Almai Mizgirienei gruodžio 30-ąją būtų sukakę 90 metų. B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Laikraštis „Tauragės žinios“, gavusios SRRF finansavimą, šeštus metus tęsia projektą „Praverkim krašto lobių skrynią“. Šiemet projekto reikšmė regiono tapatybės ugdyme ir kultūros procesų viešinimo kontekste dar didesnė, nes Tauragė 2023 m. tas Lietuvos kultūros sostine. Ruošdamiesi šiam svarbiam įvykiui cikle „Kultūros barai“ pakviesime visuomenę ne tik prisiminti kultūrai svarbias datas, įvykius, paanalizuosime ir viešinsime kultūros procesus, bet ir raginsime diskutuoti, kaip krašto kultūrinį identitetą pristatyti Lietuvai ir pasauliui. Kultūros tradicijas pristatysime atsilankę Tauragės rajono Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre. 2022-uosius metus Seimas paskelbė Lietuvos jaunimo metais, tad ciklo „Nepamiršti Tauragės“ publikacijose kursime ryšį su išvykusiais kraštiečiais, rengsime interviu su Tauragės garbės ambasadoriais, skatinsime dialogą su išeivija. Kiti metai – ir Savanorystės metai, tad cikle „Vardan Tauragės“ ne tik supažindinsime su rajono savanoriais, bet jų pavyzdžiu skatinsime prisijungti prie šios bendrystei svarbios misijos. Aktyvus Tauragės jaunimas papasakos apie savo veiklas, jų svarbą kultūriniam gyvenimui, taip paskatindamas pilietiškumą, patriotiškumą ir įsiliejimą į visuomeninę veiklą. „Istorijos lobynuose“ ypatingas dėmesys bus skirtas nacionalinėms šventėms, Sausio 13-ąjai bei unikaliam tauragiškių projektui „Sustok už didvyrius“, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai. Cikle – ir istorijos vingius menantys Tauragės pastatai: gilinsimės į pastatų, kurie mena svarbias asmenybes ar įvykius, istorijas. Atkreipsime dėmesį į gatves, kurios pavadintos garsių žmonių vardais: ar jų gyventojai žino, ką nuveikė žmogus, kurio vardu pavadinta jo gatvė? Pirmoji publikacija skirta žymiai Tauragės krašto kraštotyrininkei.
Priešpaskutinę praėjusių metų dieną mūsų krašto šviesuolei, Tauragės rajono garbės pilietei Almai Mizgirienei (Valaitytei) būtų sukakę 90 metų. Buvusiai kolegei atminti bei Archyvų metams pažymėti B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė susipažinti su ekspozicija, kurios tikslas – atkreipti bendruomenės dėmesį į Tauragės krašto šviesuolės paveldo tyrinėjimo darbus, žymių kraštiečių atminimo išsaugojimą ir skleisti informaciją apie bibliotekoje saugomą jos sukauptą kraštotyrinį archyvą.
Mokėsi A. Mizgirienė Tauragės I vidurinėje mokykloje, Klaipėdos mokytojų seminarijoje (1949–1951). Dirbdama mokytoja, studijavo istorijos specialybę Klaipėdos mokytojų institute (1952–1951) bei Vilniaus pedagoginiame institute (1956–1961). Pedagoginį darbą pradėjo Klaipėdoje, vėliau mokytojavo Rokiškio, Biržų ir Tauragės rajonuose. 1964–1987 m. dėstė istoriją Tauragės politechnikume. 1988–1993 m. dirbo Tauragės viešojoje bibliotekoje.
Į kraštotyrinę veiklą A. Mizgirienė įsitraukė 1962 m., Tauragėje įkūrus Lietuvos kraštotyros draugijos skyrių. 1965–1966 m. ji buvo išrinkta šios draugijos pirmininke. Mokytoja vadovavo ir Tauragės politechnikumo kraštotyros sekcijai. 1974 m. jos iniciatyva viename iš pilies bokštų buvo įkurtas kraštotyros kampelis, kuriam 1984 m. buvo suteiktas visuomeninio muziejaus statutas. Baigusi pedagogės karjerą A. Mizgirienė tęsė krašto pažinimo veiklą. Dirbdama bibliotekoje ji surinko vertingų žinių apie Tauragės krašto šviesuolius, daug dėmesio skyrė rajono švietimo istorijai tyrinėti. Bibliotekoje buvo rengiamos parodos, susitikimai, popietės, supažindinančios bendruomenę su surinkta kraštotyros medžiaga bei žymiais Tauragės krašto žmonėmis.
Kraštotyrininkė visada siekė savo žiniomis, savo meile gimtajam kraštui pasidalinti su kitais, kad nenueitų užmarštin žymios datos, įvykiai ir žmonės. Didelę savo surinktos kraštotyrinės kolekcijos dalį ji padovanojo Viešajai bibliotekai.
Vietinėje ir respublikinėje spaudoje publikuota apie 180 A. Mizgirienės straipsnių Tauragės krašto istorijos ir žmonių pažinimo temomis. 1995 m. ji su bendraminčiais įkūrė Tėviškės pažinimo draugiją „Gimtinė“, kuriai vadovavo iki 2004 m., buvo šios draugijos Žemaitijos krašto koordinatorė.
2000 m. A. Mizgirienei suteiktas Garbės kraštotyrininkės vardas. A. Mizgirienė dalyvavo Mokytojų senjorų klubo veikloje, 1991–1992 m. buvo Mažosios Lietuvos seimelio narė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė. 2004 m. A. Mizgirienei suteiktas Tauragės Garbės pilietės vardas.
Į Amžinybę šviesuolė išėjo 2014 m. lapkričio 10 d. Ji yra įamžinta „Šimtmečio“ sienelėje.
Parengė Birutė Slavinskienė
