio „Einant žeme“ reikšmę.

– Tarytum visuomet atsiremiu kojomis į žemę. Pavaikščiojęs žmogus gali nurimti, net sunkiausius gyvenimo laikotarpius man pavykdavo išgyventi pavaikščiojus – randu išeitis, suprantu, kuriuo keliu eiti, – kalbėjo A. A. Auksorienė.

Kol kas knygos pristatymas neįvyko – tam sutrukdė dėl pandemijos paskelbtas karantinas. Tačiau rašytoja pasakojo, kad pasibaigus karantinui, nors ir nebeplanuoja rengti atskiro pristatymo, tačiau vis tiek atšvęs knygos išleidimą brangių draugų būryje.

– Susikviesiu man padėjusius žmones pabūti kartu, – apie planus pasakojo A. A. Auksorienė.

Nuotrauka
s

 

Nuotrauka
J. Trilikauskienė laukia, kada po karantino susitiks su savo skaitytojais. Jono Valaičio nuotrauka
J. Trilikauskienė laukia, kada po karantino susitiks su savo skaitytojais. Jono Valaičio nuotrauka
Įkelta:
2021-04-30
Tauragėje žinoma rašytoja Justina Trilikauskienė jau išleido savo 8-ąją knygą „Ant laikmečio šakos“. Naująjį poezijos rinkinį pristatančios tauragiškės gyvenimas vingiuotas. Irkutske gimusi ir Sibiro platybėse augusi, Klaipėdoje gyvenusi, o galiausiai Tauragėje atsidūrusi moteris su „Tauragės žinioms“ pasidalijo mintimis apie tai, kas yra rašytojas bei papasakojo apie spalvingą savo likimą, atvedusį ją į kūrybą.  Gimė tremtyje
Nuotrauka
tramtatulis
Įkelta:
2021-04-26
Išrinkti šių metų Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ vietinio rato laureatai, kurie Tauragės kraštui atstovaus  regioniniame rate Telšiuose. Nuotoliniu būdu organizuojamas tradicinis jaunųjų atlikėjų konkursas suteikė ne tik kūrybinio džiaugsmo, bet ir nemažai iššūkių. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-16
Pasibaigus nuotoliniam mokymui vaikai atkeliavo į mokyklą su gėlėmis ir šypsenomis – visi buvo pasiilgę mokyklos, mokytojų ir draugų. O „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokytoja Jolita Girulienė sulaukė dar ir dovanos –  ji gavo knygą, kurios autorius – jos auklėtinis Nedas Mencleris. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-16
Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Lietuvos televizija ir laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ kvietė mokinius kurti laišką istorijai. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokiniai, kaip pasakoja jų mokytoja Jolita Girulienė, šia idėja labai susidomėjo ir noriai įsitraukė į laiško rašymą. O vienas jų, Jokūbas Jankus, rašęs laišką Stasiui Girėnui, sulaukė TV laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ padėkos! Vienintelis Tauragėje!
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-04-04
Velykos yra pavasario, prisikėlimo šventė, o kiaušinis – vienas jo simbolių. Nuo seno gyvuoja tradicija prieš Velykas dažyti kiaušinius. Skaudvilės krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama unikali – apie 1000 įvairių raštų ir spalvų Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. 
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2021-03-12
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas „Trybunał obywatelom Wielkiego Xięstwa Litewskiego na seymie Warszawskim...“, Vilnius, 1693 m. Antano Stravinsko, kurio teigimu, leidinys pabuvojo ir tremtyje Sibire, dovana. Knyga restauruota 2017 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, sutvirtinant popierių ir atkuriant vietomis suirusias popieriaus dalis. Dabar ji eksponuojama Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ekspozicijoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas. Tai trečia seniausia muziejaus turima knyga.
Nuotrauka
Muziejus
Įkelta:
2021-03-12
Dar 2001 m. Tauragės dvare žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Eugenijus Ivanauskas. Ištirtas 11 kv. m plotas, surasta dvaro rūmų vieta, surinkti 373 radiniai, datuojami XVI a. viduriu–XIX a. pradžia. Nustatyta, kad dvarvietėje išlikęs iki 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. Be kitų nuolaužų, rasta ir baltų ornamentuotų kaolino pypkių likučių.
Nuotrauka
Laimonas
Laimonas
Įkelta:
2021-03-05
Tauragiškis Laimonas Šiaudvytis neseniai atrado širdžiai artimą meno šaką – fotografiją. Vaikino darbai žavi daugelį, o žvelgiant į jo nuotraukas net stebina, jog šis jaunasis menininkas – dar tik pradedantis fotografas.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-21
Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, ir kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Šiemet, kai šalis ir visas pasaulis sukaustytas pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino, surengti įspūdingą, įsimenančią Vasario 16-osios šventę buvo išties nelengvas uždavinys, tačiau Tauragės kultūros centras pasirūpino nuostabia šventės programa, kurią buvo galima stebėti internetu, taigi net sėdėdami namuose tauragiškiai galėjo pajusti šventės dvasią ir pasididžiavimą savo šalies istorija.
Nuotrauka
šaulių
Įkelta:
2021-02-13
Gražių idėjų ir prasmingų darbų tėvynei nestokojantys Šaulių sąjungos nariai šiemet žiemos šventę mini prisitaikydami prie karantino sąlygų – visus kviečia į „Snaigės“ žygį. Jis skirtas ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir paminėti Lietuvai reikšmingą datą – Vasario 16-ąją, 103-iąsias valstybės atkūrimo metines. 
Nuotrauka
Žukauskas
Įkelta:
2021-02-10
Remigijus Žukauskas – rašytojas, šiuo metu išleidęs dvi knygas: suaugusiesiems skirtą „Psichologinė lygtis“ ir romaną paaugliams „Labdarinė fėja“. Tauragiškis nuolat gilinasi į tai, kas aktualu žmogui įvairiais jo gyvenimo tarpsniais. Psichologija, filosofija, žmonių tarpusavio santykiai yra temos, kurios vyrauja jo kūryboje, bet tuo rašytojas neapsiriboja. Jo knygose skaitytojai gali pasinerti ir į fantazijų, pojūčių pasaulį. Kalbėdamas su „Tauragės žiniomis“, R. Žukauskas papasakojo, ką mano apie šiuolaikinę rašytojų kūrybą bei kaip pats pradėjo rašyti knygas. 
Nuotrauka
3
Įkelta:
2021-01-22
Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais europietiško remonto poreikiais. Taip prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta. Į nykstančio paveldo pažinimo projektą įsitraukė ir Tauragės kultūros centro Paveldo tarnybos vyriausioji specialistė Svetlana Jašinskienė – ji nusiuntė net 15-os krosnių nuotraukas.