Lauksargiuose prisimintos Šv. Martyno tradicijos
Po visų rudens darbų šeštadienį į Lauksargių kultūros namuose organizuojamą šventę „Šv. Martyno šokiai ir dainos“ sugužėjo seniūnijos gyventojai ir svečiai. Dalyviai supažindinti su šios šventės tradicijomis, legendomis bei burtais.
Renginio vedėjos gaspadinės supažindino jaunimą ir visą bendruomenę su Mažosios Lietuvos Šv. Martyno šventės tradicijomis, legendomis ir burtais, kadangi nuo senų laikų Lauksargiai priklausė Mažosios arba Prūsų Lietuvos teritorijai.
Lauksargių kultūros namų kultūrinių renginių organizatorė Neringa Matevičienė džiaugėsi smagiai praleistu rudenišku vakaru. Matydama, kad Lauksargių seniūnijos gyventojams tokios šventės patinka, žada šios dienos minėjimo tradiciją tęsti.
Šventėje netrūko geros nuotaikos ir šypsenų, kai scenoje pasirodė autorinių dainų ir šokių grupė „Kometos“ ir muzikos grupė „Projektas“. Gardžiais patiekalais, naminiais pyragais vaišino Pilaitės bendruomenės centro moterų klubas „Raktas“.
– Ši tradicinė šventė vyksta nuo pat 2010-ųjų. Kartais šiek tiek pakeičiame pavadinimą ir šventės temą, dekoracijas, tačiau viskas vis tiek sukasi apie Martyną. Esame turėję ir Martyno karčemą, kurioje vaišinome šventės svečius, malūną, simbolizuojantį laiko tėkmę, – pasakojo N. Matevičienė.
Pasak jos, Šv. Martyno diena žinoma labiau kaip paskutinė didesnė rudens šventė, skirta paminėti darbų pabaigai, atiduoti skolas. Renginio vedėjos (gaspadinės) akcentavo ir skolų grąžinimą. Šiuo metu Mažojoje Lietuvoje baigdavosi bernų ir mergų – žemės ūkio samdinių, samdos laikas, su jais buvo atsiskaitoma. Beje, anksčiau kaimo žmonės pagal Šv. Martyno dienos orus spręsdavo, kokie orai būsią per Kalėdas: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“; „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Sakyta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.
Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet ją minime ypatingai – ir su pasididžiavimu, kad Tauragė šiemet gali didžiuotis Lietuvos kultūros sostinės titulu, ir skausmu širdyje už dėl savo laisvę kasdien kraują liejančią Ukrainą.
Nors dabar Užgavėnės – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė, jos tikroji prasmė buvo visai kitokia. Užgavėnių apeigos perteikia daug gilesnius dvasinius, religinius dalykus. Kažkada tai buvo bene esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui. Užgavėnių kaukes kūrė ir tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas, palikęs gilų pėdsaką, ryškų autorinį stilių. Jos eksponuojamos Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ šalia kitų jo kūrinių. Apie šio menininko sukurtas kaukes ir jų reikšmę papasakojo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė.
Antradienį mieste ne vienas sukluso išgirdęs linksmą muziką, pamatęs šėlstančius persirengėlius. Tauragės kultūros centro kolektyvas nuotaiką kėlė nuo pat ryto – Užgavėnių šventę pradėję „Blūdnasčiu“ Centro turguje, vėliau keliavo per įstaigas, o vakare įsikūrė prie Tauragės kultūros centro – kepė blynus, šoko, degino Morę.
Vasario 3-iąją Tauragės pilies kiemelyje startavo vienas įspūdingiausių šių metų Lietuvos kultūros sostinės reginių – instaliacija „Deivių giesmės“, moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreipianti dėmesį į etnografinę kultūrą. Instaliacija veiks iki kovo 26 dienos ir atgis kiekvieną ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarą.
„Surišti... Lietuvos lietumi ir Taurage“ – taip pavadintas renginys šeštadienį sukvietė tauragiškius į Kultūros rūmus. Tai buvo tarsi giminės susitikimas – tokia šilta atmosfera tvyrojo salėje, o dvi su puse valandos pralėkė tarsi akimirka.
Norite asmenukės su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarais? Vasario 16-ąją, 16 val., atvykti į Pilies aikštę ir stebėti teatralizuotą signatarų eiseną kviečia Tauragės kultūros centras.
