Projektas „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“: įprasminta „Amžinosios taikos“ istorija
Įkelta:
2021-12-25
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“/Juozo Petkevičiaus nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.

Dalijosi patirtimi

Nuotrauka
akimirka 

Kaip gimė šio projekto idėja? 

– Gyvenimas „parubežyje“ – neatsiejama Tauragės rajono tapatybės dalis, „Amžinosios taikos“ sienos atspindžiai lig šiol juntami mūsų kultūroje. Todėl svarbu ne tik žinoti istorinį kontekstą, bet ir suprasti, kaip jis veikia mūsų gyvenimus. Melno taikos sutartis – vienas ryškiausių momentų mūsų krašto istorijoje, nulėmusi Žemaitijos raidą, kuomet Lietuva atgavo visą Karšuvą ir šiaurinius Skalvos pakraščius, išsivadavo nuo kryžiuočių agresijos. Tad 600 metų jubiliejus – puiki proga giliau panagrinėti šį istorinį įvykį, ilgainiui tapusį svarbiu kultūriniu reiškiniu, dėl to su kolegomis iš Jurbarko krašto ir paruošėme jungtinį bei tęstinį projektą „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“, – teigė Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė. 

O dr. Arvydas Griškus,Mažosios Lietuvos  Jurbarko krašto kultūros centro vadovas, pasakoja, kad bendrų renginių, bendro darbo su tauragiškiais patirties turėjo ir anksčiau, tad drąsiai atsiliepė į jų kvietimą prisijungti prie šio projekto. 

Nuotrauka
nuotrauka

– Projekto pavadinimas „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ atspindi ir istoriją, ir dabartinį gyvenimą, jis tinka ir projektui, ir mūsų bendradarbiavimui, – teigia jis.  

Šie metai buvo skirti nuodugniam pasiruošimui, kompetencijų įgijimui ir gerosios praktikos apsikeitimui tarp Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro. Kultūrinių kompetencijų ugdymo „Parubežiaus universitete“ pranešimus skaitė prof. Egdūnas Račius, režisierius Gildas Aleksa, istorikas Darius Kiniulis, meno vadovė Kristina Martinaitytė-Glinskienė, renginių organizatorė Renata Jančiauskienė, dr. Arvydas Griškus, fotografas Juozas Petkevičius. Abiejų institucijų darbuotojai vyko į ekskursiją, kurios metu aplankė Muitinės muziejų, Valstybės pažinimo centrą ir MO muziejų. 

Įvyko teatrališkas bendradarbiavimo sutarties pasirašymas ties buvusia siena prie Lauksargių. Renginys buvo įamžintas fotografijomis pagal iš anksto sukurtą scenarijų. Kartu su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru sukurtas „Walk15“ trasos maršrutas, kuris tematiškai apėmė buvusios sienos atkarpą. Paminint Pasaulinę turizmo dieną įvyko teatralizuotas maršruto pristatymo renginys. Buvo sukurtas ir išleistas maršruto lankstinukas. 

– Gyvenimas „parubežyje“ – neatsiejama Tauragės rajono tapatybės dalis, „Amžinosios taikos“ sienos atspindžiai lig šiol juntami mūsų kultūroje. Todėl svarbu ne tik žinoti istorinį kontekstą, bet ir suprasti, kaip jis veikia mūsų gyvenimus, – teigė Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė.

Šis projektas – tęstinis. 2022 metais numatomos bendros veiklos 600-ųjų Melno taikos sutarties pasirašymo sukakties paminėjimui, o 2023 metais – Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui. 

Maršrutas pristatytas teatralizuotai

Sukurtas bendras turistinis maršrutas Smalininkai–Viešvilė–Žukai–Tauragė–Lauksargiai. Maršrutas sukurtas bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru. Spalio 14 d. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyko teatralizuotas naujo turistinio maršruto Smalininkai–Viešvilė–Žukai–Tauragė–Lauksargiai pristatymo renginys. Susirinkusius į renginį tauragiškius ir svečius pasitiko Tauragės pilies caro muitininkai ir gražioji menių dama. Pilies menėse buvo galima pajusti XIX amžiaus dvasią. Renginio dalyviai autobusu iš Tauragės vyko iki Viešvilės ir Smalininkų. Viešvilėje laukė trumpa edukacinė programa, buvo vaišinama kareiviška koše. Smalininkuose renginio dalyviai buvo supažindinti su tapytojos Lidijos Meškaitytės asmenybe ir darbais, kurie eksponuojami galerijoje, įrengtoje istoriniame pastate – buvusioje lietuviškoje Smalininkų pradinėje mokykloje. 

