„Neskraidančios paukštės“ sugrįžta namo
Įkelta:
2023-05-31
Nuotrauka
frejus
Nuotraukos autorius:
Arūno Baltėno nuotrauka
Aprašymas

Edmundas Frėjus savo kalvėje, 2009 m. 

 

,
Nuotrauka
frejus
Nuotraukos autorius:
Manto Bartaševičiaus nuotrauka
Aprašymas

„Moteris su sparnais“ 

 

 

Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.

„Edmundas Frėjus po pasaulį išbarstė daug savo kūrinių, kurių meniškumas buvo skirtingo lygio. Buvo ir tokių, nukaltų dėl darbo ir duonos, dėl pajėgiančių mokėti užsakovų norų, kuriuos jis be širdgėlos užmiršdavo. Tarsi koks amžinas vokiečio protestanto kalvio Preiso nuo Tauragės mokinys jis persisunkė protestantišką pasaulį pakeitusia nuostata: jei nedirbi, žmogau, nuo ryto iki vakaro, tai darai didelę nuodėmę. Nevarstydamas šventyklų durų jis taip smarkiai tos taisyklės laikėsi, kad ir kitus gebėjo užkrėsti, ir pats darbo šventuoju galėjo teisėtai būti paskelbtas. Mus supantis pasaulis dėl to galėjo tvirtėti, o grožio pajauta galėjo virsti įpareigojančiu mus dalyku“, – 2021 m. spalį „Kauno dienoje“ rašė Egidijus Aleksandravičius.

Galynėjimosi su geležimi istorija

Edmundas Frėjus (1949–2009), kalvystės meistras ir skulptorius, gimė 1949 m. Tauragėje. 1976 m. baigė meninio metalo apdirbimo specialybę tuometiniame Telšių taikomosios dailės technikume. Kūrybos metais, kaldamas medalius, mažąją plastiką, skulptūras, aktyviai integravosi į Lietuvos meninį gyvenimą, surengė nemažai personalinių parodų. Kaip artkaunas.lt  publikuotame straipsnyje rašo Sigita Aleksandravičiūtė, E.Frėjus, vienas iš nedaugelio menininkų Lietuvoje, skulptūras ne liejo, o kalė iš įkaitintos geležies luito kalvėje, naudodamas tradicinius kalvystės įrankius. Šios skulptūros nenudailintos, nepoliruotos, su aiškiu karščio, plaktuko pėdsaku. Jo kūriniuose galime pamatyti ne tik „išbaigtą“ galutinį vaizdą, bet ir atsekti visą kūrybos procesą, pagrįstą tikslumu, tobulos meistrystės, unikalaus talento ir fantazijos derme.

Pasak jos, E. Frėjaus biografija – tarsi galynėjimosi su geležimi istorija. Ir ne tik su geležimi, bet ir pačiu gyvenimu – su tuometiniu valstybės požiūriu į meną, oficiozine Lietuvos dailininkų sąjungos pozicija, kategorišku menininko-amatininko statusu. Su tokia samprata kovojančiajam reikėjo daugiau užsispyrimo, daugiau talento ir daugiau humoro jausmo. Save Edmundas Frėjus laikė tiesiog kalviu. Jis sugebėjo savo talentą išvystyti sovietinės santvarkos ir savaip formuojamos meno istorijos metais. Jo karštoje geležyje užgimusios ir užgrūdintos figūros laužė stereotipus, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę žavėjo Lietuvos, Prancūzijos ar Izraelio publiką.

„Laisvėjanti rinka, inovatyvios meno kryptys bei smalsaus individo ieškojimai vedė link savito kūrybos braižo. Medalio reljefus ir taikomosios dailės kūrinius pamažu keitė juodo metalo skulptūros. „Į geležį žiūriu kaip, pavyzdžiui, į plastiliną, iš kurio gali daryti, ką nori“ – apie kūrybai pasirinktą medžiagą kalbėjo Edmundas Frėjus. Kalviui metalas – medžiaga, kurią jis pažįsta, jaučia, moka išnaudoti visas galimybes ar „užgaidas“. Meistriškumo ir kartais netikėto rezultato dermė leidžia šaltą ir kietą metalą paversti gyva plastiška medžiaga, kuri, kol karšta, paklususi įgudusio meistro plaktukui, sustingsta neįtikėtinais gyvais pavidalais. Svarbiausias kalvystėje išlieka darbo procesas, medžiagos paklusnumas turi būti sąlyga greitam gaminio ar skulptūros formavimui. Tokiam procesui reikalinga greita reakcija, tempas, didelė fizinė jėga“, – rašo S. Aleksandravičiūtė.