Sausio 20-ąją Tauragės pilies kiemelyje oficialiai atidaryti Lietuvos kultūros sostinės metai. Ypatingus mūsų kraštui metus pradėjo įspūdingas teatralizuotas šviesos ir muzikos performansas „Kultūros muitinė – penki keliai“, sutraukęs gausų būrį žiūrovų.
Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris dar nematė garsiosios skruzdės nuotraukos. Šis nuopelnas skrieja tauragiškiui fotografui Eugenijui Kavaliauskui. Nuo 2018 metų vyras pradėjo domėtis makro fotografija, viena tokių nuotraukų buvo nominuota tarptautiniame konkurse ir apskriejo visą pasaulį.
Muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ 2021-ųjų metų nugalėtoja Meidė Šlamaitė kaip padėką už palaikymą tauragiškiams vasario 3-iąją Tauragės kultūros rūmuose rengia koncertą. Jame skambės tik autorinės jaunosios dainininkės dainos, o jai akomponuos kanklėmis.
Šie metai Tauragės kultūros bendruomenei itin svarbūs, nes miestas tampa Lietuvos kultūros sostine. Visko bus daugiau – žvilgsnių, susidomėjimo, turistų, veiklų. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis. Tai šansas parodyti Tauragės kultūrą Lietuvos ir užsienio gyventojams. Įspūdingas metų atidarymo renginys – sausio 20-ąją.
Šiandien minima Laisvės gynėjų diena daugumai paliko neišdildomų prisiminimų ir dovanojo galimybę gyventi laisvoje šalyje. Vyresnieji prisimena patys dalyvavę pasipriešinime prieš sovietų kariuomenę, o jaunoji karta vertina jų pasiaukojimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. O pagerbti kovotojų už laisvę tauragiškiai kviečiami į pilietinę akciją „Sustok už didvyrius“.
Džiugu „Tauragės žinių“ skaitytojams pranešti, kad šiemet vėl tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Praverkim krašto lobių skrynią“.
Dviejų vaikų mama Ieva Račkauskienė nusprendė pradėti vesti kalėdines edukacijas. Pasak moters, viename gyvenimo taške, kai jau, atrodo, buvo viską pasiekusi, suprato, kad yra nelaiminga ir eina netinkamu keliu, kuris neteikia džiaugsmo. Ji apsisprendė keisti gyvenimo kelią po to, kai baigė chemijos doktorantūros studijas, 6-erius metus dirbo kosmetikos pramonėje ir susilaukė dukrytės. Būtent dukra ir padėjo jai atverti akis į džiaugsmingą gyvenimą, prisiminti savo vaikystę, suvokti, ko trokšta širdis.
Advento laikotarpis skirtas apmąstyti, nurimti ir neskubant ruoštis gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms. Bendruomenėse prasideda pasiruošimas šventėms, vyksta įvairios edukacijos. Pirmajam advento savaitgaliui buvo ruošiamasi kurti advento vainikus. Pačios įvairiausios edukacijos organizuojamos daugelyje bendruomenių.
Praėjusią savaitę atšvęsta pirmoji atsikūrusios Tauragės kraštotyros draugijos gyvavimo sukaktis. Šia proga patvirtintas ir naujasis draugijos logotipas, aptarti metų pasiekimai bei pasidalinta naujais planais.
Prieš Visų šventųjų ir Vėlinių dienas daugelis mūsų vis dažniau susimąsto ne tik apie mirusius artimuosius, bet ir neišvengiamą savo pačių gyvenimo pabaigą. Daugeliui pažįstamos katalikų tradicijos bei papročiai, tačiau Tauragės rajone gyvena nemažai ir evangelikų liuteronų. Tad kaip jie suvokia mirtį bei mini šias dienas?
Po praūžusio šviesos ir moliūgų festivalio Švėkšnoje pasigrožėti, o gal ir pasibaisėti helovino grožybėmis galėsime Tauragės dvaro šiurpnakčio vakarėlyje. Organizatoriai žada, kad išgąsčio tikrai netrūks. Nepamirškite įėjimo mokesčio – pokštų ir saldainių.
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ surengta liaudies vaizduojamosios ir taikomosios dailės bei kryždirbystės meistrų kūrinių regioninė konkursinė paroda dėl „Aukso vainiko“ nominacijos, kurią 2005 m. įsteigė Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Iškilmingo parodos uždarymo metu komisija įvertino pateiktus darbus, paskelbė laureatus ir atrinko geriausius kūrinius respublikiniam turui, kurio metu trys geriausi meistrai iš visos Lietuvos bus apdovanoti simboliniais „Aukso vainikais“.
