Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato feisbuko nuotraukos
Karšuvos žemumos to paties pavadinimo girioje plytintis rezervatas įsteigtas prieš 32 metus siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu ypač vertingą natūralią Viešvilės upės baseino ekosistemą su Artosios, Gličio pelkynais ir juos supančiais Karšuvos girios miškais. Rezervato kontrolei įrengtos kameros fiksuoja ir gyvūnus, o jų gyvenimas – be galo įdomus.
Kiek yra kamerų – paslaptis
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato grupės Lankytojų centro administratorius Saulius Bartminas, paklaustas, kada rezervate įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir kiek jų yra, nedaugžodžiauja:
– Kameros naudojamos nuo 2013 metų. Kiek jų turime – paslaptis.
Kameros filmuoja visą parą. Pasak S. Bartmino, jos naudotos valstybinio rezervato kontrolei, vėliau pradėtos naudoti ir gyvūnijos stebėjimui.
Lankytojų centro administratorius pasakoja, kad grybavimo ir uogavimo sezonu kameros įrengiamos labiausiai pažeidėjų „pamėgtose“ vietose, kurias rezervato darbuotojai gerai žino. Gamtos stebėjimui pasirenkamos vietos, kuriose vyksta gyvūnų susitelkimai ar dažniau jų praeinamos vietos.
„Jokios rezervato kontrolės nebeliko“
Paklaustas, ar į kamerų akiratį patenka ir pažeidėjų, teigia S. Bartminas:
– Pažeidėjų į kamerų objektyvus patenka nemažai, tačiau įprastai jie jokios baudos nebesulaukia, nes nuo 2020 metų rezervato darbuotojams panaikinti valstybinės aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų kontrolės įgaliojimai. Iš esmės rezervato darbuotojai prie pažeidėjo net prieiti negali, nes gali būti apkaltinti priekabiavimu ir įgaliojimų viršijimu. Užfiksuojame apie 20 ir daugiau pažeidimų, tačiau, mūsų žiniomis, praktiškai nė vienas pažeidimas neišaiškintas. Be to, Aplinkos apsaugos departamentas, kuriam patikėta rezervato kontrolė, jokios informacijos mums neteikia. Tad iš esmės galima teigti, kad jokios rezervato kontrolės nebeliko.
Kamerų įrašuose – unikalūs vaizdai
Taigi galima sakyti, kad vaizdo kamerų nauda apsiriboja gyvūnų stebėjimu. O vaizdelių jos nufilmuoja išties unikalių.
– Užfiksuota kameromis daugybė gamtos vaizdų, kuriuose fiksuojami žvėrys, jų elgesys, kuris keičiasi sezoniškai pagal metų laikus. Stebime vilkus, lūšis, elnius, šernus, barsukus, stirnas. Kameromis iš dalies vykdome ir žvėrių apskaitą, populiacijų pokyčius, – pasakoja S. Bartminas.
Kamerų užfiksuotais vaizdeliais neretai gali gėrėtis Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato feisbuko puslapio sekėjai, o jų išties nemažai – 35 tūkstančiai.
Vaizdelius lydi ir įtraukiantys, šmaikštūs tekstai. Antai prie filmuko apie vilkus rašoma: „Rezervato pramogų arena, kuriai verta suteikti gamtos paveldo objekto statusą. Tikrai verta buvo į ją sugrįžti. Šio ryto pilkučių siautėjimas. Ir pažiūrėkite, kokia meilė ir priežiūra senam gulinčiam vilkui. Gero ir linksmo žiūrėjimo“.