Didelė kūrybinio palikimo dalis – moters figūros pavidalai 

„E. Frėjus sava meistryste prikėlė skrydžiui ne tik žmones, deives, angelus, paukščius, bet ir keistus abstrakčius tvarinius. Lipdant žmogaus figūrą, visumą įmanoma turėti iš karto, o kalvystėje reikia jungti gabalą prie gabalo. Tam reikalingas pagrindinis elementas, formos išeities taškas. E.Frėjaus skulptūrose tokiu išeities tašku buvo žmogaus torsas – centrinė kūno dalis. Torsu išreiškiamas kūno judesys, plastika. Jis dažnai išlenktas, žmogus išpūsta krūtine, atloštais pečiais. Tokią veržlią formą derinant su metale išsivysčiusiais sparnais, gaunamas vaizdas išreiškia norą kilti, skristi. Šį įspūdį papildo ir išlenktas kaklas, atlošta galva, žvilgsnis, kaip ir kūno orientacija, nukreiptas aukštyn – į dangų. Torso forma darbo procese arba „uždaroma“ arba ištempiama, pratęsiama galūnėmis, sparnais. Žvelgiant į šias skulptūras gali pasirodyti, kad pirminį geležies luitą norima maksimaliai transformuoti, ištempti iki begalybės, kai lieka neišbaigtos, išilgėjusios galūnės, tarsi medžiagos smulkmenoms nebepakanka“ – teigia S. Aleksandravičiūtė.

Didelę E.Frėjaus kūrybinio palikimo dalį sudaro įvairūs moters figūros pavidalai, moteriško kūno traktuotės. Amazonės, angelai ar realistinio pavidalo, tik sparnais puoštos moterys. Pasak jos, žvelgiant į šį figūrų spektrą, matomi akivaizdūs atvaizdavimo kontrastai. Karinga atletiško kūno amazonė, pabrėžiant jos mitinę dievišką kilmę kontrastuoja su moteriškų apvalumų, apkritusiais nebejaunų moterų kūnais ar siurrealistiniais, persunktais bjaurumo estetika moteriškais pavidalais. Medžiagos naudojimas ir šiose skulptūrose lieka būdingas E.Frėjui: perkaitinta geležis, likęs ugnies pėdsakas, grubi faktūra, natūralūs rūdžių paveikti tonai.

Vieną skulptūrą padovanojo Tauragei 

Pasak Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės, sparnų, skrydžio motyvas atsispindi daugelyje E. Frėjaus kūrinių, autorius pats sau buvo nusikalęs geležinius sparnus, kuriuos prieš „išskrisdamas“ į amžinybę po plunksną išdovanojo draugams. Pilies menėse tarp kitų kūrinių pamatysite „neskraidančias paukštes“, „moteris su sparnais“, kurių pavidalai išnirs mistinėje aplinkoje, primenančioje Hefaisto buveinę. 

E. Frėjaus kūryboje ir gyvenime gausu humoro ir kontrastų. Kaip teigia E. Červinskaitė, šį naratyvą paryškinti siekė ir architektas Adomas Rimšelis, kurdamas parodos architektūrą. Jai panaudotos ten pat Pilies menėse suręstos kompozicijos iš metalo laužo, daiktų iš tauragiškių gyvenimo, tebeturinčių atmintį, pasiskolintų iš vietinės metalo supirktuvės „Metta“. Beje, pasak direktorės, 

jos vadovas Marius Jucikas tam tikra prasme jau yra dalyvavęs festivalyje „Kvadratu“ – 2021-aisiais fotomenininko Mindaugo Kavaliausko parodoje aptiko savo įmonės fotografiją, todėl šiemet maloniai sutiko paremti festivalį. Parodoje taip suskamba ir tvarumo idėja, jau išmestų daiktų atgimimas mene. Architektūros sprendimas padiktavo ir parodos pavadinimą „Metalo alchemija“, kur tarp geležies nuolaužų ir ugnies raudonumo medžiagos tapybiškų klosčių sklando ir aukštyn pakylėja kūrėjo dvasia, kvapą gniaužianti skulptūrų plastika ir estetika. 

– Muziejus nuoširdžiai dėkoja kūrėjo dukroms Monikai Frėjutei-Rakauskienei ir Martai Frėjutei, vieną iš nedaugelio šeimai išlikusių „neskraidančių paukščių“ padovanojusioms Tauragei. Edmundo Frėjaus kūrinys „Moteris su sparnais“ bus nuolat eksponuojamas Tauragės pilies kiemelyje, – sako muziejaus direktorė. 