Maršrute – 25 objektai

Visą maršrutą galima rasti mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „Walk15“ pavadinimu „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“. Bendras maršruto ilgis – 64 km. Maršrute pažymėti dvidešimt penki Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Tauragės ir Lauksargių apylinkių lankytini objektai.

Nuotrauka
nuotrauka

Bendrame Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro sukurtame turistiniame maršrute viso pažymėti dvidešimt penki Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Tauragės ir Lauksargių apylinkių lankytini kultūriniai, istoriniai ir gamtiniai objektai. 

Smalininkuose tai buvusi mokykla, paštas, buvęs uostas, buvusi muitinė, buvusi geležinkelio stotis, tiltelis, skiriantis Mažąją ir Didžiąją Lietuvą, Augustino Povilaičio sodyba, paminklas Augustinui Povilaičiui, Lidos (Lidijos) Meškaitytės sodyba. Viešvilėje – buvusi mokykla, buvę teismo rūmai, buvusio siaurojo geležinkelio tilto liekanos, žuvitakis, buvęs paštas, Kristaus atsimainymo bažnyčia ir lurdas. Žukuose – senoji pradinė mokykla, evangelikų liuteronų bažnyčia. Tauragės lankytini objektai – pilies pastatų kompleksas, paštas, Tauragės dvaro teritorija, Konvencijos paminklas, Melno taikos stendas prie Lauksargių. Lauksargiuose siūloma aplankyti patį miestelį, evangelikų liuteronų bažnyčią, geležinkelio stoties pastatų kompleksą.

Planai 2022 metams

Kitąmet planuojama maršrutą „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ pristatyti gidams, taip populiarinant kultūrinį turizmą Tauragės apskrityje, supažindinant kitų miestų gidus su nauju turistiniu maršrutu ir skatinant siūlyti jį turistams. 

Bus surengta ir edukacija „Amžinasis pasienis“ – gegužę Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras atvyks į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ ir plačiajai visuomenei pristatys paruoštą teatralizuotą edukacinę programą pasienio tematika. Edukatoriai bus apsirengę istoriniais pasienieniečių rūbais. 

Planuojama ir atvirukų paroda iš Muitinės muziejaus. Balandžio–rugsėjo mėnesiais Smalininkuose, Tauragėje ir Viešvilėje bus eksponuojama Muitinės muziejaus paroda. Parodos pristatymo dienomis Tauragėje lankytojai bus kviečiami į muitinės kinologo edukacinę programą su šunimis, Smalininkuose pranešimą skaitys KU prof. dr. Vygantas Vareikis, Viešvilėje – KU doc. dr. Silva Pocytė.

Ketinama surengti ir konferenciją „Parubežiaus universitetas“, į kurią bus kviečiamos Tauragės ir Jurbarko krašto bendruomenės. Lektorius Gediminas Kulikauskas skaitys pranešimą „Sienos apsauga ir kova su kontrabanda Tauragės apylinkėse iki I pasaulinio karo“, VŠĮ Archeologijos centro atstovai – „Melno taikos sienos atkarpa tarp Baltijos ir Nemuno: sienos ženklų paieška ir tyrimų rezultatai“, Indrė Skablauskaitė – „Lietuvininkų papročiai, gyvensena, tradicijos“, Klaipėdos teritorinės muitinės specialistas – „Lietuvos muitinės istorija 1990–2021“.

Tęsiant projektą bus iškilmingai paminėta Melno taikos sutarties pasirašymas 600 metų jubiliejus. Viešvilėje rugpjūčio pradžioje vyks šventė tema „Amžinasis pasienis“, veiks  kiemeliai, susiję su pasienio  gyvenimu  (šių dienų pasieniečiai, Tauragės krašto muziejaus „Santakos“  istoriniai muitininkai, Smalininkų istoriniai pasieniečiai, tarpukario gyvenimo rekonstruktoriai, pasienyje gyvenę amatininkai), vyks koncertas. Smalininkų kultūros centre gegužės mėnesį vyks teatralizuotas pasienio vachmistro priėmimas, skirtas Melno sutarčiai paminėti, kurio programoje – profesoriaus Vygando  Vareikio pranešimas, senųjų atvirukų paroda, tarpukario gyvenimo rekonstruktoriai, koncertas (koncertuos retro grupė), vachmistro vaišės. Šiems renginiams bus gaminamos riboženklių reprodukcijos, kurios bus panaudotos ir 2023 metų „Gyvenimas šiapus ir anapus gyvenimas“ veiklose.   