Smagu skaityti ir prie kito vaizdelio surašytą tekstą: „Vakarykštis rytas. Pilkučiai grįžta namolio ilsėtis į pelkynus. Atrodo, kad vilkai jau keičia savo žieminius apdarus į vasarinius. Tad kurį laiką bus nefotogeniški, tarsi apsipešioję. Jau matosi, kad mūsų Akela sensta – lipant į kalniuką užpakalinė koja truputį raišuoja. Jam jau turbūt devyneri ar dešimt metų. Tai jau tikrai senolis, bet juo rūpinsis visa šeima, kai pats negalės dalyvauti medžioklėse. Žinoma, prie grobio pirmas jau nebus prileidžiamas, bet vis tiek... na, o kai judės labai sunkiai. maistą jam atneš jo vaikai. Vilkų šeimos ligotų senolių ar sužeistų šeimos narių neapleidžia ir jų neišvaro. Na, o kol kas Akela dar juda kruta.“
Ir dar vienas įrašas prie vaizdelio apie vilkus: „Be cenzūros ir jokio montažo. Iš karto pasakome, kad šiame siužete šokiruojančių vaizdų nėra ir reikėtų žiūrėti iki galo. Šiuo filmuku norėtume įspėti miško lankytojus, besivedžiojančius šunis be pavadėlio, kuo gali baigtis palaido šuns pasilakstymai miške. Tai miško giluma ir, pagal pilkučio dairymąsi, jis ne vienas. Kuo baigėsi ši istorija rezervate, galima tik nuspėti. Vilkai nepakenčia jų teritorijoje besibastančių šunų ir su jais tikrai nesibičiuliaus. Todėl atsakingai elkimės su savo augintiniais.“
Apie rezervatą
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu ypač vertingą natūralią Viešvilės upės baseino ekosistemą su Artosios, Gličio pelkynais ir juos supančiais Karšuvos girios miškais. Jo plotas – 3218 ha.
Rezervatas įtrauktas į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos šlapynių sąrašą. Jis taip pat tapo europinės svarbos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas vienintelis skirtas natūralaus upelio slėniui, pelkėtoms žaismingojo upelio ištakoms išsaugoti. Slėnis – itin šaltiniuotas ir miškingas, juosiamas žemyninių kopų masyvo. Itin ryški Viešvilės slėnio pralauža pro aukščiausią kopagūbrį. Žinomos retų samanų ir kerpių radavietės, kai kurios jų Lietuvoje aptinkamos tik šiame rezervate. Čia yra daugybė kitų gyvosios gamtos retenybių.
Griežčiausią apsaugos statusą turinti teritorija
„Nedaug mūsų šalyje išliko vietų su laukine, civilizacijos beveik nepaliesta gamta. Kone visi didieji pelkynai nusausinti, daugelyje kasamos durpės. Vargiai berasime ir didesnių upelių, kurie tekėtų vien tik miškinga ar pelkėta teritorija ir jų aukštupiai būtų nekanalizuoti. Kirvio neliestų miškų iš viso seniai nelikę. Stambioji gyvūnija gerokai nuskurdusi. Seniai nebėra taurų, tarpanų, lokių, kilniųjų erelių. Nykstančių rūšių sąrašas kaskart ilgėja“, – rašoma rezervato puslapyje internete.
Rezervatas – griežčiausią apsaugos statusą turinti teritorija. Čia uždrausta bet kokia žmogaus ūkinė veikla. Tuo siekiama sudaryti sąlygas gamtai tvarkytis pačiai, kaip priešistoriniais laikais. Yra daugybė augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, kurių išlikimui būtinas neliečiamas, trūnijančios medienos pilnas miškas ar paprasčiausia ramybė. Rezervatas tarnauja estetiniams, ekologinės pusiausvyros palaikymo ir praktiniams poreikiams. Daugelio galbūt nykstančių organizmų savybės iki šiol mokslo dar neatskleistos ir tebelaukia progos pasitarnauti mūsų poreikiams.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas – jauniausias iš šiuo metu esančių keturių rezervatų Lietuvoje. Šiaurinė ir didžioji jo dalis yra Tauragės rajono pietiniame pakraštyje. Pietinė dalis siaura juosta įsiterpia į Jurbarko rajoną link Viešvilės miestelio. Rezervato paskirtis – išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, tik jai būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją, ypač – margųjų upėtakių nerštavietes Viešvilės upėje.