Parodoje eksponuojami E. Frėjaus darbai iš šeimos ir Kauno modernaus meno fondo archyvo. 

Parodos architektas, garsėjantis drąsiais sprendimais

Parodos architektas – Adomas Rimšelis, kuratorė – Kristina Budrytė-Genevičė. 2022 m. A. Rimšelis kūrė Kauno modernaus meno fondo (KMMF) surengtos E. Frėjaus parodos „Gimęs skraidyti“ architektūrą kino teatre „Daina“ (Kaunas), už šį darbą gavo apdovanojimą „Geriausia ekspozicija“ parodoje-konkurse „Architektūra: Kaunas 2022“. Jis bendradarbiauja kuriant visas KMMF parodas Kaune. 

Daugiau nei 15 m. kuriančio A. Rimšelio darbo laukas yra gana platus – pradedant visuomeniniais pastatais, individualiais namais, baigiant parodų ekspozicijomis ar šviestuvų dizainu. Drąsiais sprendimais garsėjantis architektas pastaruoju metu kaip didžiausią savo aistrą įvardina individualių architektūros ir dizaino objektų kūrybą. A. Rimšelis savo darbuose laviruoja tarp šiurkštaus, gryno ir gyvo brutalizmo ar industrinio dizaino ir subtilaus, švaraus minimalizmo.

„Taip atsiranda balanso idėja, neturi būti viskas brutalu ir neturi būti viskas nulaižyta, turi būti balansas, tai ir yra prioritetas. Švarioje ir neutralioje erdvėje, kur stengiamasi išvengti vizualinio triukšmo, žmogus ir menas tampa labai ryškūs“, – aiškina architektas.

