Dažniausios šiuolaikinės vaikų psichologinės problemos – ne psichologinės kilmės
Įkelta:
2022-01-09
Nuotrauka
vaikai
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau  atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius. 

Nesveika mityba

Vienas įtakingiausių neigiamų veiksnių vaiko asmenybės raidai yra nesveika mityba. Nesveikos mitybos samprata apima daug dalykų: ir nereguliari mityba, ir dažikliai, kvapikliai, hidrinti riebalai ar glitimas, bet labiausiai noriu akcentuoti cukrų ir jo pakaitalus. Skyriau nemažai laiko domėtis įvairia literatūra ir žymiais autoriais, studijuojančiais cukraus poveikį ne tik žmogaus fizinei sveikatai, bet ypač jo psichinei veiklai. Saldžių gaminių industrija pasaulyje yra turtinga ir galinga priešintis mokslinių tyrimų išvadoms, jog cukrus sukelia priklausomybę. Tiesą sakant, oficialiai ji dar nėra klasifikuojama tarp priklausomybių, nors tokį statusą jau seniai turi narkotikai, tabakas, kofeinas ar alkoholis. Vis dėlto cukrus mūsų psichikoje beveik identiškai manipuliuoja laimės hormonu dopaminu kaip ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos. Graudžiausia yra ne tai, ką tėvai sako vaikams apie cukrų, jog dantukai skaudės ir pajuoduos, bet dar graudžiau, kad cukrus sukelia begalę pavojingesnių ligų, įskaitant cukrinį diabetą, širdies ir kraujotakos sutrikimus, ląstelių mutacijas, sąlygojančias onkologinius susirgimus. Tačiau faktai, kurie mane labiausiai neramina profesiniame darbe – tai tėvų didelė tolerancija vaikų saldžiai nekontroliuojamai mitybai, pradedant nuo saldainių, gazuotų gėrimų, kasrytinių sausų pusryčių baigiant mėsa su saldžiais pagardais, saldžiais miltiniais patiekalais, mėsainiais ir pan. Cukrus yra kai kas daugiau nei baltas ar rudas cukrus, dedamas į arbatą arba randamas saldainiuose. Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje suaugusiesiems ne visada lieka laiko surinkti reikalingą informaciją, tačiau supratimas, kaip cukrus atima iš besivystančios asmenybės psichines jėgas, yra be galo svarbus. Tikėtis iš vaiko akademinių pastangų, elgesio savikontrolės ir teigiamų emocijų tokiu atveju yra tiesiog saviapgaulė. Ne vieni moksliniai tyrimai patvirtina išvadas, jog cukrus pažeidžia amono ragą smegenyse, o tai reiškia, kad silpnina atminties procesus. Cukrus ir dalis jo pakaitalų žaloja savikontrolės centrus kaktinėje smegenų srityje, ardo smegenų ląstelių dangalą mieliną, sinaptinį ryšį tarp neuronų, kas lemia elektros impulsų ir cheminių medžiagų perdavimo sutrikimus, o tai savo ruožtu sutrikdo žmogaus gebėjimą susikaupti, apsunkina mąstymą, kūrybiškumą. Cukrus, karaliaudamas virškinimo trakte ir smegenyse, sutrikdo laimės hormonų pusiausvyrą mūsų organizme, todėl tokia mityba asmenybę gali privesti prie nerimo sutrikimų ir depresijos ar netgi gyvenimo bėgyje ankstinti senatvinę demenciją. Kai psichologas nori su tėvais pasikalbėti apie mitybą, jis nori suprasti, kas gali nulemti vaiko vienokį ar kitokį mąstymą, elgesį ar emocijas. Netgi tuomet, kada vaikas klasėje įsivėlė į konfliktą ir išgyveno įtūžį, privedusį jį prie agresyvaus elgesio protrūkio, man vis tiek rūpi, ką jis valgo. Kodėl? Todėl, kad žmogus, kuris maitinasi sveikiau, tikėtina, lengviau reaguoja į stresines situacijas kasdienybėje. Tose pačiose aplinkybėse vaikas, kurio mityba yra „rami“, turi daugiau šansų ramiau sureaguoti į kasdienį konfliktą nei vaikas, kurio psichikoje ir virškinimo trakte parazituoja nesveiki maisto ingredientai.

