Psichologė: ,,Vaikas turi teisę į poilsį ne tik vasarą“ 
Įkelta:
2021-10-24
Nuotrauka
Asociatyvi tarnybos nuotrauka
Aprašymas

Asociatyvi tarnybos nuotrauka

Vaikas turi teisę ir mokytis, ir pailsėti. Dar iki prasidedant mokslo metams dažnoje šeimoje nusprendžiama, kuo vaikai užsiims laisvalaikiu. Kaip pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė, neretai iš karto po pamokų vaikai vežami į būrelius, kurie ne visada yra poilsis, arba apiberiami klausimais: ,,Kada paruoši pamokas, ar susiradai pratybas rytojui, daiktus būreliui?“ ir pan. O gal reikėtų pirmiausia pagalvoti, ar vaikas nepavargo ir kaip jam geriausia pailsėti?  

Svarbu girdėti, ką vaikas „transliuoja“  

,,Jeigu vaikas, atrodytų, „nieko neveikia“, tėvai skuba jį pamokyti: užsiimk kuo nors, neslampinėk, susitvarkyk, jeigu neturi ką veikti, išvesk šunį. Ar vaikui tai poilsis? Reikėtų paklausti, kaip jis nori ilsėtis. Vienam poilsis yra pagulinėjimas, spalvinimas – veikla, kuri nereikalauja protinio ir fizinio įsitempimo. Pasiūlymas išvesti šunį – jei vaikas taip atitrūks nuo „darbinių“ minčių, tai poilsis, bet jeigu jis po kūno kultūros pamokos – vargu, ar pasivaikščiojimas su šuniuku bus poilsis“, – svarsto psichologė. 

Pasak jos, suaugusieji gali matyti „nieko neveikimą“, o vaikui „panirimas“ į save leidžia pailsėti psichikai. Negalima ignoruoti vaiko sakymo, kad pavargo. Blogiausia atsakyti: ,,Nuo ko pavargai, juk tik trys pamokos buvo, ir tai ne matematika“. ,,Taip vaikas sumenkinamas. Gal jis pavargo klausydamas mokytojos, nesuprato, kas dėstyta. Kiekvienas vaikas savaip pakelia fizinį, protinį ir emocinį krūvį. Kas suaugusiam lengva, vaikui gali būti sunku – net pramogų vietose matome ,,besispyriojančius“ net paaugusius vaikus, informacijos gausa vaiką vargina“, – pastebi J. Marcinkevičienė. 

Anot pašnekovės, mažesni vaikai, darželinukai nemoka žodžiais išsakyti nuovargio ir jo priežasčių. Darželyje juk taip pat vyksta intensyvus ugdymo procesas, nesvarbu, kad tai vyksta per žaidimą. Vaikas mokomas raidžių, mintinai mokosi eilėraščių, sportuoja, visą dieną leidžia bendraamžių būryje, kur nuolat reikia prisitaikyti ir bendrauti, o mažyliui tai yra darbas.  

„Mažylį reikia stebėti – kodėl irzlus ar mieguistas, ir iš to daryti išvadas: gal vaiką panešioti ar leisti pabūti vienam, o ne po darželio skubinti į anglų kalbos pamokėlę ar baseiną. Vyresni vaikai moka išsakyti nuovargį, pasirinkti poilsio būdą: pagulinėti, panaršyti internete, gal pasigaminti mėgstamą patiekalą, t.y. užsiimti tuo, kas nereikalauja įtampos“, – sako psichologė. 

Ar būreliai – tai poilsis?  

Psichologė pabrėžia, kad būreliai vaikui ne visada yra poilsis, nes čia irgi tenka mokytis, įtempti protą ir fizines jėgas. ,,Būreliai – veiklos keitimas, čia nėra namų darbų (ne visada), nėra vertinimų (taip pat ne visada). Yra intensyvios popamokinės veiklos: muzikos pamokos, šokiai, sportas, kur reikia rezultatų. Tai vertinčiau kaip aktyvų laisvalaikį. Jeigu vaikas patenkintas, ,,pravėdina“ galvą, vadinčiau poilsiu nuo kitos veiklos, pvz. mokyklos, bet reikia atsižvelgti, ar vaikui ši veikla pareiga, ar malonumas. Negalima jo versti ,,ilsėtis“, kaip jam nemalonu. Ypač blogai, kai tėvai taip realizuoja save: vaikas nori šokti, o tėvas verčia lankyti boksą. Taip tėvai turi lūkesčių, ignoruodami vaiko savitumą, jis to būrelio lankymą mato kaip pareigą, bijo nuvilti tėvus. Tėvai turi matyti vaiko savastį, pvz., judriam vaikui didesnį malonumą teiks sportas, galimybė „išsikrauti“ fiziškai nei piešimas“, – užsimena J. Marcinkevičienė.  