Nauda – įvairiapusė

– Projektas „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ muziejininkams ne tik tapo nuotykiu, kuriuo metu ne tik įprasminame „Amžinosios taikos“ istoriją ir dalijamės ja su lankytojais, bet ir patys praturtėjome – keldami kvalifikaciją ir gilindami tiek istorines, tiek antropologines žinias apie pasienio gyvenimą ir kultūrą. Bendradarbiavimas tarp kaimyninių rajonų įstaigų neša įvairiapusę naudą tiek jų darbuotojams, tiek gyventojams, nes dalydamiesi patirtimi ir idėjomis galime atrasti daug bendro istorinio konteksto, įdomesnių būdų įtraukti gyventojus į pažinimo procesą. Suvieniję jėgas su  Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru įsikūnijome į muitininkų ir pasieniečių vaidmenis, kad pristatytume istoriją įdomiai, patraukliai bei įtraukiančiai. Kitais metais pakviesime patirti šį bendrumo jausmą abiejų rajonų gyventojus per teatralizuotas veiklas, parodas, paskaitas, edukacijas. Kaip mums sekasi atspindėti pasienio kultūrinį tapatumą, galėsite įsitikinti patys, tad sekite naujienas, – kalbėjo E. Červinskaitė. 

Kad projektas visapusiškai naudingas, įsitikinęs ir Mažosios Lietuvos  Jurbarko krašto kultūros centro vadovas Arvydas Griškus. 

– Kai idėja gera, tai viskas ir sekasi, – teigia jis. – Projekto sėkmė dar ir tai, kad prie jo įgyvendinimo prisidėjo abi savivaldybės, taigi finansavimas dvigubėjo, tad buvo galima surengti daugiau užsiėmimų, mokymų, kurie savo ruožtu skatina gimdo idėjas. Į ministeriją jau iškeliavo dar vienas projektas. Taigi nauda išties didelė: yra naujas maršrutas, įsigijom kai kurių reikalingų dalykų, pasidarėm gerų renginių, du kolektyvai tapo draugais. Taigi nauda ir visuomenei, ir mums. 

Išanalizavus lankytojų skirtumus įžvelgtas poreikis į projektines veiklas įtraukti jaunimą, skatinant jį labiau domėtis savo krašto istorija ir kultūriniu-gamtiniu turizmu. Bus bendradarbiaujama su Tauragės jaunimo organizacija „Atvira jaunimo erdvė“. Taip projektas taps atviras ir dar labiau prieinamas jaunimui.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybės.