Šią parodą Tauragės krašto muziejus „Santaka" parengė kartu su Kauno modernaus meno fondu ir E. Frėjaus dukromis Monika Frėjute-Rakauskiene ir Marta Frėjute. Tai festivalio „Kvadratu“ dalis.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
paroda
Įkelta:
2023-12-11
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia į Fotografijos galeriją, kurioje gruodžio 14 d., 17 val. bus atidaryta Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio fotografijų serija „Rūko alchemija“. Renginyje dalyvaus ir parodos autorius.
Nuotrauka
sostine
Linos Buchlickajos ir Juozo Petkevičiaus nuotraukos
Įkelta:
2023-12-11
Po daugybės renginių, performansų, aukšto meno ir pasaulinio lygio atlikėjų, po labai ypatingų metų Tauragė tarė „Stop“.  Tauragės kultūros rūmuose surengtas iškilmingas Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023 uždarymo renginys – „Kultūros muitinė. STOP“.
Nuotrauka
duetas
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-07
Dainavimas žmonių kelius kartais suveda netikėtai. Panaši smagi situacija nutiko ir draugėms Kamilei Šlepavičiūtei ir Martynai Juozupaitytei, šiemet tapusioms bendraklasėmis ir dainuojančioms duetu. Gimnazijos antrokes kartu dainuoti paskatino muzikos mokytoja. O šiuo metu merginų laukia nemenkas iššūkis – pasiruošti ir dalyvauti „Dainų daineles“ konkurse.
Nuotrauka
adventas
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-01
Nepaisant prasidedančio ankstyvo pasiruošimo Kalėdoms, artėjantis advento laikotarpis po truputį į visų širdis atneša džiugesį, vidinę ramybę. Įpusėjus lapkričiui prasideda advento vainikų pynimo edukacijos, primenančios gilias šio laikotarpio tradicijas. Kokios jos ir ką reiškia, plačiau papasakoti sutiko Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja, renginių organizatorė-edukatorė Jurgita Brazauskienė.
Nuotrauka
regina
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-11-30
Regina Fominichienė save laiko tikra tauragiške, nors yra gimusi Skaudvilėje. O ir daugelis tauragiškių ją pažįsta, bent jau iš matymo – ją galima sutikti įvairiuose renginiuose, o ir gatvėje jos šypsena šviečia iš tolo. Savo amžiaus ji neslepia: Reginai – 68-eri, tačiau ją matydamas supranti, kad amžius nesvarbus, jei eini per gyvenimą atvira širdimi. O dabar visą gyvenimą poeziją mėgusi moteris tapo slemere. Ir jai puikiai sekasi!
Nuotrauka
renata
Renatos Karvelis feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-11-24
Renata Karvelis, tauragiškiams jau puikiai žinoma įvairių kultūrinių renginių ir akcijų organizatorė, performansų kūrėja, rašytoja, menininkė, išleido knygą „mOterOs“, kurioje – ironiški, provokuojantys, nenuspėjami eilėraščiai, apimantys moteriškumo temas, jas atskleidžiantys įvairiuose kontekstuose – nuo šeimos iki virtualybės ar biurokratijos profesiniame gyvenime. Juose gausu kritikos šiuolaikinio pasaulio detalėms, vis dar dažnai pasitaikančioms vyrų ir moterų nelygybės apraiškoms. Lapkričio 9-ąją knyga pristatyta B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. 
Nuotrauka
kvartetas
Genovaitės Urmonaitės feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-11-22
Kartu su rudeniu į Tauragę atėjusi kasmetinė teatro šventė „Kvartetas“ teatro mėgėjams vėl suteikė džiaugsmo. Šįkart festivalio spalva buvo ruda. Pasirodo, ruda gaunama sumaišius žalią su raudona, be to, ją mėgstantys žmonės nevengia sunkaus darbo... Taigi festivalis sužibėjo visomis spalvomis ir jų atspalviais. Festivalio sumanytoja ir puoselėtoja, Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė džiaugiasi – festivalis pavyko šimtu procentų ir įkvėpė naujiems darbams.
Nuotrauka
saulekalnis
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Spalio 27 dieną folkloro ansamblio „Saulėkalnis“ nariai susirinko paminėti ne tik penkerių metų veiklos sukakties, bet ir sudalyvauti naujų kolektyvo narių krikštynose. Prieš penkerius metus spalio 19-ąją susibūręs ansamblis savo dainomis ne tik džiugina Tauragės kraštą, bet garsina jį ir už rajono ribų.
Nuotrauka
kvartetas
Godos Virbickaitės nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-09
Su rudeniu į Tauragę ateina ir kasmetinė teatro šventė – tokia pat ir kitokia, bent jau festivalio spalva. Šįkart festivalio spalva ruda. Atrodo tamsu? Ogi sužinojome, kad ruda gaunama sumaišius žalią su raudona... Taigi festivalis sužibės visomis spalvomis ir jų atspalviais. Pakalbinome festivalio sumanytoją ir puoselėtoją, Tauragės liaudies teatro režisierę Genovaitę Urmonaitę.
Nuotrauka
aukso vainikas
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-10-29
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre surengta XIX liaudies vaizduojamosios ir taikomosios dailės bei kryždirbystės meistrų kūrinių regioninė konkursinė paroda dėl „Aukso vainiko“ nominacijos, kurią 2005 m. įsteigė Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Regioniniame ture pirmoji vieta skirta batakiškei Onai Paulauskienei.
Nuotrauka
piliakalniai
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-10-28
Spalio 19-osios vakarą Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje vyko fotomenininko Alberto Švenčionio fotografijų parodos „Piliakalniai ir legendos“ bei fotografijų albumo „Būtsargiai“ pristatymas. Nespėjusieji į pristatymą parodą galės apžiūrėti iki lapkričio 10-osios. 
Nuotrauka
rita
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-10-22
Spalio 25-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejaus Etnografijos ekspozicijoje vyks Ritos Balkutės paskaita „Vėlių laikas: apeigos ir mirties augalai“. Tai tęstinio muziejaus projekto „Vėlių mėnuo“, skirto bendruomenės edukavimui Vėlinių laikotarpiu, renginys.
