Tarailių mikrorajone savo namuose siuvimo studiją įkūrusi Ramunė Šerpytienė individualiu siuvimu užsiima dvidešimt metų. Anot profesionalios siuvėjos, į jos studiją užsuka ne tik progines eilutes besisiūdinantys klientai, tenka siūti ir darbo bei laisvalaikio aprangą. Siuvėjo paslaugas renkasi tie, kurie suvokia, jog nepriekaištingas įvaizdis priklauso nuo drabužio pritaikymo asmens kūno kompleksijai. Ir ne tik. Pasitaiko atvejų, kai proginį drabužį pageidaujantys pasisiūdinti klientai nežino, ko nori, tad aprangą siuvėjai tenka rinkti pagal charakterį.
„Ant bangos“ – veliūriniai laisvalaikio kostiumai
Šių eilučių autorę siuvėja sutiko namuose įrengtoje siuvimo studijoje. Ant darbo stalo gulėjo veliūro audinio iškarpos. Siuvėja paaiškino šiuo metu siuvanti veliūrinį laisvalaikio kostiumą. Pasak jos, tokį pat neseniai siuvo dar keturiems vyrams. Kaip siuvėja sako, vyrai – ne tokie reti siuvėjos salono svečiai.
– Karantinas pakoregavo užsakymus, uždraudus renginius, sumažėjo proginių drabužių užsakymų. Yra nuolatinių klienčių, kurios siūdinasi suknutes, šortus, kelnes, kostiumėlius, švarkus. Taip pat jaučiamas sezoniškumas, žiemai tenka siūti paltus, storesnius drabužius. Taip, kaip parduotuvėse jaučiamas sezoniškumas pristatant prekes, taip ir pas mane, – pasakoja siuvėja.
Prieš gerą dvidešimtmetį baigusi Klaipėdos siuvėjų mokyklą R. Šerpytienė kurį laiką dirbo drabužių iš odos siuvimo įmonėje, po to ėmėsi individualios veiklos ir niekuomet dėl to nesigailėjo. Nėra dienos, kai moteris neturėtų darbo, pasak jos, tuo metu, kai kitų profesijų atstovams karantinas pakoregavo užimtumą, jai darbo buvo per akis.
– Sakoma, siuvėjas niekada nebadaus, ir tai tiesa. Gi net karo metu ar tarpukariu – drabužių visuomet reikėdavo, siuvėjai visuomet turėdavo darbo. Čia tarsi maisto pramonėje: maistas suvalgomas, tad ir perkamas vėl ir vėl, taip ir su drabužiais – jie dėvisi. Taip ir man. Tenka kartais išgirsti kokią siuvėją sakančią: „Neturiu ką veikti, laukiu užsakymų“, o pas mane savo eilės laukia nebent medžiagos, – savo profesijos ypatumais dalijosi moteris.
Pagrindiniai klientai – išskirtinumo ieškantys asmenys. Pas siuvėją keliai veda ir tuos, kurie trokšta dėvėti kokybiškus drabužius ir jų netenkina tai, kas siūloma parduotuvėse.
– Parduotuvėje perki tai, kas pagaminta. Išsirinkti tokį drabužį, kad tenkintų ir modelis, ir audinys, sudėtinga. Be to, parduotuvėse siūlomi variantai retai būna kokybiški. Kiek yra tekę dalyvauti parodose ir kalbėti su audinių tiekėjais, tos didelės įmonės, kad būtų mažesnė gaminio savikaina, renkasi prastesnius audinius. Pas siuvėją kitaip: tu pirma renkiesi tave tenkinančią medžiagą, – sako siuvėja.
Kokio audinio drabužiai paklausiausi vasarą?
Anot siuvėjos, žmonės pirmenybę teikia medvilnei, linui, tačiau yra ir kitų audinių, iš kurio pasiūtas drabužius malonus dėvėti. Be to, minėtos medžiagos turi savų trūkumų – greit susiglamžo.
– Aš rekomenduoju poliesterį. Technologijos žengia į priekį, ir metams bėgant šis audinys gerokai patobulėjo. Kai kurios dirbtinio pluošto medžiagos yra taip išdirbtos, jog vargiai skiriasi pačios medvilnės, lino ar net šilko. Suknelėms puikiai tinka matis (audinys). Jis nesiglamžo, jį gali skalbti nesibaimindamas, jog rūbas pakeis formą, ir jo beveik nereikia lyginti, – dėsto siuvėja.
Moteris žurnalistei pademonstruoja neretai moterų suknelėms, kostiumėliams, šortams naudojamą matį. Jį siuvėja naudoja dažniausiai, medžiaga gražiai gula ant kūno, suknelės būna plazdančios.
