Laisvalaikis

Šaunu, kai jaunuoliai, net ir nepalikę mokyklos suolo, jau sugeba iš savo pomėgių šiek tiek užsidirbti. Viena tokių – 18-metė Rugilė Jurgilevičiūtė. Nors ji dar mokosi „Versmės“ gimnazijoje, paskutinėje gimnazijos klasėje, po truputį bando „įdarbinti“ savo pomėgį nerti žaisliukus.

Gimnazistė feisbuke sukūrė puslapį „Fluffy by Rugilė“, į kurį ir kelia savo rankų darbo minkštus žaislus.

Mergina vardijo ir kitus savo pomėgius – keliones, muzikos klausymąsi, laisvalaikio leidimą su gyvūnais. 

– Mėgstu užsiimti ir rankdarbiais – piešimu, pjaustymu, patinka ir pačiai pasigaminti, pavyzdžiui, namų dekoracijas, kalėdinius žaisliukus, – dalijosi mergina.

Rugilė labai domisi ir transporto priemonėmis – automobiliais, motociklais.

– Jie mane žavi, man išties labai įdomu sužinoti apie juos kuo daugiau, – pridūrė ji.

Mergina pasakojo gaminti rankdarbius pradėjo, kaip ir visi, dar darželyje, kai gamindavo atvirukus ar kokias smulkmenėles tėveliams. Suprantama, kad ne kiekvienas tęsia šią veiklą toliau, tačiau Rugilė šio pomėgio nepaliko ir gilinosi į šio meno subtilybes.

Artimųjų palaikymo sulaukė

– Nuo mažens įpratau, kad jeigu dovanoji dovaną, tai turi būti rankų darbo gaminys, – teigė moksleivė. – Pavyzdžiui, praėjusiais metais savo šeimai dovanojau dekoruotus nuotraukų rėmelius su įsimintinomis akimirkomis. Mano šeimą tai džiugina, jie žino, kad kiekvienais metais vis sugalvosiu kažką naujo.

Rankdarbius ji dovanoja ne tik šeimos nariams, bet ir artimiesiems bei draugams – visi tikisi, kad ji sukurs ką nors pati, o ne nupirks, ir kad tai turės ypač sentimentalią vertę.

Neseniai rankdarbiais mergina susidomėjo dar labiau. Mintis gaminti, pardavinėti ir apskritai kurti savo verslą buvo tokia, kaip ir daugumos vaikų svajonėse – kad bus galima uždirbti daug pinigų.

– Nėrimo pagrindus jau buvau išmokusi seniai, bet prieš kelerius metus, kai pradėjau domėtis naujais nėrimo būdais, kaip nunerti žaisliukus ar nunerti kažką kitokio, sulaukiau paskatinimo iš draugų, tėvų. Jie siūlė labiau pasigilinti ir pabandyti savo kūrinius parduoti, – džiaugėsi mergina.

Rugilė teigė nesitikėjusi, kad sulauks tiek palaikymo – ji pastebėjo, kad kartais į jaunimo idėjas žiūrima skeptiškai, jų darbai kartais būna nuvertinami.

– Tikrai džiugu sulaukti palaikymo, artimieji dažnai atsiunčia ir interneto platybėse rastų nėrinių pavyzdžių, kad tai galėčiau pabandyti ir aš, – pasakojo Rugilė.

Nuotrauka

Pavadinimas – angliškas

– Mano mažo versliuko pradžia buvo mano sesės gimtadienis rugsėjo pabaigoje, kai padariau pirmą vadinamą fluffy, – įvardijo R. Jurgilevičiūtė.

Pavadinimą savo nertiems žaisliukams mergina sugalvojo ilgai nesvarsčiusi:

– Gaila, bet jaunimas labai daug kalba angliškai ir turi daug angliškų interpretacijų. Taigi pavadinimas kilo dėl to, kad siūlai, kuriuos naudoju žaisliukams nerti, yra labai minkšti,  o angliškai minkšti vadinasi fluffy, tas kuris sukelia šiltumo, meilumo jausmą ir taip ir nusprendžiau žaisliukus vadinti fluffy.

Anksčiau ji nerdavo įvairius rankdarbius – miniatiūrinius meškiukus, bandė nerti šalikus, riešines, bet, pasak Rugilės, tikriausiai labai daug įtakos turėjo ir sesė, nes nuo pat mažens aplink ją buvo zuikiai. 

– Kadangi žinojau, kad tai jos mėgstamiausias gyvūnėlis, pradėjau labiau domėtis, kaip juos padaryti, piešti eskizus, – pasakojo Rugilė.

Nėrimo pagrindų mergina išmoko dar pradinėse klasėse, o vėliau nusprendė juos tobulinti:

– Kai mokiausi pradinėse klasėse, turėjome dailės ir darbelių pamoką, mūsų auklėtoja pasirūpino, kad turėtume bent jau nėrimo pagrindus, mokėtume nunerti bent jau paprastą pynutę. Manau, jau tada tai man ir sukėlė didelį susidomėjimą. Todėl pas mano mamos draugę siuvėją pradėjau mokytis nerti ir truputį sudėtingesnius dalykus, – pasakoja mergina.

Kol kas ji svarsto tik apie zuikučių nėrimą, bet gali būti, kad artėjant Velykoms dovanėlių asortimentas kiek keisis.

Ateitį sieja su menu

Mokykloje Rugilei labiausiai patinka anglų kalba bei istorija, kurią ir norėtų studijuoti. 

– Labai domiuosi kultūra, renginiais, meno galerijomis. Kiekvienas mano artimas draugas žino, kad nuvažiuoti į kitą miestą ir neaplankyti to miesto muziejaus man bus nusikaltimas, – šypsosi mergina. – Norėčiau šioje srityje ir dirbti, linkstu link meno ir kultūros renginių.

Tauragiškė baigusi mokyklą mąsto pasilikti vienerius laisvus metus, kas dabar yra populiaru tarp jaunimo, kad galėtų apsispręsti, kuo iš tikrųjų nori būti ir prieš įstodama studijuoti norėtųsi turėti ir pajamų, ir kartu apgalvoti, susikoncentruoti, į kurią sferą nori gilintis – istorijos ar dailės.

Rugilė dalijasi patarimu dar svarstantiems ir nedrįstantiems pradėti savo veiklos:

– Jeigu esi kažkuo susidomėjęs, būtinai apie tai daug kalbėk, užsiimk tuo ir galbūt ateityje sulauksi pagalbos, galbūt kažkas suteiks ir reikalingų resursų pradėti kurti kažką savo.