Nuotrauka
norkaiciai
Bronislovo Ambrozo nuotraukos
Įkelta:
2023-10-22
Spalio 14-ąją Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“ su vadove Jolanta Kažukauskiene iš Joniškio kultūros centre vykusio respublikinio konkurso „Aušta aušrelė“ grįžo laimėję pirmąją vietą. Kitą savaitę penkerių metų gyvavimo sukaktį minėsiantis kolektyvas šiame konkurse dalyvavo pirmą kartą ir labai sėkmingai. Tarp 13-os stipriausių šalies kolektyvų geriausiai įvertintiems tauragiškiams atiteko ir piniginė premija.
Nuotrauka
pleneras
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Tauragėje birželį surengtas menininkų pleneras „Laiko ženklai skulptūrose“ apjungė iš įvairių Lietuvos miestų šešis menininkus, gebančius prakalbinti ne tik medį, bet ir akmenį. Per penkias dienas jie sukūrė vieną akmens ir penkias medžio skulptūras. Svarstyta, kur statyti medžio skulptūras, ir nuspręsta jas įkurdinti parke prie Jūros gatvės. 
Nuotrauka
foto
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2023-10-16
Mažeikių muziejuje paskelbti jau 15-us metus rengiamo tarptautinio fotografijos konkurso „Gyvos žemės mintys“ laureatai. Tarp jų – ir tauragiškis fotografas Vytautas Butkus, konkursui pateikęs keletą fotografijų iš savo kelionės į Černobylį, kur prieš 37-erius metus įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. 
Nuotrauka
karieta
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Tarp Tauragės savivaldybės ir pašto pastatų neseniai sutvarkytame plote, akmenimis grįstoje aikštelėje, pastatyta ir tauragiškiams pristatyta kalvio Kęstučio Plyskaičio sukurta pašto karieta. Šis monumentas skirtas pašto 180 metų sukakčiai paminėti.  Šventės metu prisiminta istorija, žymūs žmonės, lankęsi pašte. 
Nuotrauka
elvis
B. Baltrušaitytės bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-09-26
ELVIS (elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema) autobusas – tai po įvairius Lietuvos miestus ir atokiausius kaimus keliaujanti biblioteka, skirta vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku skaityti. Praėjusią savaitę ELVIS autobuso komanda atvyko į Tauragę.  
Nuotrauka
Stasys Eidrigevičius 
Ignacy Eidrigevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ rugsėjo 21 d. 17.00 val. kviečia į Tauragės pilį – naujoje muziejaus parodų erdvėje bus pristatyta Stasio Eidrigevičiaus iliustracijų paroda „Keliaujanti vaizduotė“. Atidaryme dalyvaus pats parodos autorius, o parodą parengė Panevėžyje besikuriančio Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) komanda. Parodos kuratorė Lina Albrikienė, parodos architektas Darius Baliukevičius.
Nuotrauka
skaudvile
Vido Bičkaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-15
Šį savaitgalį jau 14-us metus skaudviliškiai organizuoja miesto šventę, truksiančią dvi dienas. Šiais metais bus prisiminta krašto istorija ir daug kur atsispindės faktas, kad Skaudvilėje buvo vienas didžiausių arklių turgų Europoje, sakė bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ pirmininkas Vidas Bičkus.
Nuotrauka
vasaros skaitymo issukis
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-09-15
Visą vasarą, nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31-osios, šalyje jau aštuntus metus organizuotas tradicinis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“. Skaitymo iššūkiu siekiama skatinti visuomenę domėtis literatūra, skaitymu. Šiemet priėmusieji iššūkį įvairaus amžiaus žmones buvo kviečiami perskaityti 5-ias pasirinktas knygas pagal tam tikras temas-užduotis ir registruotis savarankiškai arba artimiausioje bibliotekoje. Tauragėje šioje prasmingoje akcijoje dalyvavo net 1955 skaitytojai. Pasiryžusieji dalyvauti iššūkyje ir jį įveikusieji varžytuvių pabaigoje apdovanoti vertingais prizais. Laimėtojai išrinkti burtų keliu. 
Nuotrauka
lauksargiai
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-09
Pernai per šalį praėjus desovietizacijos bangai, Tauragės rajone demontuoti 4 sovietiniai paminklai. Daugelyje vietų taip ir liko tuščia, o štai Lauksargiuose rugsėjo pradžioje pastatytas naujas paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šia naujiena socialiniame tinkle pasidžiaugęs Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis rinkinių kuratorius Darius Kiniulis užsiminė ir apie rašomą knygą, kurioje nuguls krašto istorijos faktai, nuotraukos, padavimai.
Nuotrauka
posmai
Daivos Genienės ir literatų klubo „Žingsniai“ nuotraukos
Įkelta:
2023-09-04
Šiltos emocijos, daug džiugių susitikimų ir sielą gaivinančios poezijos – taip galima būtų trumpai apibūdinti tradicinį, 10-ąjį respublikinį poezijos vakarą „Saulėlydžio posmai“, papuošusį Tauragės kultūros centro prieigas. Šiųmetį renginį, ko gero, galima vadinti rekordiniu: jame dalyvavo net 60 kūrėjų, suvažiavusių net iš 15-os šalies vietų. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Kartu su lietuviais ir kitomis Tauragėje gyvenusiomis tautomis miesto veidą kūrė ir žydai. 1939 m. surašymo duomenimis, Tauragėje buvo 10 561 gyventojas,  iš jų – apie 4000 žydų. 1970 m. gyventojų buvo 19 500, iš jų 14 žydų… Holokaustas ilgametę Tauragės žydų bendruomenę visiškai sunaikino vos per keletą mėnesių. Saugodamas istorinę atmintį ir puoselėdamas žydų kultūros paveldą, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ rugsėjo 5 d., 15 val., kviečia į Pilies menes – į edukacinį susitikimą su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene „Šalom, Taurage!“.