Mažas fizinis aktyvumas

Tai dar viena mūsų laikmečio nelaimė. Pietaudama mokykloje kažkada paklausiau fizinį ugdymą dėstančių kolegų, ar jie pastebi kokių nors fizinio aktyvumo pokyčių vaikuose per savo patirtį. Statistiškai stebėdami fizinių pajėgumų rodiklius metai iš metų, mokytojai patikina, kad atėjo gūdūs laikai, kalbant apie vaikų fizinę sveikatą ir fizinę motyvaciją. Turbūt pasaulyje tomų tomai prirašyti apie tai, kad nejudančio kūno smegenys taip pat nejuda. Todėl besivystančių vaikų fizinis sąstingis beatodairiškai priveda prie psichinio sąstingio, kas dažniausiai atveda suaugusiuosius prie klausimų: kodėl mano vaikas nemotyvuotas, apatiškas, liūdnas, piktas ar pan.

Telefonai mokykloje

Nesulaukiu tos dienos, kai bus įgyvendinamas visuotinis draudimas naudotis telefonais mūsų šalies mokyklose. Manau, kad ta diena turėjo ateiti jau seniai. Vis daugiau šalių seka Prancūzijos pavyzdžiu, kuri 2018 m. priėmė įstatymą, draudžiantį švietimo įstaigose naudotis telefonais mokiniams iki 15 metų. Jau šiandien pastebima, kad vaikų akademiniai rezultatai gerėja ir jie daugiau įsitraukia į gyvą bendravimą. Tuo keliu palaipsniui žengia Graikija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir kitos šalys. O mes vis draskomės ir plėšomės, kaip tik išmanome, kovodami su kasmet gilėjančiomis pasekmėmis. Galbūt technologijos savaime nėra blogis. Bet tai, ką mes ir vaikai su jomis dažniausiai darome, kelia daugiau problemų negu atneša naudos. Tenepyksta tėvai už atvirumą, bet tame, ką telefonai daro trimečių vaikučių akytėse ir rankytėse, niekada nepajėgsiu įžvelgti teigiamos vertės ir gėrio. Šiek tiek daugiau apie tai, kaip technologijose esantis turinys įtraukia vaikus į bendraamžių kultūrą, suprasti padėjo Gordono Niufeldo knyga „Nepraraskime savo vaikų“. Technologijose paskendusių vaikų akivaizdoje suaugusieji greitai praranda autoritetą. Bendraamžių kultūra sujaukia jaunųjų vartotojų emocijas ir sušluoja vertybes į didelį sąvartyną. Knygos pavadinimas pats savaime iškalbingas – arba vaikus užaugina tėvai, arba įtėviais tampa technologijos. Autorius drąsina tėvus neatiduoti per anksti savo vaikų šiam galingam priklausomybę sukeliančiam monstrui, kuris greitai pasiglemžia trapią vaiko sąmonę, o tėvus ilgainiui palieka bejėgiškai žvalgytis į visas puses ir klausti – „kodėl su juo nebesusikalbu?“, „kodėl manęs negerbia?“, „kodėl jam rūpi tik telefonas?“ Tėvai turi daug galios ankstyvame vaiko gyvenime telefono naudojimą kontroliuoti pagal savo taisykles. Bet jeigu suaugęs dažnai renkasi susikurti sau patogią aplinką, įduodant atžalai ekraną, tuomet neišvengiamai teks su dažnais nepatogumais susitaikyti vėliau, ypač paauglystėje. 

Mažai miega arba miegas nekokybiškas

Medikai atkreipia dėmesį, kad šių dienų vaikai labai mažai miega arba jų miegas nekokybiškas. Savaime suprantama, kad to priežastis gali būti ir blogi mitybos įpročiai, ir technologijų naudojimas prieš miegą. Problemos ima lipdytis į sniego gniūžtę. Šiandien susiduriu, kad vis dažniau tėvai renkasi mažyliams leisti užmigti su animuotais video klipais telefone nei sekdami jiems pasaką ar paleisdami raminantį garso įrašą. Tačiau prieš vos keletą metų pasauliui pristatytas mokslininkų atradimas skelbia, kad dirbtinė mėlynoji šviesa, sklindanti iš ekranų, per regos nervą sutrikdo miego hormoną melatoniną, o tai priveda prie miego-budrumo ritmų išsiderinimo. Prastas miegas sąlygoja vaikų emocinius sutrikimus, silpstančią mokymosi motyvaciją. Vilniaus universiteto mokslininkai teigia, kad tik trečdalis 7–14 metų Lietuvos vaikų kokybiškai miega. Jau nekalbant apie tai, kad paaugliams vartoti kavą pasidarė daug populiariau nei kada nors anksčiau, šalia to jų prastėjančią miego kokybę lemia blogi mitybos ir technologijų vartojimo įpročiai. Miego deficitas neginčijamai žaloja vaikų psichinę raidą.

