„(Ne)tolima praeitis“: vakaras Edmundui Mažrimui atminti
Prieš beveik dvejus metus mus palikusį Edmundą Mažrimą daugelis tauragiškių vadino vaikščiojančia Tauragės enciklopedija – jis rinko ir kaupė istorines žinias, publikacijas, domėjosi iš Tauragės kilusiomis istorinėmis asmenybėmis, įvykiais, žinojo, kaip prieš daugybę metų vadinosi kiekviena Tauragės gatvė. Rugsėjo 11-ąją, šeštadienį, Tauragės kultūros centre rengiamas vakaras iškiliam, šviesiam ir be galo kukliam žmogui atminti „(Ne)tolima praeitis“. Renginio metu Tauragės kultūros centro parodų salei bus suteiktas Edmundo Mažrimo vardas.
Bus pristatyta fotografijų paroda „Mes ir vėl susitikom. Edmundas iš bičiulių fotoaparatų objektyvų“, vėliau vyks pokalbių vakaras „Kartu su Edmundu“.
Tauragės garbės pilietis, istorikas, kraštotyrininkas, daugybės leidinių apie istorinę Tauragę autorius E. Mažrimas ilgus metus dirbo Tauragės kultūros centro Paveldo tarnybos vadovu, yra pelnęs ne vieną svarų apdovanojimą, per savo ilgametę veiklą sukaupęs didelį duomenų bagažą apie kultūros paveldą, Tauragės krašto istorinę praeitį.
E. Mažrimo negalima apibūdinti kaip kultūros paveldo darbuotojo, atliekančio tik tiesiogines pareigas. Greta savo tarnybinės veiklos jis daug laisvalaikio atidavė švietėjiškai veiklai.
Jis – 1992 m. išleistos Tauragės enciklopedijos bendraautorius, 2002 m. išleido leidinį „Tauragė. Urbanistinė raida“, 2002 m. dalyvavo VPU istorijos fakulteto ekspedicijoje ir prisidėjo prie CD „Tauragės rajono medinė architektūra“ išleidimo. 2003 m. dalyvavo panašioje ekspedicijoje, kurios medžiaga išleistas CD „Tauragės rajono mažoji architektūra“ ir CD apie Antrojo pasaulinio karo karinės inžinerijos objektus. 2007 m. išleistos knygos „Tauragės kraštas“ bendraautorius.
Kartu su Albinu Batavičiumi E. Mažrimas 2012 m. išleido knyga „AB Tauragės MAISTAS 1932–2012“, o 2013 m. kartu su Vidu Narbutu ir Eugenijumi Šalčiu – knygą „Tauragės krašto kultūros paveldas“. Jis ir 2013 m. išleistos knygos „Mažosios Lietuvos kultūros atspindžiai Tauragės krašte. Jonas Bicka“ idėjos autorius ir pagrindinis rengėjas.
2014 m. E. Mažrimui įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Šis apdovanojimas E. Mažrimui skirtas už visuomeniškai aktualią publicistiką.
Anapilin E. Mažrimas išėjo 2019 m. gruodžio 16-ąją, eidamas 66-uosius metus.
Renginį organizuoja Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnyba.
Paskutinį pavasario penktadienį Skaudvilėje siautė tikra muzikos fiesta – vyko net du muzikos festivaliai, abu turinys senas tradicijas ir pamėgti ne tik skaudviliškių. Vasarą muzikos mėgėjai pasitiko su jaunųjų atlikėjų festivaliu „Jaunasis talentas‘23“. Tuo muzikos šventė Skaudvilėje nesibaigė – jau po kelių valandų prasidėjo kitas festivalis – ilgametes tradicijas turintis respublikinis „Alio, talentai!“.
Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.
Gegužės 13 d. Pilies aikštėje aidėjo orkestrų atliekamos melodijos – vyko X Lietuvos karinių orkestrų šventė „Muzika viena kalba“. Tauragiškiai išvydo kariuomenės, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų bei Sausumos pajėgų orkestrus. Šventė dovanojo unikalų reginį ir priminė apie karinių orkestrų ištakas – ar žinojote, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas įvyko 1919 metais būtent Tauragėje?
