Daugiabučių renovacija Lietuvoje
APVA archyvo nuotrauka
Nors daugiabučio renovacija leidžia džiaugtis namų šiluma ir mažesnėmis sąskaitomis, ji taip pat sukelia vieną problemą: dėl visiško sandarumo butuose ima trūkti šviežio oro. Tokiu atveju kyla įvairių negalavimų, drėgmės kaupimosi ir pelėsio atsiradimo rizika. Jų išvengti padeda tinkamą patalpų vėdinimą užtikrinanti centralizuota rekuperacinė sistema ar individualus rekuperatorius.
„Šviežio oro užtikrinimas yra itin svarbus veiksnys mūsų sveikatai – oro kaita patalpose yra būtina, ji užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą. Be to, prastai vėdinamose patalpose linkusi rastis drėgmė, kuri, kaip dauguma žino, gali lemti pelėsio atsiradimą“, - pasakoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Gintarė Baštunova.
Ji tęsia, kad patalpose, kuriose nuolat necirkuliuoja šviežias oras, labai sumažėja deguonies, o tai gali turėtų neigiamos įtakos žmogaus savijautai.
„Šviežio oro trūkumas gali prisidėti prie produktyvumo sumažėjimo, nuovargio atsiradimo, galvos svaigimo ir skausmo, atsparumo ligoms atsiradimo, pablogėjusios emocinės būsenos. Atsiradęs pelėsis ilgainiui gali lemti įvairias kvėpavimo takų problemas – jis dažniausiai pasireiškia galvos skausmu, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais ir kt.“, – pasakoja G. Baštunova.
Anot Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos, moksliniai duomenys patvirtino nuolatinį ryšį tarp drėgmės bei pelėsių patalpose ir kvėpavimo sutrikimo bei astmos atsiradimo: žmonės, kurie gyvena sveikatai kenksminguose namuose, 40 proc. dažniau serga astma. Pavyzdžiui, drėgnose ir supelijusiose patalpose augantys vaikai yra nuo pusantro iki trijų kartų labiau linkę kosėti ir dusti, jiems pasireiškia astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų simptomai.
Tinkamą vėdinimą garantuoja rekuperacija
Atnaujinus seną, energiškai neefektyvų daugiabutį padidėja jo šiluminė varža, o įstatyti nauji langai ir pašalinti įtrūkimai nebepraleidžia skersvėjo – pastatas tampa sandarus. Tokiu atveju butuose ima trūkti šviežio oro ir nors jo įsileisti galima pravėrus langus, tada visa po renovacijos „sutaupyta“ šiluma išleidžiama į lauką.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) teigia, jog šią problemą gali išspręsti daugiabučio atnaujinimo metu įrengta tinkamą vėdinimą garantuojanti centralizuota rekuperacinė sistema arba individualus rekuperatorius.
Rekuperatoriai ne tik padeda sutaupyti, bet ir pasirūpina žmogaus sveikata – dėl jų veikimo principo galite kvėpuoti iš lauko išgaunamu ir filtrų išvalytu oru nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių. Tai itin aktualu gyvenantiems mieste, šalia judrios gatvės ar kelio ir turintiems alergijų.
Rekuperatorius mechaniškai vėdina patalpas ventiliatoriais su šilumokaičiu. Žiemą jis šaltam orui sušildyti naudoja iš namo šalinamą šilto oro energiją, o vasarą iš patalpų šalinamas vėsesnis oras atšaldo iš lauko patenkantį įkaitusį orą, todėl rekuperatoriai praverčia visus metus.
Jeigu rekuperacinė sistema kai kuriems daugiabučio gyventojams pasirodytų per brangi, ją galite pakeisti individualaus rekuperatoriaus įsirengimu, taip ne tik apsaugodami savo sveikatą, bet ir užtikrindami efektyvų renovacijos įgyvendinimą.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
Užs. Nr. 63
