Finišavo septintasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“
Įkelta:
2021-09-11
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Linos Buchlickajos-Lauciuvienės nuotrauka
Aprašymas

Po koncerto

 

Praėjusį penktadienį tauragiškius į Pilies aikštę kvietė paskutinis šių metų džiazo festivalio Tauragėje koncertas, kuriame pasirodė ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių Latvijos, Lenkijos bei Suomijos atlikėjai.

Koncertą pradėjo triukšmadariais save vadinantys grupės „Brave noises“ muzikantai, atlikę novatorišką ir autentišką muziką. Ir nors sinoptikų žadėto lietaus nebuvo, atidžiai besiklausantys šios grupės atliekamos muzikos galėjo išgirsti savotiškos gamtos muzikos – lietaus lašų skambesio, kartu su aplink ūžaujančiu šaltoku vėju, siūbuojančių medžių garsų ar pakėlę akis į žydrą dangų stebėti baltą lėktuvo pėdsaką, neįtikėtinai sutampantį su scenoje skambančia melodija. 

Vėliau scenoje pasirodę grupės „Collaborative Jazz septet“ vyrai juodais drabužiais, garsais užpildę visą aplink esančią erdvę, parodė, kad septetas gali groti taip, kad nežiūrint į sceną atrodė, lyg grotų didžiausias džiazo orkestras. Vyrai savo atliekamomis melodijomis tarsi sugrąžino į džiazo eros pradžią, pateikdami klausytojams šio unikalaus muzikos žanro pradžiamokslį.

Linksmieji latviai, pasivadinę „Very Cool People“, savo atliekama muzika privertė pajudėti sušalusius nuo žvarbaus vėjo žiūrovus ir, nežiūrint šios nedidelės gamtinės negandos, sulaukti koncerto pabaigos.

Koncerto, kurį vedė legendinis Remigijus Ruokis, metu buvo galima sudalyvauti mini konkursuose ir laimėti vienos iš rėmėjų UAB „Solorina“ prizus.

Kaip ir buvo žadėta, po koncerto organizatoriai pakvietė festivalio rėmėjus ir draugus į savotiškas pabaigtuves „Jazz dūzgės“, kur buvo vaišinama uždarymo progai skirtu tortu ir klausomasi džiazo improvizacijų, atliekamų kviestinių svečių – trombonininko Gyčio Girdausko, trimitininko Granto Kleinausko, gitaristų Vykinto Jasaičio ir Antano Balsio, būgnininko Viktoro Rubežo bei prie jų koncerto metu prisijungusių saksofonininko Martyno Šerpyčio ir tauragiškiams puikiai žinomo trimitininko Miko Karoso. 

Paprašytas pasidalinti mintimis apie pasibaigusį festivalį, VšĮ „Šou imperija“ vadovas Valdas Latoža sakė, kad šiemetinis festivalis pasižymėjo nežinomybe – finansine ir organizacine prasme. Norėjosi, kad koncertai vyktų numatytose erdvėse ir toliau išliktų nemokami. Kol kas tai pavyksta įgyvendinti, tačiau net ir lietus ar vėsesnis oras, kaip buvo paskutinio koncerto metu, gali pakoreguoti planus.

– Matome, kad į koncertus ateina vis daugiau naujų veidų, atvažiuoja klausytojai iš kaimyninių rajonų, netgi iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, – teigia V. Latoža. – Sutinkame ir nuolatinių klausytojų bei žiūrovų, bet smagu, kad atsiranda naujų žmonių, kuriems džiazo muzika vis labiau prie širdies. Vienus paklausyti džiazo atveda smalsumas, kitus – galbūt sparčiai populiarėjanti džiazo muzikos mada, trečius vilioja netradicinės koncertinės erdvės. Štai labai pasiteisino koncertas „Bangos“ parke, manau, kad jame koncertai vyks ir kitais metais. Jau anksčiau išmėgintos erdvės – Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia, Lauksargių bei Tauragės geležinkelio stotys – vos sutalpina visus norinčius pasiklausyti džiazo. Neįprastomis erdvėmis, puikia akustika patenkinti ir šiose erdvėse koncertuojantys muzikantai. Kiekvienas koncertas atneša savo patirtį, tačiau kuris faktorius svarbesnis – kol kas negaliu pasakyti. Ir toliau eksperimentuosim, bandysim, ieškosim, kol, manau, per dar keletą metų išsigrynins ir koncertinės erdvės, ir džiazo atlikėjai, koncertinė forma ar netgi sezonai, kurie tinka ir patinka tauragiškiams. Šitą kelią praėjo visi džiazo festivaliai – ir Kauno, ir Vilniaus, ir Klaipėdos, kol atrado tinkamas vietas ir formas. Bet šie festivaliai organizuojami ir vyksta jau daugiau nei dešimtmetį, o kai kurie ir – du dešimtmečius. Viskam reikia laiko, rėmėjų ir žiūrovų palaikymo. Be abejo, galima būtų keisti festivalio koncepciją – daryti ne vasaros renginių ciklą, o kaip daro daugelis – vieno savaitgalio festivalį, kuris, ko gero, priviliotų daugiau žiūrovų iš visos Lietuvos ar artimojo užsienio. Bet norime, kad to muzikos produkto plačiau pasklistų regione, ir mūsų krašto lankytojas, jeigu negalėjo į koncertą atvykti vieną savaitę, jis tai gali padaryti bet kurį kitą kartą.

Renginio organizatoriai VšĮ „Šou imperija“ dėkoja festivalio partneriams ir rėmėjams – Tauragės rajono savivaldybei, Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos kultūros ministerijai, oficialiam „Toyota“ atstovui Lietuvoje UAB „Solorina“, UAB „Alantas“, UAB „Onija“, UAB „Švytis“, UAB „Medicum centrum“, UAB „Muzikos servisas“, I. Alijošienės IĮ „Agava“, parduotuvei „Sweetexpress“, laikraščiui „Tauragės žinios“, TVK televizijai, Tauragės radijui, LRT televizijai ir Gold FM, Tauragės kultūros centro komandai, Kauno kolegijos Tauragės skyriui ir daugeliui kitų, kurių dėka „Džiazo dienos Tauragėje“ žinomos ne tik mūsų krašte, visoje Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

 

 

Nuotrauka
viešvilė
Įkelta:
prieš 9 valandas
Kas yra šlapžemė? Ar žinote, kokių pelkių būna? Kas yra Ramsaro konvencija? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia Šlapžemių dieną paminėti Artosios pelkėje ir visa tai sužinoti.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artimiausiomis dienomis orai primins amerikietiškus kalnelius – bus tai šilčiau, tai šalčiau. Keliuose teks būti atidiems, nes dažnai tykos plikledis, vyraus mišrūs krituliai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
​​​​​​​Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutiks – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-22
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
2022-01-21
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-21
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-09
Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-25
Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.