Vartotojiška elgsena

Ir dar vienas pavojingas veiksnys vaiko asmenybės brandai – tai vartotojiška tėvų elgsena ir, sakyčiau, kompulsyvus žaislų bei pramogų pirkimas. Nesiplėtosiu aptarinėti pasaulinių tyrimų apie tai, kaip dažni materialūs apdovanojimai sužaloja vaikų motyvacinę sistemą ir atbukina susidomėjimą bei smalsumą aplinka. Vis dėlto noriu trumpai papasakoti apie vieną eksperimentą, kuriame JAV mokslininkė A. Metz dviem dar šliaužiojančių mažylių grupėms leido manipuliuoti skirtingu skaičiumi žaislų. Vieni savo regos lauke turėjo vos keturis žaisliukus, o kiti – šešiolika. Vaikų elgesio su žaislais stebėsena parodė, kad tie mažyliai, kurie turėjo savo aplinkoje mažiau žaislų, rečiau patyrė nesėkmių, pamesdami juos iš rankų, ilgiau išlaikė dėmesį į vieną daiktą ir atliko daugiau įvairiapusių tyrinėtojiškų veiksmų su vienu žaisliuku. Vaikai žaislų gausoje greitai praranda dėmesio patvarumą, smalsumą į vieną objektą ir nesiugdo gebėjimo kūrybiškai žaisti ir mąstyti. Peršasi paprasta išvada: vaikams reikia daug žaisti, bet nereikia turėti daug žaislų. 

Tėvų įdirbis

Jeigu suaugusieji į bent vieną iš išvardintų rizikų gali atsakyti „Taip, mūsų šeimoje tai būdinga“, tuomet jie turi būti pasirengę galimiems neigiamiems psichologiniams padariniams. Jeigu į daugiau arba netgi į visus juos tėvai gali atsakyti „Taip, viskas būdinga mano vaikui“, liūdna pranešti, bet psichologiniai sunkumai dabar ar vėliau neišvengiami. 

Nuo ankstyvos vaikystės labai svarbus tėvų įdirbis formuojant šiuos penkis svarbiausius įpročius: 1) mityba be blogųjų angliavandenių ir kitos kenksmingos chemijos; 2) mankštos kultūra šeimoje; 3) griežtos ribos technologijoms; 4) miego režimas ir derama veikla prieš miegą; 5) retas žaislų ir pramogų pirkimas, pakeičiamas įvairiapusiška veikla su vaiku, parodant jam platesnes žaislo ar žaidimo naudojimo galimybes.

Filosofai, futuristai, ateities projektuotojai prognozuoja, kad per pastaruosius dešimt metų žmonijos laukia didesni iššūkiai, kuomet reikės rasti savo vietą visuomenėje ir įrodyti savo vertę dar atkakliau. Didžiausiais žmonių konkurentais vis sparčiau tampa dirbtinis intelektas, robotai, pakeisiantys daug funkcijų, kurias dabar vis dar atlieka žmogus. Kils reikalavimai asmenybei. Šiandien mes, suaugusieji, turime atsakingai pagalvoti, kokius įpročius ir kokias perspektyvas per juos suteikiame augančiam žmogučiui. Galime pykti, nesutikti, liūdėti, dejuoti, kad nėra laiko, nėra jėgų, galime rasti, kaip neigti visa tai ir bandyti save pateisinti, tačiau laikas ir gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas. Visos priežastys turi pasekmes, visi veiksmai turi atoveiksmius. Raginu nusistatyti prioritetus šeimoje ir linkiu neprarasti savo vaikų šiuolaikinėje kultūroje!

 