Ką tik pasibaigusi 23-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė buvo kupina renginių: bibliotekininkai keliavo, diskutavo, rungėsi protmūšiuose, rinko geriausias knygas, rengė susitikimus ir parodas. O paskutinis mėnesio penktadienis, kvalifikacijos diena, virto tikra švente – paskelbti Metų geriausieji, į svečius atvyko, ko gero, populiariausias ir protingiausias šuo Lietuvoje – Kuršis, kuris su savo šeimininke mokymus pavertė ne tik įdomiais, naudingais, bet ir žaismingais.
Balandžio 23-iąją minimos Jurginės – lietuviška pavasario žalumos šventė. Senovės Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga diena žemdirbiams ir arkliaganiams. Sekmadienį Sartininkų kultūros namuose Jurginių proga skambėjo gražios tradicinės liaudies dainos. Tradicijos nesibaigė vien dainomis – žaisti žaidimai, spėliotos mįslės ir prisiminti Jurginių posakiai.
Šiomis dienomis sukanka 95 metai, kai Kuisių kaime gimė dailininkė, skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė Elena Augaitytė (1928 04 22–2021 01 09).
Airijoje gyvenantiems lietuviams Atvelykio sekmadienį tauragiškiai parodė savo naujausią spektaklį, pastatytą pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną „Golgotos vynuogės“. Tauragės liaudies teatro gastrolės Dubline buvo kupinos įspūdžių: širdingas kraštiečių sutikimas, džiaugsmas dalintis, nuotykiai ir begalė gerų emocijų.
Praėjusią savaitę į Pilies menes kviesti besidomintieji slemu. Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine stengiamasi kuo plačiau skleisti žinią apie slemo kūrybą, kuo ji tokia įdomi ir išskirtinė. Edukuoti apie šį žanrą pradėta miesto gimnazijose, o vėliau persikelta į Pilies menes, kur buvo pakviestas vienas garsesnių slemo poezijos kūrėjų – Marius Povilas Elijas Martynenko.
Antradienio popietę Sartininkų kultūros namuose nerimo šurmulys. Prieš šv. Velykas į edukaciją susirinko įvairaus amžiaus kaimo gyventojai. Artėjant šventiniam savaitgaliui bendruomenės nariai galėjo pagražinti savo atsineštus kiaušinius tiek vašku, tiek dekupažo technika. Moterys dalijosi, kad įvairių marginimo raštų jos išmoko iš savo mamų, močiučių.
Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet ją minime ypatingai – ir su pasididžiavimu, kad Tauragė šiemet gali didžiuotis Lietuvos kultūros sostinės titulu, ir skausmu širdyje už dėl savo laisvę kasdien kraują liejančią Ukrainą.
Nors dabar Užgavėnės – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė, jos tikroji prasmė buvo visai kitokia. Užgavėnių apeigos perteikia daug gilesnius dvasinius, religinius dalykus. Kažkada tai buvo bene esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui. Užgavėnių kaukes kūrė ir tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas, palikęs gilų pėdsaką, ryškų autorinį stilių. Jos eksponuojamos Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ šalia kitų jo kūrinių. Apie šio menininko sukurtas kaukes ir jų reikšmę papasakojo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė.
Antradienį mieste ne vienas sukluso išgirdęs linksmą muziką, pamatęs šėlstančius persirengėlius. Tauragės kultūros centro kolektyvas nuotaiką kėlė nuo pat ryto – Užgavėnių šventę pradėję „Blūdnasčiu“ Centro turguje, vėliau keliavo per įstaigas, o vakare įsikūrė prie Tauragės kultūros centro – kepė blynus, šoko, degino Morę.
Vasario 3-iąją Tauragės pilies kiemelyje startavo vienas įspūdingiausių šių metų Lietuvos kultūros sostinės reginių – instaliacija „Deivių giesmės“, moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreipianti dėmesį į etnografinę kultūrą. Instaliacija veiks iki kovo 26 dienos ir atgis kiekvieną ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarą.