Iš nuobodžiavimo kyla kūrybiškumas 

Psichologė siūlo kūrybiškai žvelgti į vaiko nuobodžiavimą, kai jo nedomina būreliai, kai mažesnieji vaikai ignoruoja, tėvų manymu, net itin gerus žaislus. Iš nuobodulio kyla kūrybiškumas. ,,Suaugęs žmogus pasakojo apie vaikystę kaime pas senelius, kur buvo nuobodu, nes su vaiku užsiimti jie neturėjo laiko. Vaiką jie tik daug kur vesdavosi kartu, t.y. užtikrino jam fizinį saugumą, bet ne edukacijas. Taip dešimtmetis berniukas iš medžio žievių susigalvojo daryti laivelius, juos plukdė veršelių girdykloje, pastatė tvorelę prie serbentų, kad šie nelinktų. Nuobodžiaujantis vaikas pasirausė senoje dėžėje ir rado senelio laikų knygą su neregėtu užrašu ,,Elementorius“, dar įdomiau buvo jį paskaityti. Taip iš nuobodumo atsirado daug veiklos“, – pasak psichologės, panašiai yra ir su dabartiniais vaikais: mergaitė, ignoruodama brangių lėlių lentyną, iš šaliko kuria skrybėlę, berniukas iš dirželio daro trasą mašinėlei.  

Vaikų kūrybiškumas sprendžiant, kaip jiems ilsėtis – beribis, tereikia netrukdyti. Kiek kitaip yra su paaugliais. „Pastebima, kad vos nereikia atlikti jokios pareigos, jie ,,lenda“ į internetą. Tai nei gerai, nei blogai, žiūrint, kaip tai veikia vaiką – jeigu tai laiko ,,stūmimas“ rašinėjant žinutes ,,Ką tu?“, tai gali virsti įpročiu ,,užmušti laiką“, bet kryptingas skatinimas iš to gali užauginti IT specialistą, žurnalistą, interneto svetainių administratorių. Jei vaikas klausia „ką veikti?“, reikėtų susilaikyti nuo siūlymų. Taip vaikas pats galvos, kuo užsiimti. Nuolat sulaukiantis siūlymų, tikėtina, ir ateityje nerodys iniciatyvos generuoti savo idėjas“, – pastebi J. Marcinkevičienė.  

Ar leisti vaikui ilsėtis su draugais?  

Į šį klausimą psichologė atsako: „Taip, leisti“. Tik tėvai turi prisiimti atsakomybę už tokio poilsio kokybę ir poveikį vaikui. Penkiametis, stebimas suaugusiųjų, pailsi žaisdamas su draugais, bet paauglio savarankišką poilsį būtina kontroliuoti: reikėtų išmokyti jį saikingai priimti draugų nuomonę, kad poilsis su jais netaptų pagunda įklimpti į priklausomybes ar net nusikaltimus. ,,Matykite, ar paauglys moka draugams sakyti ,,ne“, ar ne perdaug įtakos jam turi grupės lyderis, o gal pats linkęs diktuoti bendraamžiams ne visai tinkamas taisykles. Tėvams būtina išlaikyti artimą ryšį su vaikais, domėtis jų laisvalaikiu, pomėgiais, draugais, sunkumais, įvertinti jo pasiekimus bei pastangas“, – pataria psichologė.  

O gal vaikas pailsi tik miegodamas?  

J. Marcinkevičienė pabrėžia, kad miegas yra būtinas poilsio procesui. Jeigu net ir paaugęs vaikas nori pamiegoti dieną, vadinasi, jo toks organizmas, ir tuomet dienos miego nereikėtų keisti kokia nors veikla, net ir žaidybine. ,,Ne tik miegas yra poilsio forma. Kad vaikas nepervargtų, reikia jį išmokyti laikytis dienos režimo, skatinti sveikai maitintis, išmokyti sau pačiam atsakyti, kas jį vargina ir kas teikia atsipalaidavimą. Pervargimas gali silpninti vaiko imunitetą, iššaukti kai kurias ligas, kurioms, atrodytų, nėra paaiškinimo: vaikas gali skųstis pilvo, galvos skausmais. Prisiminkim: kas suaugusiam yra poilsis, vaikui gali būti darbas. Pvz. giminių šventės, kur reikia vykti pasipuošus, mandagiai elgtis, saugotis neištepti puošnių rūbų,  laikytis stalo etiketo, suaugusius džiugina, o bet kokio amžiaus vaiką gali išvarginti. Reikia rasti aukso vidurį tarp vaiko pareigų namie (išplauti grindis, prižiūrėti mažesniuosius, pasirūpinti augintiniais) ir vaiko poilsio“,  – sako psichologė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inform. 

 

Asociatyvi tarnybos nuotrauka

 

Nuotrauka
viešvilė
Įkelta:
prieš 9 valandas
Kas yra šlapžemė? Ar žinote, kokių pelkių būna? Kas yra Ramsaro konvencija? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia Šlapžemių dieną paminėti Artosios pelkėje ir visa tai sužinoti.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artimiausiomis dienomis orai primins amerikietiškus kalnelius – bus tai šilčiau, tai šalčiau. Keliuose teks būti atidiems, nes dažnai tykos plikledis, vyraus mišrūs krituliai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
​​​​​​​Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutiks – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-22
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
2022-01-21
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-21
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-09
Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-25
Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.