Spalio 15-ąją Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras „į krūvą sudėjo“ net du renginius: vos pasibaigus respublikinei tradicinių kapelų šventei „Mildos gegužinė“ visi nuskubėjo į tradicinių šokių vakaronę suaugusiesiems „Grajyk, muzikonte, – kaimynele šuoks“. Smagu buvo visiems – skambėjo dainos ir melodijos, trepsėjo visi – ir jaunas, ir senas.
Nuaidėjo VIII tarptautinio festivalio „Džiazo dienos Tauragėje“ akordai. O atmintin įsirėžę momentai, nuotaikos prisimintos dviejų fotografų parodoje, atidarytoje Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Fotografijos galerijoje rugsėjo 29-ąją. Tauragiškiai kviesti pamatyti fotografų užfiksuotus įspūdingiausius bei jaukiausius momentus.
Tauragiškis 16-metis Vilius Alekna aktyviai įsitraukia į savanorišką veiklą, o šiemet dar ir išrinktas į Jaunimo Europos komandą (JEK). Nors „Versmės“ gimnazistas mokslams skiria daug laiko, jo randa ir užsiimti mėgstamais dalykais – domisi informacinėmis technologijoms, dalyvauja šaulių bei JEK veiklose.
Tauragėje vienas kitą atradę ir grupę, pavadintą „Neradau“, subūrę, o šiuo metu Vilniuje studijuojantys 4 atlikėjai su šypsena prisimena ir labiausiai įsiminusius kuriozus, ir nesėkmes, patirtas ant scenos. Tauragiškiai Kostas Patašius (20 m.), Julius Bučinskas (19 m.), Anelė Matrosovaitė (20 m.) ir Greta Jonelytė (19 m.) aistrą muzikai atrado skirtingai, tačiau pradėję groti kartu išmoko ir ne vieną bendrą pamoką.
Praėjusį savaitgalį Tauragėje nugriaudėjo penktą kartą surengtas „Menų Festas“, tapęs puikia terpe skleistis jauniems menininkams. Šiemet į festivalio rėmus tilpo įvairiausios meno formos: performatyviosios poezijos varžytuvės „Slemas su ragais“, kuriose susirungė net 14 poetų, savo darbus eksponavo dešimtys dailininkų ir fotografų iš visos Lietuvos, scenoje pasirodė net 12 muzikos grupių. „Tauragėje jaunimo organizuojamas muzikos, vizualiųjų menų, slemo festivalis orientuotas į jaunimo auditoriją yra vertas dėmesio reiškinys“, – įsitikinusi Renata Karvelis.
Praėjusių metų lapkritį susikūrusi jaunimo roko grupė „Moxie“ skinasi savo kelią į žvaigždes. Grupę sudaro šauni penkių nenustygstančių vietoje narių komanda: gitaristė Luka Bagdonaitė, solistas Mantas Aldukevičius, gitaristas Matas Jonas Piečia, būgnininkas Mantas Jancevičius bei bosine gitara grojantis Kristupas Andriukaitis. Po truputį pradėjusi groti Tauragės atviroje jaunimo erdvėje vėliau grupė persikėlė į Tauragės kultūros centro rūsį. Jaunuoliai džiaugiasi, kad Tauragės kultūros centro direktorius juos priėmė ir suteikė galimybę repetuoti. Laikui bėgant juos po truputį pradėjo kviesti į renginius.
16-metis „Versmės“ gimnazijos moksleivis Ignas Plienaitis piešti mėgo nuo vaikystės. Kaip ir daugelis bendraamžių, piešinius jis padovanodavo tėvams. Tačiau po kurio laiko pomėgis piešti išaugo į šį tą daugiau – vaikinas piešti išmoko taip gerai, kad dabar yra raginamas surengti parodą. 11-ą klasę lankysiantis jaunuolis ne tik piešia pasitelkęs grafitinius pieštukus, bet ir tapo guašo akvarele. „Vasarą planuoju išmėginti ir aliejinius dažus“, – kalbėjo jis. Meniškos sielos moksleivis, regis, turėtų būti atitrūkęs nuo vadinamų tiksliųjų mokslų ir pasinėręs į paslaptimis apipintą meno sritį, tačiau vaikinas atskleidė planuojantis studijuoti ne ką kitą, o inžineriją.