Pirmoji pavasario diena šįmet prasidėjo Užgavėnėmis, simbolizuojančiomis žiemos palydėtuves ir pavasario sutiktuves. Nors pasaulį šiandien yra apėmęs nerimas dėl karo Ukrainoje ir, atrodytų, linksmybėms vietos nebeliko, vis dėlto šios linksmos šventės atsisakė ne visi, o ją organizavusieji įsitikinę, kad tradicijos padeda susitelkti.
Šiemet – santūriau
Antradienio vakarą Tauragės kultūros centro prieigose kviesta jungtis, švęsti tradicines Užgavėnes ir pasitikti pavasarį. Šiemet kiek neįprastai – žiema varyta iš kiemo be itin didelio šurmulio, triukšmo, persirengėlių eitynių, pasirodymų, trankios muzikos.
Nuotaikingi persirengėlių pasirodymai, riebiausi Užgavėnių gardumynai, rateliai ragino nenuobodžiauti, bent trumpam pamiršti visas blogas mintis ir negandas. Skambant muzikai visus linksmino ubagai, raganos, velniai ir kiti persirengėliai. Pasidabinusius kaukėmis ir ne tik gaspadinės vaišino gardžiais blynais ir arbata. Būta šventėje ir Kanapinio bei Lašininio kovos, Morės deginimo bei šūksnių „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.
Užgavėnių šventės vyko ir Tauruose, ta proga bendruomenė tradiciškai susirinko ir Dacijonuose – žaidė tradicinius žaidimus, degino laužus, Morę ir negeroves, ragavo blynų ir ant laužo virtų košių. „Neramumų ir nerimo laike tradicijos padeda susitelkti“, – įsitikinę dacijoniškiai.
Išvyta žiema ir iš Pagramančio kaimo. Pagramantiškiai prisiminė Užgavėnių tradicijas, žaidimus, mįsles, sudegino Morę, vaišinosi gardžiais mieliniais blynais, kuriuos kepė Pagramančio bendruomenė, ragavo karštos arbatos.
O mažoniškiai, susirinkę švęsti Užgavėnių, dar ir surašė per metus padarytus blogus darbus ir sudegino kartu su More.
Tradicinės šventės surengtos ir kituose rajono kaimuose.
Protėviai tikėjo, kad...
Nors šiandien ir esame neįprastoje rimtyje, kai kurios planuotos Užgavėnių šėlionės atšauktos, Skaudvilės krašto muziejus siūlo prisiminti keletą faktų apie šią šventę.
Užgavėnės visada švenčiamos septynios savaitės iki Šv. Velykų. Tai šventė, skirta išvaryti ne tik žiemai, bet ir įvairiausioms nelaimėms, ligoms, negandoms, susikaupusioms per metus.
Užgavėnių dieną buvo stebimi orai: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu.
Visi Užgavėnių papročiai mūsų senoliams turėjo užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių. Tikėta – jeigu per Užgavėnes stipriai dirbsi, tai visus metus poilsio neturėsi, be to, ir darbų niekada negalėsi pabaigti iki galo.
Žmonės per Užgavėnes valgydavo nuo septynių iki dvylikos kartų, sotumas turėjo užtikrinti gerus metus. Netgi sakydavo, kad valgyti reikia tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą.
Kodėl blynai? Todėl, kad blynas apvalus, o apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Karštas, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis.
Muziejuje – Antano Bagdono sukurtos kaukės
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ irgi primena apie senovines žiemos išvarymo bei atsisveikinimo su ja apeigas, giliai įleidusias šaknis visoje Europoje. Krikščionybė jas sutapatino su Užgavėnėmis.
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ pernai vasarą atidaryta Antano Bagdono tautodailės ekspozicija, kurioje nemažai autoriaus sukurtų kaukių. Medinės, keramikinės, metalinės, beicuotos, lakuotos, dažytos, glazūruotos, išdrožinėtos, apklijuotos ir iškaltos... Idėja suformuoti ištisą kaukių sienelę muziejininkams kilo eksponuojant tautodailininko muziejui paliktą materialųjį turtą. Šiandien ant sienos galime suskaičiuoti 40 Antano Bagdono sukurtų kaukių. Jos yra nepaprotinės, t.y. jos nebuvo naudojamos švenčių metu, nors kai kurios jų kaip tautodailės kūriniai turi aiškias nuorodas į Užgavėnių persirengėlius.
Senovinių Užgavėnių apeigoms būdingi keli svarbūs elementai, vienas jų – žiemos ir pavasario demonų kova, kitaip tariant, kova tarp Lašininio ir Kanapinio. Lašininio personažas visada storas ir drūtas, su dešros „rinke“ ant kaklo. Kanapinis – liesu pailgu veidu, kanapine barzda ir plaukais, persirišęs juosmenį kanapine virve. Tarp judviejų vykdavo žūtbūtinė kova, kurią privalėjo nugalėti Kanapinis. Nors ir be įprastinio šurmulio ir trankaus išvarymo, tegu žiema ir negandos šiomis dienomis pasitraukia iš mūsų visų gyvenimo.
Beje, po tautodailininko A. Bagdono kūrinių ekspoziciją galima pasidairyti virtualiai.
Parengė Birutė Slavinskienė