Naujų mokslo metų statistika: gerėja mokymosi rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų
Įkelta:
2021-11-30
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Freepik.com nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Naujus mokslo metus pradėję klasėse, didžioji dalis mokyklų ir toliau tęsia ugdymą kontaktiniu būdu. Lietuvos švietimo įstaigų portalo „tamo.lt“ atlikta statistika rodo, kad sugrįžimas į klases paskatino geresnį žinių įsisavinimą, augo visų pagrindinių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkiai.

Kaip praneša projekto „Tavo mokykla“ („TAMO e. dienyno“ iniciatoriai), vis tik kontaktinis ugdymas lėmė ne tik teigiamus rezultatus – išaugęs praleistų pamokų skaičius patvirtina, kad moksleiviams dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu buvo paprasčiau.

Mokymosi rezultatai gerėja

Moksleivių mokymosi rezultatų statistika rodo, kad nemažos dalies pedagogų išsakyti nuogąstavimai dėl nuotolinio ugdymo neigiamos įtakos moksleivių motyvacijai ar žinių spragų atsiradimo nepasitvirtino.

„Žvelgdami į šių mokslo metų rezultatus matome, kad moksleivių pažymių vidurkis gerėja. Iš to galime spręsti, kad moksleiviai neprarado motyvacijos mokytis – jie siekia geresnių rezultatų bei geriau įsisavina pamokose įgytas žinias“, – „TAMO e. dienyno“ statistiką apžvelgia Malvina Vilniškienė, įmonės „Tavo mokykla“ klientų patirčių valdymo vadovė.

Pasak jos, didžiausias teigiamas pokytis matomas informacinių technologijų bei užsienio kalbų – anglų, vokiečių, rusų – mokomųjų dalykų vertinimuose. Čia fiksuojami 0,2 balo pagerėję rezultatai.

Lyginant šiuos mokslo metus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, aukščiausiai vertinamų pagrindinių mokomųjų dalykų sąrašas lieka nepakitęs. Geriausių pedagogų vertinimų sulaukia informacinių technologijų (8,4 balai), vokiečių kalbos (8 balai), gamtos ir žmogaus (7,9 balai) moksleivių žinios.

Žemiausias pažymių vidurkis – dvyliktokų

Statistika rodo, kad sunkiausiai mokytis sekasi patiems vyriausiems moksleiviams – dvyliktokams. Jų pažymių vidurkis siekia vos 6,5 balo, tuo tarpu devintokų vidurkis yra 6,8, penktokų – 7,8 balo.

„Jau ne vienerius metus analizuodami moksleivių pažymių vidurkio pagal klases statistiką, stebime tendenciją, kad moksleivių rezultatai blogėja vyresnėse klasėse. Tai tik patvirtina, kad vyresniųjų klasių mokomieji dalykai vis sunkėja“, – svarsto M. Vilniškienė.

Jos teigimu, prastėjantiems rezultatams gali daryti įtakos ir tai, kad moksleiviai išsigrynina sau svarbius dalykus bei jiems skiria daugiau savo dėmesio bei laiko. Tad intensyviau ruošiantis būsimiems egzaminams, nukenčia likę mokomieji dalykai, kurių vertinimas nėra toks svarbus.

Sunkiausiai sekasi mokytis matematikos

Vertinant pagrindinių mokomųjų dalykų pažymių vidurkius, pastebima itin iškalbinga tendencija – sunkiausiai moksleiviams sekasi įsisavinti matematikos žinias. Tik 12 proc. moksleivių šio dalyko pažymių vidurkis yra 10-9 balai, 41 proc. – 8-6 balai, 42 proc. – 5-4 balai. O net 5 proc. mokinių matematikos žinios vertinamos neigiamai.

„Jau kelis metus iš eilės vis prastėja matematikos egzaminų rezultatai. Tačiau žvelgdami į tokią šių mokslo metų statistiką, matome, kad reikšmingų pokyčių laukiant artimiausių brandos egzaminų vertinimų ko gero tikėtis negalime. Mokytojai vis dar ieško naujų būdų, kaip moksleivius sudominti ir motyvuoti pamėgti matematikos dalyką, kaip ugdyti analitinius matematinius gebėjimus, kurie vis dar nėra pakankami“, – komentuoja įmonės atstovė.

Tik šiek tiek geresnė moksleivių gaunamų pažymių statistika lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Čia 16 proc. mokinių pažymių vidurkis siekia 10-9 balus, 47 proc. – 8-6 balus, 34 proc. – 5-4 balus.

Daugėja praleistų pamokų

Nuotolinio ugdymo metu buvo fiksuojama maloni statistika – 38 proc. mažesnis moksleivių praleistų pamokų kiekis, lyginant su priešpandeminiais mokslo metais. Vis tik mokymosi procesui sugrįžus į klases, ši statistika keitėsi.

„Šiais mokslo metais ūgtelėjo praleistų pamokų skaičius, augo ir nepateisintų pamokų kiekis. Galime daryti prielaidą, kad šiai statistikai įtakos turi dėl ligos mokyklos negalinčių lankyti moksleivių skaičius. Nuotolinio ugdymo metu prie pamokų jungtis iš namų būdavo paprasčiau“, – „TAMO e. dienyno“ statistiką paaiškina M. Vilniškienė.

Vis tik ji atkreipia dėmesį į tėvų indėlį skatinant geresnius vaikų rezultatus, būnant autoritetu bei motyvuojant juos mokytis bei lankyti pamokas.

„Siekiant geresnių savo vaikų mokslo rezultatų, itin svarbu laiku pastebėti žinių spragas. Todėl tėvai turėtų nuolat domėtis vaiko mokymosi rezultatais, pamokų lankomumu ir sekti įvertinimų tendencijas. Augantis tėvams skirto papildomo e. dienyno įrankio „TAMO išmaniems“ naudojimas rodo, kad vis daugiau tėvų supranta savo rodomo dėmesio svarbą bei aktyviai įsitraukia į vaikų mokslo rezultatų sekimą bei jų motyvavimą“, – kalba M. Vilniškienė.

 

Nuotrauka
viešvilė
Įkelta:
prieš 8 valandas
Kas yra šlapžemė? Ar žinote, kokių pelkių būna? Kas yra Ramsaro konvencija? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia Šlapžemių dieną paminėti Artosios pelkėje ir visa tai sužinoti.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artimiausiomis dienomis orai primins amerikietiškus kalnelius – bus tai šilčiau, tai šalčiau. Keliuose teks būti atidiems, nes dažnai tykos plikledis, vyraus mišrūs krituliai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
​​​​​​​Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutiks – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-22
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
2022-01-21
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-21
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-09
Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-25
Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.