Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Kaip pasakoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas Darius Kiniulis, dar 1999 m. Tauragės krašto muziejui „Santaka“ Eugenija ir Antanas Stravinskai dovanojo ypač vertingų knygų. Muziejaus istoriko Vytauto Mažeikos pastangomis tų metų birželį gautas Lietuvos statuto Tribunolas (LDK apeliacinio teismo įstatymų knyga), išleistas 1698 m, taip pat kelių sezonų pirmo lietuviško laikraščio „Aušra“, skirto Didžiajai Lietuvai, įrištas rinkinys. Abu eksponatai restauruoti per pastaruosius penketą metų, o 1611 m. išleistai „Kronikai“ (taip ji vadinama sutrumpintai) restauruoti Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė lėšų skyrė 2021 m. Pasak D. Kiniulio, tai tikra likimo dovana, kad knygos išliko per daugybę praėjusių amžių karų, gaisrų, pandemijų.
1946 m. Eugenija ir Antanas Stravinskai buvo ištremti į Sibiro lagerius, bet, kaip patys teigė, į tremtį pasiėmė ne lašinių, o šias knygas. Dar tais pačiais 1999 m. tuometinis muziejaus direktorius Artūras Červinskas kreipėsi į visuomenę ir valdžią, prašydamas lėšų eksponatų restauracijai. Visas dovanas restauruoti pavyko tik dabar, o „Kroniką“ greitai bus galima pamatyti Istorijos ekspozicijoje.
Italų kronikininko Aleksandro Gvanjinio išleista knyga pirmiausiai lotynų kalba (1578 m.), o 1611 m. lenkų kalba, kurioje pateikiami mišraus pobūdžio istoriniai ir geografiniai aprašymai apie Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos istoriją nuo legendinių laikų iki XVI a. drauge su šių valstybių provincijų charakteristikomis, taip pat Livonijos, Maskvos ir totorių chanatų geografiniai aprašymai. Pilnas knygos pavadinimas ilgas, kaip tuo metu buvo madinga: „KRONIKA Sármácyey Europskiey: W KTOREY SIE ZAMYKA krolestwo Polskie ze wszystkiemi Páństwy, Xięstwy, y Prowincyámi swemi. tudźież też Wielke Xięstwo Lithew: Ruskie, Pruskie, Zmudzkie, Inflantskie, Moskiewskie, y część Tátárow“.