Nuotrauka
geles
Įkelta:
2024-02-25
Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai jau yra metas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad atšilus orams balkoną ar terasą papuoštų žydinčios gėlės. Kad daržininkai ir gėlininkai jau bruzda, rodo ir vasarį staigiai pradėję kilti įvairių sėklų pardavimai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Nuotrauka
eurovizija
Įkelta:
2024-02-17
Artėjant Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos" atrankos finalui, pretendentus atstovauti mūsų šaliai atidžiai seka ne tik gerbėjai Lietuvoje, bet ir apie didįjį dainų konkursą rašantys užsienio žurnalistai. Konkurso naujienų ir apžvalgų portalo Eurodiena.lt komanda tradiciškai susisiekė su aštuoniais skirtingų šalių portalų atstovais ir paprašė įvertinti šių metų Lietuvos finalininkų dainas. Dauguma jų sutarė, kad labiausiai pagauli buvo ir didžiausius šansus išplėšti gerą rezultatą turi viena šeštadienį skambėsianti daina.
Nuotrauka
atostogos
Įkelta:
2024-02-06
Šeimą suartina bendros kelionės, kai atitrūkstama nuo kasdienės rutinos ir rūpesčių. Atostogų metu galima kokybiškai praleisti laiką visiems kartu, pasimėgauti vienas kito draugija, kurti neužmirštamus prisiminimus. Kelionių organizatorių ir psichologų teigimu, tokios išvykos – nepamainoma investicija į gerus tarpusavio santykius.
Nuotrauka
TELEFONAS
Įkelta:
2024-02-05
Prastą ryšio kokybę gali lemti visai ne ryšio tinklas, bet ir netinkamai nustatyti išmaniojo telefono parametrai ar įrenginio amžius. Daugelis žmonių net neįtaria, kad išmaniuosiuose telefonuose rankiniu būdu įjungus 4G arba 5G ryšį, ženkliai pagerės ryšio kokybė. Ekspertas ramina, jog gerą ryšio gavimą galima pasiekti vos keliais paprastais žingsniais, atsižvelgiant į turimo įrenginio parametrus.
Nuotrauka
zagareliai
Įkelta:
2024-02-05
Užgavėnės – paskutinė vadinamojo žiemos mėsėdžio (mėsiedo, laiko nuo Kalėdų) diena. Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Tradiciškai tuo metu buvo gaminami kuo riebesni patiekalai – tiek saldumynai, tiek riebūs mėsos patiekalai. Lietuvoje ypač populiarūs buvo blynai (dažniausiai miltiniai), Žemaitijoje – šiupinys, rūgštūs mieliniai blynai. Kaimyninėje Lenkijoje buvo smaguriaujama vadinamomis pončkomis, pampuškomis ir kropeliais. Dar vienas puikus Užgavėnių gardėsis – žagarėliai. 
Nuotrauka
adventur
Įkelta:
2024-01-29
Tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2024“ atidarymo ceremonijos metu Vilniuje paskelbti „Turizmo sėkmingiausieji 2023“. „Turizmo oskarais“ vadinami apdovanojimai įteikti dešimčiai ryškiausių turizmo projektų, ambasadorių, inovacijų, vietovių, paslaugų teikėjų. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra, taip pagerbė turizmo bendruomenę už nuveiktus darbus ir pasiektus proveržius.
Nuotrauka
spektaklis
Įkelta:
2024-01-18
Naujas edukacinis spektaklis vaikams „Didžioji teleportacija: gaudynės Marse“ jau 2024-iųjų sausio mėnesį pakvies mažuosius žiūrovus geriau pažinti mus supančią visatą ir dangaus kūnus. Šou vaikams atvyksta į Tauragės kultūros centrą jau kitą savaitę – Sausio 27 dieną.
Nuotrauka
kuras
Įkelta:
2023-12-21
Taupus vairavimas naudingas ne tik jūsų piniginei, bet ir aplinkai. Šiais laikais, kai degalų kainos auga ir didėja aplinkosauginis sąmoningumas, verta išmokti vairuoti efektyviau. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pradedantieji vairuotojai gali perimti ekonomiško vairavimo įpročius, ir aptariamos teigiamos tokios praktikos pasekmės.
Nuotrauka
ispejimas
Ekrano kopija
Įkelta:
2023-11-22
Popiet į mobiliuosius telefonus pradėjo plūsti perspėjimai apie prognozuojamas sudėtingas orų sąlygas. Ketvirtadieniui orų prognozės rodo smarkų vėją, kritulius, plikledį.
Nuotrauka
auto
Įkelta:
2023-10-30
Artėjant šaltiems žiemos vakarams labai svarbu užtikrinti, kad jūsų automobilis būtų pasirengęs įveikti su šiuo metų laiku kylančius iššūkius. Nuo apledėjusių kelių iki žvarbių rytų - pasiruošimas gali būti labai svarbus, kad būtumėte saugūs kelyje ir jūsų transporto priemonė veiktų sklandžiai. Toliau pateiksime keletą svarbiausių patarimų, kaip paruošti automobilį žiemai.
Nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Telšių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, Lietuvos dalyje daugiausia sausos, tik vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Kaip informuoja eismoinfo.lt, šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 4 iki 8 laipsnių šilumos.