Biologinė įvairovė
Rezervate užregistruota 1110 grybų, 1004 augalų, 3 560 gyvūnų rūšys. Gausiausią grupę sudaro bestuburiai (~3 350 rūšių). Rezervato upėse ir ežerokšniuose aptikta 11 žuvų rūšių, 12 roplių ir varliagyvių rūšių. Raistuose nemažai išlikusių retųjų ir nykstančių augalų, kurių dauguma aptinkami atvirose ir pusiau atvirose tarpinio tipo pelkėse: pelkinė uolaskėlė, dvilapis purvuolis, nariuotoji ilgalūpė. Raistų pakraščiais, brandžiuose juodalksnių ir eglių medynuose prieglobstį randa daugelis nykstančių grybų, kerpių ir samanų rūšių, dauguma jų retos visoje Europoje ir pirmą kartą aptiktos Lietuvoje būtent šiame rezervate. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 50 augalų ir 29 grybų rūšys. Reikšmingas šalies mastu populiacijas rezervate sudaro liekninis beržas, raistinė viksva, aukštoji gegūnė, širdinė dviguonė, statusis atgiris.
Šioje saugomoje teritorijoje gyvena retosios sengirėms būdingos vabalų rūšys: Šneiderio kirmvabalis, šiaurinis elniavabalis, aštuoniataškis auksavabalis. Drėgnuose apypelkiuose skraido retos drugių rūšys: didysis auksinukas ir kraujalakinis melsvys. Rezervate aptinkamos 23 bestuburių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Viešvilės upelyje veisiasi margieji upėtakiai, mažosios nėgės, gausu paprastųjų kūjagalvių, aptinkama vijūnų. Pastačius žuvitakius sugrįžo šlakiai.
Rezervate nuolat gyvena ar yra pastebėtos 148 paukščių ir 42 žinduolių rūšys, iš kurių atitinkamai 29 ir 11 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Miškuose aptinkami baikštieji uoksiniai (pilkoji meleta, baltnugaris genys) ir plėšrieji (erelis rėksnys, lututė, balinė pelėda, pelėsakalis, erelis žuvininkas) paukščiai. Pelkėse gana daug gervių, tetervinų, nuolat peri dirviniai sėjikai, o rudenį ir pavasarį žuvinguose pelkių ežeruose apsistoja būriai migruojančių paukščių.
Rezervate siekiama atkurti kurtinio populiaciją. Karšuvos girioje šie paukščiai išnyko penktajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Pačiame girios branduolyje įsteigtas Viešvilės rezervatas, užimantis 7,5 % Karšuvos girios ploto, yra garantuota ramybės oaze nuo ūkinės veiklos, o visoje girioje ir rezervate apstu kurtiniams tinkamų buveinių. Šalia Viešvilės valstybinio rezervato direkcijos pastatytas kurtinių veislyno pastatas ir voljerai. Iš Lenkijos veislyno 2009 m. atvežti pirmieji paukščiai. Šį įvykį reikėtų laikyti Viešvilės kurtinių veislyno veiklos pradžia. 2010 m. išperėta pirmoji jauniklių vada. 2010–2016 m. laikotarpiu išauginti 43 paukščiai, iš jų 34 paleisti į gamtą. Kurtiniai ne kartą stebėti Karšuvos girioje, o 2016 m. nustatytas pirmas sėkmingo kurtinio perėjimo gamtoje faktas.
Gūdžiuose papelkių miškuose slapstosi stambieji plėšrūnai – vilkai ir lūšys, Viešvilės upelyje nemažai bebrų suręstų užtvankų, gyvena ūdros.
Rezervato teritorijoje yra pora kultūros paveldo objektų. Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos sutarties atkarpa ir Lietuvos partizanų žuvimo vieta, įamžinta paminkliniu ženklu.