„Surišti... Lietuvos lietumi ir Taurage“ – taip pavadintas renginys šeštadienį sukvietė tauragiškius į Kultūros rūmus. Tai buvo tarsi giminės susitikimas – tokia šilta atmosfera tvyrojo salėje, o dvi su puse valandos pralėkė tarsi akimirka.
Norite asmenukės su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarais? Vasario 16-ąją, 16 val., atvykti į Pilies aikštę ir stebėti teatralizuotą signatarų eiseną kviečia Tauragės kultūros centras.
Sausio 20-ąją Tauragės pilies kiemelyje oficialiai atidaryti Lietuvos kultūros sostinės metai. Ypatingus mūsų kraštui metus pradėjo įspūdingas teatralizuotas šviesos ir muzikos performansas „Kultūros muitinė – penki keliai“, sutraukęs gausų būrį žiūrovų.
Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris dar nematė garsiosios skruzdės nuotraukos. Šis nuopelnas skrieja tauragiškiui fotografui Eugenijui Kavaliauskui. Nuo 2018 metų vyras pradėjo domėtis makro fotografija, viena tokių nuotraukų buvo nominuota tarptautiniame konkurse ir apskriejo visą pasaulį.
Muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ 2021-ųjų metų nugalėtoja Meidė Šlamaitė kaip padėką už palaikymą tauragiškiams vasario 3-iąją Tauragės kultūros rūmuose rengia koncertą. Jame skambės tik autorinės jaunosios dainininkės dainos, o jai akomponuos kanklėmis.
Šie metai Tauragės kultūros bendruomenei itin svarbūs, nes miestas tampa Lietuvos kultūros sostine. Visko bus daugiau – žvilgsnių, susidomėjimo, turistų, veiklų. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis. Tai šansas parodyti Tauragės kultūrą Lietuvos ir užsienio gyventojams. Įspūdingas metų atidarymo renginys – sausio 20-ąją.
Šiandien minima Laisvės gynėjų diena daugumai paliko neišdildomų prisiminimų ir dovanojo galimybę gyventi laisvoje šalyje. Vyresnieji prisimena patys dalyvavę pasipriešinime prieš sovietų kariuomenę, o jaunoji karta vertina jų pasiaukojimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. O pagerbti kovotojų už laisvę tauragiškiai kviečiami į pilietinę akciją „Sustok už didvyrius“.
Džiugu „Tauragės žinių“ skaitytojams pranešti, kad šiemet vėl tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Praverkim krašto lobių skrynią“.
Dviejų vaikų mama Ieva Račkauskienė nusprendė pradėti vesti kalėdines edukacijas. Pasak moters, viename gyvenimo taške, kai jau, atrodo, buvo viską pasiekusi, suprato, kad yra nelaiminga ir eina netinkamu keliu, kuris neteikia džiaugsmo. Ji apsisprendė keisti gyvenimo kelią po to, kai baigė chemijos doktorantūros studijas, 6-erius metus dirbo kosmetikos pramonėje ir susilaukė dukrytės. Būtent dukra ir padėjo jai atverti akis į džiaugsmingą gyvenimą, prisiminti savo vaikystę, suvokti, ko trokšta širdis.
Advento laikotarpis skirtas apmąstyti, nurimti ir neskubant ruoštis gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms. Bendruomenėse prasideda pasiruošimas šventėms, vyksta įvairios edukacijos. Pirmajam advento savaitgaliui buvo ruošiamasi kurti advento vainikus. Pačios įvairiausios edukacijos organizuojamos daugelyje bendruomenių.
Praėjusią savaitę atšvęsta pirmoji atsikūrusios Tauragės kraštotyros draugijos gyvavimo sukaktis. Šia proga patvirtintas ir naujasis draugijos logotipas, aptarti metų pasiekimai bei pasidalinta naujais planais.
Po visų rudens darbų šeštadienį į Lauksargių kultūros namuose organizuojamą šventę „Šv. Martyno šokiai ir dainos“ sugužėjo seniūnijos gyventojai ir svečiai. Dalyviai supažindinti su šios šventės tradicijomis, legendomis bei burtais.
