Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) verčia dar vieną puslapį. Prieš 95-erius metus pradėjusi kurti savo istoriją, šiandien organizacija yra vieninga ir stipri. Tai viena seniausių ir brandžiausių visuomeninių neįgaliųjų organizacijų Lietuvoje. Pirmasis aklųjų suvažiavimas, įvykęs 1926 m. liepą Kaune, žymi organizuotos aklųjų veiklos pradžią ir nuo jo pradedama skaičiuoti šios organizacijos istorija. 95-mečio šventėje, vykusioje liepos pradžioje, aktyviai dalyvavo ir sąjungos Tauragės filialo nariai.
Šiandien Lietuvos neregiai ir silpnaregiai gali gyventi tokį gyvenimą, kokį gyvena viso civilizuoto pasaulio aklieji – naudodamiesi pažangiausiomis informacinėmis technologijomis, mokydamiesi, dirbdami, keliaudami ir pramogaudami.
LASS 95-mečio proga šalyje vyksta daug įvairių renginių, seminarų, susitikimų, konferencijų. Liepos pradžioje Zyplių dvare (Lukšių sen. Šakių r.) LASS pietvakarių centras organizavo meninės raiškos ir kūrybos festivalį, į kurį suvažiavo būrys regėjimo negalią turinčių žmonių iš Prienų, Marijampolės, Vilkaviškio, Varėnos, Klaipėdos, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių, Alytaus, Šakių, Kretingos, Šilutės, Tauragės, Lazdijų, Kauno rajonų, Kauno, Alytaus ir Klaipėdos miestų – daugiau nei 300 dalyvių iš septyniolikos LASS filialų.
Atvykusius džiaugsmingai pasitiko dvaro ponia ir ponas, kurie garbingai visus palydėjo į kolektyvams skirtą vietą, maloniai ir išsamiai papasakojo dvaro istoriją, pakviesdami apžiūrėti kiekvieną didingumą menančią patalpą.
Dalyviai puikiai jautėsi, buvo nuolat globojami LASS pietvakarių centro darbuotojų. Gerai nuteikė pati dvaro aplinka, geranoriškas dvaro darbuotojų noras padėti. O ir pati gamta nepagailėjo gero oro.
Sceną puošė skaičius 95, kurį pagamino Kauno miesto ir Kauno rajono rankdarbių meistrė Daiga Gipienė bei jos amatų užimtumo būrelio moterys. Šį skaičių buvo jautru liesti rankomis, nes jis simboliškai buvo papuoštas sagomis, pagamintomis dar tais laikais, kai Kauno aklųjų kombinatas dirbo visu pajėgumu.
LASS pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė renginio pradžioje pasidžiaugė, kad ,,visus čia susirinkusius vienija ne regėjimo negalia, o bendra veikla – bendrystė su kitu žmogumi, noras susitikti, kūryba. O žmogus labiausiai ir atsiskleidžia per tai, ką jis veikia, kokie jo darbai, veikla, santykis su kitais žmonėmis“.
Susirinkusiuosius sveikino garbingi svečiai: LASS Tarybos nariai Daina Vitkauskienė, Aušra Gresienė, Vytautas Jonikaitis, LASS Tauragės filialo pirmininkas Nerijus Bardzilauskas ir LASS Šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas.
Muzika ir daina aklųjų ir silpnaregių gyvenime vaidina išskirtinį vaidmenį, padeda realizuoti meninius gebėjimus, todėl neatsitiktinai žmonės su regos negalia renkasi dainą ar muzikavimą. Net trylika muzikuojančių kolektyvų džiugino žiūrovus savo dainomis, muzika, poezijos posmais, vaidyba. Čia skambėjo liaudiška, vokalinė, instrumentinė muzika. Kolektyvas keitė kolektyvą, visi jautėsi puikiai – kaip viena šeima.
Daugelyje sąjungos filialų veikia rankdarbių ar darbinio užimtumo būreliai. Juose nariai gali išbandyti save prisiliesdami prie pynimo, vėlimo, mezgimo ir kitų menų, dalyvaudami parodose ar parodydami sukurtus darbus renginiuose. Ir po minėto renginio niekas dar neskubėjo skirstytis, kiekvienas galėjo apžiūrėti darbščiųjų rankų būrelių gaminius, jų įsigyti.
Tauragės filialo nariai taip pat aktyviai dalyvavo renginyje – visus susirinkusiuosius džiugino gražiomis dainomis, skambia gitaros muzika, o norintieji galėjo įsigyti įvairių tauragiškių kruopščiai pagamintų rankdarbių.
LASS pietvakarių centro inform.