Užs. Nr. 97

Nuotrauka
kulturos taryba
Nuotrauka
pavasaris
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šią savaitę šiluma gali pakilti iki 21 laipsnio šilumos, nedidelis lietus prognozuojamas tik savaitgalį.
Nuotrauka
oras
Įkelta:
2022-05-13
Savaitgalį šiluma dienomis nukris iki 13 laipsnių šilumos, sulauksime ir lietaus.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-05-08
Jeigu norite greito, maistingo ir labai skanaus patiekalo – gaminkite krevetes. Jas paruošti galima vos per 10 minučių, be to, jos itin skanu valgyti su pavasarį taip mėgstamais žalumynais, daržovėmis ir vaisias. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad jūros gėrybės ir krevetės mėgstamos pirkėjų, o labiausiai jų pardavimai šokteli ypatingesnėmis progomis.
Nuotrauka
orai
Įkelta:
2022-04-26
Šią savaitę lietus nėra numatomas, termometrų stulpeliai kils iki 14 laipsnių šilumos, naktimis temperatūra gali nukristi iki 1 laipsnio šalčio.
Nuotrauka
sokiai
Įkelta:
2022-04-22
Atvelykio savaitgalį ne viena bendruomenė kviečia į įvairias šventes ne tik mažuosius – jau nuo šiandien pradedamos minėti vaikų Velykėlės, kviečiama į susitikimą su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, Jurginių šventę. Nemažai renginių laukia ir ateinančią savaitę. 
Nuotrauka
antis
Įkelta:
2022-04-22
Įdomiausias laikas paukščiams stebėti yra pavasarinių ir rudeninių migracijų metas. Šiuo metu, jeigu pasiseks, galima pamatyti rūšių, kitu metu Tauragės krašte neaptinkamų ir negyvenančių. Šį pavasarį pasisekė sutikti porelę vienų rečiausių Lietuvoje perinčių ančių – smailiauodegių ančių.
Nuotrauka
oras
Įkelta:
2022-04-19
Šią savaitę kasdien numatomas nors ir nedidelis lietus, termometrų stulpeliai kils vos iki 11 laipsnių šilumos.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-09
​​​​​​​Tauragės B. Baltrušaitytės biblioteka skelbia devintojo konkurso „Tauragės metų knyga 2021“ pradžią. Geriausią pažintinę ir Populiariausią metų knygą kviečiama rinkti balsuojant už jas B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuke iki balandžio 22 dienos, 12 val.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-08
Vištienos krūtinėlė, įdaryta kumpiu bei sūriu. Toks yra visame pasaulyje plačiai žinomas „Cordon Bleu“ kepsnys. Šiandien, balandžio 4-ąją, amerikiečiai švenčia „Cordon Bleu“ dieną. Nors manoma, kad jis kilo iš prancūzų virtuvės, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai pažymi – šio valgio tėvynė yra Šveicarija, o pavadinimas turi įdomią istoriją. Tad kuo gi „Cordon Bleu“ toks ypatingas bei kaip šį kepsnį pasigaminti namuose? Apie tai pasakoja „Maximos“ maisto žinovai, dalindamiesi šio patiekalo paruošimo ir istorijos paslaptimis.
Nuotrauka
suo
Įkelta:
2022-04-04
Atėjus pavasariui pradeda busti erkės, primenančios, kad laikas ne tik pasiskiepyti patiems, bet pasirūpinti ir savo augintinių apsauga. Erkės gyvūnams gali perduoti sunkias ligas, tokias kaip babeziozė. Deja, bet praleidus pro akis erkę augintiniui gali grėsti ir mirtinas pavojus.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-27
​​​​​​​Tikras supermaistas, galintis sumažinti svorį, pagerinti akių sveikatą, padedantis išvengti širdies ligų bei vėžinių susirgimų. Tai – tik dalis naudos, kurią organizmui teikia špinatai, neretai vadinami sveikiausia pasaulio daržove. Todėl prasidėjus pavasariui ir artėjant šių salotų šviežio derliaus sezonui, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos ekspertai pataria jas kuo dažniau įtraukti į kasdienę mitybą. Kodėl būtina tai daryti bei kaip špinatus išradingai ir skaniai panaudoti virtuvėje? Patarimų turi „Maximos“ kulinarijos meistrai.
Nuotrauka
gandrai
Įkelta:
2022-03-25
Apie kovo 25-tą dieną iš žiemojimo vietų į Lietuvą parskrenda baltieji gandrai. Kaip rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje, ši diena vadinama Blovieščiais ir švenčiama kaip gandro sugrįžimo diena. Gandrai tarsi išvaiko paskutinius žiemos likučius. Baltasis gandras laikomas Lietuvos nacionaliniu paukščiu. 
Nuotrauka
genutes
Įkelta:
2022-03-24
Naują gi dovaną – spektaklį Kazimiero Čiplio-Vijūno „Bobutės susipyko“ – pirmiesiems žiūrovams parodėme 2009-ųjų rugpjūčio 30 d. tautodailininkų Augutės ir Zenono Radvilų sodyboje. Štai 13 metų, ir vis kur nors pakviesti vykstame. Ir vis suvaidinę spektaklį sakome – viskas, daugiau jo nerodome, „uždarome“. Gi atsitinka kas nors nenumatyta, – ir vėl BOBUTĖS... Tuo labiau, kad niekada nekeistos ir nepakeičiamos yra teatro veteranės Elytė Loveikienė ir Onutė Biknerienė.