Pasak moters, audinys, sukeliantis daugiausia rūpesčių, yra šilkas. Pasitaiko, jog klientės nori tokio audinio drabužio, tačiau išgirdusios tikro, kokybiško šilko kainą, nuomonę pakeičia. Prekyboje galima gauti šilko ir už labai patrauklią kainą, tačiau, pasak siuvėjos, šio kokybė yra tokia prasta, jog siuvėjai baiminasi iš jo ką nors siūti.
– Esu turėjusi karčios patirties. Žinodama, jog negaliu plauti šio audinio drabužio, jį vis tiek išploviau. Rūbas tapo nebedėvimas: prarado spalvą. Tad klientes stengiuosi nušnekinti nuo idėjos siūdintis šilkinius drabužius. Žinoma, yra ir kokybiško šilko, kurį gali skalbti. Tačiau gailėdama ir savo darbo, ir klientų pinigų, siūti šilkinius drabužius atsisakau, – patirtimi dalijasi siuvėja.
Rūbas pagal charakterį
Prakalbus apie madą siuvėja išsako nuomonę, jog ne viskas, kas gražu ir madinga, tinka kiekvienam. Pasak jos, kiekvienas turi tam tikras vyraujančias charakterio savybes, tad ir drabužį geriausia rinktis atsižvelgiant į tai.
– Vienos moters niekuomet neapvilksi kostiumėliu, o kitos – suknele. Pasitaiko atvejų, kai pas mane ateinantys klientai, ypač pageidaujantys proginio drabužio, nežino, ko nori. Tad atvykus bet kokiam klientui stengiuosi pastebėti ir įvertinti jo elgesį, manieras, temperamentą. Tam, kad galėčiau susidaryti nuomonę, su kokiu drabužiu klientas ar klientė jaustųsi geriausiai, – sako siuvėja.
Žinoma, itin didelės reikšmės turi ir kūno sudėjimas. Pavyzdžiui, atletiškai ir temperamentingai moteriai suknelė gali netikti, tokia moteris, pasak jos, gali jaustis nesmagiai. Tada siūloma siūdintis kostiumėlį arba rinktis kelnių ir palaidinės variantą.
Charakteris turi reikšmės net renkantis audinio spalvą ir raštus.
Į ką atkreipti dėmesį perkant internetu?
Siuvėja skeptiškai vertina drabužių įsigijimą internetu. Anot jos, net ir atkreipiant dėmesį, iš kokių audinių drabužis yra pasiūtas bei renkantis pagal reikiamus išmatavimus, galima įsigyti „katę maiše“.
– Pati internetu beveik neperku. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo nusivylimo yra vardinio drabužio pirkimas. Jei esi anksčiau įsitikinęs, jog tam tikro prekinio ženklo drabužis tavęs nenuvylė savo kokybe ir dydžiu, tada pirkti verta. Gerų prekinių ženklų drabužių gamintojai atsako už kokybę, jie siekia pateisinti gerą vardą. Bet jei radai pigų, pavyzdžiui, lenkišką drabužį, kokybės nesitikėk. Arba tave nuvils audinys, arba pasiuvimo kokybė. Gali būti, jog tam tikro drabužio modeliui bus parinkta pati pigiausia medžiaga, tik modelis gražus, – sako R. Šerpytienė.
Dažną klientą pas siuvėją atveda noras pabrėžti savo figūros privalumus, o trūkumus – paslėpti. Šis noras trukdo būti atviram įvairių spalvų variacijoms aprangoje. Be to, kaip sako siuvėja, neretai moterys klysta manydamos, jog bet kokiai šventei tiks juodos spalvos rūbas arba jų žvilgsnis krypsta į pastelinių spalvų audinius. Siuvėja ragina būti drąsioms ir šventinei aprangai nebijoti ryškių spalvų.
– Kai renkame klientams spalvas, nuvykstame į audinių parduotuvę. Siūlau atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Spalvos pasirinkimas priklauso nuo asmens nuotaikos, nuo to, kur vyks šventė, koks bus rūbo modelis ir kaip spalva derės prie veido. Tie niuansai yra svarbūs žmogaus savijautai šventės metu. Kalbant apie spalvas, raudona spalva gali dar labiau išryškinti raudonį, jei odos spalva tamsesnė, tamsus rūbas gali dar labiau tamsinti. Kartais klientas klausia, kokia spalva man tinka, tokią medžiagą nusipirksiu, tačiau aš raginu kiekvieną audinį prisidėti prie veido ir pažiūrėti, kuri spalva jam labiausiai tinka, – patarimais dalijosi siuvėja.
Tik Jums, f8outlet siūlo nepaprastai kokybiškas ir gerai atrodančias moteriškas striukes!