Nuotrauka
darželis
L.-d. „Ąžuoliukas“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-21
Nuvilnijo, nušurmuliavo ir nuklegėjo, lydima linksmo vaikų juoko ir susižavėjimo bei tėvelių aktyvaus dalyvavimo ir įsitraukimo gerumo akcija „Gera dalintis“. Tai jau antroji lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ organizuota gerumo iniciatyva, kurioje dalyvauti šeimas pakvietė įstaigos direktorė Viktorija, Šeimos klubas ir socialinė pedagogė metodininkė Edita. 
Nuotrauka
orams gamta.jpg
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-19
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik vietomis yra šlapių kelių ruožų, pranešama puslapyje eismoinfo.lt
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-10-08
Spalis – tai mėnuo, kai stalai lūžta nuo sezoninių vaisių ir daržovių, praturtinančių kasdienį racioną intensyviais bei maloniais skoniais. Žinant, kokių gėrybių derlius šį mėnesį yra pačiame įkarštyje, galima mėgautis didžiausia jų nauda organizmui. Ir ne tik – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, atkreipia dėmesį, kad sezoninės daržovės yra garantuotas būdas sumažinti savo išlaidas. 
Nuotrauka
vegetarai
Įkelta:
2023-10-01
Lietuvių suvartojamas mėsos kiekis kiekvienais metais auga ir šiuo metu yra tris kartus didesnis negu rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Tai atitinka pasaulyje pastebimą tendenciją, kuri rodo augantį ekonomiškai stiprėjančių šalių gyvūninių produktų suvartojimą. Tuo pačiu metu šalyje vis garsiau girdimas ir augalinės mitybos entuziastų balsas, raginantis mažinti mėsos suvartojimą, o lentynos bei viešojo maitinimo įstaigų meniu pildosi veganiškomis mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvomis. Spalio 1-ąją minima pasaulinė vegetarų diena – proga pasidomėti, kokia yra mėsos vartojimo žala ir kaip kiekvienas gali ją sušvelninti.
Nuotrauka
evo
„EVO renginiai“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-09-30
Tauragėje galime pasidžiaugti versliais žmonėmis ir tuo, kad jų tik daugėja. Dar liepos mėnesį subrandinusios mintį tauragiškės Agnė Šeputienė ir Evelina Preimonienė ėmėsi veiklos. Mažylius auginančios moterys rado laiko savo svajonių veiklai – organizuoti bei koordinuoti šventes. Praėjusį sekmadienį jos jau kvietė tauragiškes moteris į pirmąjį, tačiau tikrai ne paskutinį savo renginį „Tos vietinės“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Nors dalis „pasikausčiusių“ grybautojų vis dar drąsiai orientuojasi pagal medžių žieves bei saulės poziciją danguje, retas į mišką išeina be telefono. Jei bent kelis kartus teko ieškoti grybų, diskusija „telefonas miške – pražudys ar išgelbės?“ turėtų būti girdėta. Visgi, yra kelios pagrindinės taisyklės, galinčios padėti nepasiklysti tarp medžių bei išvengti senovinių ženklinimo būdų, o pasiklydus miške – kaip elgtis, kad būtų lengviau jus rasti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Moliūgai Lietuvoje jau taip išpopuliarėję, kad siejami toli gražu ne tik su Helovinu. Vos pasirodęs jų derlius dar vasaros pabaigoje drąsiai skinasi kelią į naminius troškinius, blynus, garnyrus, karius ir net desertus. Būdų juos panaudoti – aibė, kaip ir jų rūšių. Kaip nepasimesti jau pasirodžiusioje jų gausybėje ir ką iš jų ruošti, pataria prekybos tinklo „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Nuotrauka
treniruokliai
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 29-ąją Tauragės miesto maudyklos paplūdimyje, Kranto gatvėje, pastatyti 4 profesionalūs lauko treniruokliai. Tai kiek kitokie nei tauragiškiams jau įprasti viešosiose miesto erdvėse įrengti treniruokliai. Jie tokie pat efektyvūs kaip ir stovintys profesionaliuose sporto klubuose, jų svoriai reguliuojami. Treniruokliai skirti pečių, krūtinės, nugaros, rankų ir kojų raumenims lavinti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-27
​​​​​​​Karas net tik perbraižo valstybių teritorijų sienas, bet ir tragiškai išskiria šeimas, o trauminės patirtys palieka randus ateities kartoms. Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje kaip niekad tampa aktualu kalbėti apie jautriausios visuomenės grupės – vaikų patirtis ir išgyvenimus. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė pristato bendrą projektą „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“. Projekto veiklos ir renginiai – simbolinė dovana tauragiškiams ir Tauragei, šių metų Lietuvos kultūros sostinei.