Sportas

Vartininkų treneris Žydrūnas Mačaitis buvo pakviestas treniruoti Lietuvos U-15 rinktinę. Jo sūnus Sidas Mačaitis pakviestas ginti U-19 rinktinės vartus. Futbolo pasaulyje įprasta, kad užauga žaidėjų dinastijos, futbolo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Prisiminkime vartininkų Šetkų šeimą, pavyzdžių yra ir daugiau. „Vytis ant krūtinės įpareigoja“, – sako vienas geriausių vartininkų trenerių šalyje.

Konkurencija didžiulė

Su Ž. Mačaičiu kalbėjomės telefonu praėjusį penktadienį, vakare tarp treniruočių, dieną prieš A lygos startą. Iki tol trenerių štabe FK „Tauras“ klube ir Tauragės futbolo akademijoje dirbęs vartininkų treneris šiemet sustiprino Telšių „Džiugo“ klubo trenerių štabą ir buvo pakviestas treniruoti Lietuvos U-15 rinktinės žaidėjus. Sutariame, kad išlaikysime pozityvią nuotaiką, nors situacija su Tauragės futbolu lieka labai miglota ir pačiam pašnekovui kelia nerimą.

– Neįsivaizduoju Tauragės be futbolo, – sako daug metų šiai sporto šakai atidavęs treneris.

Jis pasakoja, kad neoficialaus kvietimo prisijungti prie rinktinės sulaukė dar prieš kelis mėnesius, kai ruošėsi pasirašyti sutartį su Telšių „Džiugo“ klubu. Neseniai šis kvietimas tapo oficialiu.

– Malonu kaip treneriui, suteiktas pasitikėjimas, kai Vytis ant krūtinės, įpareigoja, – sako pašnekovas. – Lietuvoje yra daug stiprių trenerių, vartininkų trenerių didelė konkurencija, tad tikrai džiugu, kad buvau pakviestas, – džiaugsmo neslėpė Ž. Mačaitis.

Motyvuoti žaidėjai

Tauragės futbolo akademijoje jaunimą treniravęs Ž. Mačaitis dabar čia, kaip pats sako, liko minimaliai. Visas dėmesys – A lygoje žaidžiančiam Telšių „Džiugo“ klubui, kuris praėjusį sezoną liko antras, nusileidęs tik „Nevėžio“ klubui. Ir, žinoma, Lietuvos jaunimo rinktinei. Šioji taip pat didina krūvį, iššūkių laukia tikrai nemažai. Pirmoji stovykla jau buvo kovo 2-ąją. 

– Dirbame su trimis skirtingais vartininkais, iš skirtingų miestų. Įdomu su jais dirbti, visi praėję atrankas, motyvuoti. Vyriausiasis treneris Andrius Velička kaip žaidėjas turi daug patirties, kaip treneris gal mažiau, – pasakoja pašnekovas.

Komandinis žaidimas

Dėl pandemijos U-15 turnyrai buvo sustabdyti, vyksta tik stovyklos, kas mėnesį po tris dienas. Futbolininkai demonstruoja savo meistriškumą, formuojama rinktinė. Rugsėjį jau turėtų paaiškėti galutinė rinktinės sudėtis. Tad darbo daug tiek žaidėjams, tiek treneriams.

– Po karantino reikės daug pamatyti, įvertinti žaidėjų pasirengimą, kad rudenį komanda jau būtų suformuota, – teigia Ž. Mačaitis.

Pandemija, karantinas sulėtino tempą, žaidėjai iš pradžių visiškai negalėjo treniruotis, po to daugelis užsiėmimų perkelti į nuotolį. Patyręs treneris sako, kad tai padeda palaikyti tik fizinę formą, tačiau meistriškumo ugdymui, komandinės dvasios formavimui suduotas stiprus smūgis.

– Žaidėjai gal dar ne taip, bet vartininkų ugdymui nuotolinis mokymas padarė savo, forma krenta, kažkas baisaus. Futbolas yra komandinis žaidimas, – pastebi treneris.

Žaidėjų dinastijos

Pasisukus kalbai apie Tauragę ir sportą, pašnekovas atsidūsta. 

– Neįsivaizduoju Tauragės be futbolo, – sako nuo antrosios klasės futbolo pasaulyje ir beveik visą gyvenimą atidavęs treneris. ؘ– Čia stiprus veteranų klubas, buvę žaidėjai tampa rėmėjais. Futbolo pasaulyje labai svarbios tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą. 

Galima būtų prisiminti Šetkų šeimą: vartininkas Jaunutis Šetkus su „Tauro“ klubu 1987 m. tapo LTSR čempionu, jo sūnus Edgaras, taip pat vartininkas, šiuo metu gina Izraelio klubo garbę ir praėjusiais metais buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. Sidas Mačaitis taip pat seka tėvo Žydrūno pėdomis. 

Tėvas sako didžiuojąsis sūnumi.

– Buvau kviečiamas į rinktinę iki pat 17-os metų, kai gavau kvietimą į U-18. Jausmas buvo geras ir netikėtas. Dabar jau trečias kvietimas ir esu kviečiamas į U-19 rinktinę. Smagu, kad pirmas kartas nebuvo paskutinis, kad šoktelėjau iš U-18 į U-19. Manau, kad tai progresas karjeroje vyksta, smagu būti tarp geriausių Lietuvoje, prideda pasitikėjimo savimi, – „Tauragės žinioms“ sakė Sidas Mačaitis.

Tėvo pavyzdys

Paklaustas, kas įkvepia jaunuolį žaisti futbolą, jis sako, kad po 11-os metų futbole tai jau yra tapę kaip savotiškas darbas. 

– Smagu, kai gali dirbti tai, ką mėgsti, – juokiasi pašnekovas.

Sidas taip pat atkreipia dėmesį į dinastijas, į iš kartos į kartą perduodamas tradicijas. Futbolas jam buvo pirmoji ir turbūt jau paskutinė sporto šaka, kuriai skiria savo laiką. Vaikystėje domėjosi kartingais, tačiau tėvo pavyzdys lėmė, kad vaikinas pasirinko futbolininko karjerą.

– Tėvas iš pradžių buvo futbolininkas, dabar treneris, tai visą gyvenimą nori nenori esi įtrauktas į futbolo gyvenimą: namuose – futbolo atributika, per televizorių – futbolas, tėčio pokalbiai telefonu apie futbolą ir visa kita. Turbūt tai ir nulėmė, įkvėpė, – šypsosi Sidas.

Be įkvėpimo neliko ir pats Žydrūnas. Patyręs treneris sako, kad jį patį įkvepia kiti žaidėjai, treneriai, kurie savo pavyzdžiu perteikia futbolo aistrą jaunuoliams ir vyresniems žaidėjams.

– Andrius Bendikas, Tomas Rimas, Darius Stažys, Jonas Stažys, Bronius Kičas – nežinau, kur aš būčiau be šių trenerių, – pokalbį baigia Ž. Mačaitis.