Patvirtina nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
„Nacionalinės imunoprofilaktikos programos įgyvendinimas yra tęstinis valstybės įsipareigojimas, kuris apima vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą valstybės lėšomis bei kitas su skiepijimu susijusias veiklas, tokias kaip naujų vakcinų įtraukimas į skiepijimo programas, tarptautinių organizacijų nustatytų tikslų įgyvendinimas ir kt. Tokias programas įgyvendina daugelis pasaulio valstybių, ir Lietuva nėra išimtis. Nacionalinės imunoprofilaktikos programos tikslas – užtikrinti kolektyvinį imunitetą visuomenei ir individualią apsaugą kiekvienam asmeniui nuo užkrečiamųjų ligų, kurios neatspariam organizmui gali būti labai pavojingos ir net mirtinos“, – teigia SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartus, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, kurioms yra sukurti skiepai. Tačiau nuo 2010 iki 2022 m. Lietuvoje buvo stebimas žymus visų pozicijų skiepijimo aprėpčių mažėjimas. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis Nacionalinės imunoprofilaktikos programos prioritetas šiuo metu – užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, didinant vakcinacijos aprėptis.
2010–2022 m. dvejų metų vaikų skiepijimo aprėptys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito sumažėjo nuo 96,1 proc. iki 86,5 proc., o tarp septynerių metų vaikų per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį registruoti trys raudonukės atvejai: vienas asmuo susirgo 2018 m., kiti susirgimo atvejai fiksuoti 2022 ir 2023 m.
Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programos įgyvendinimui įtakos turėjo 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija. Nepaisant to, programos tikslai ir uždaviniai buvo pasiekti, įtrauktos naujos ar pakoreguotos jau numatytos vakcinų indikacijos, tokios kaip:
- nuo 2023 m. sausio 11 d. papildytas sąrašas asmenų, kurie gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos – be apribojimų pasiskiepyti gali visi rizikos grupei priklausantys gyventojai, kurie serga bronchine astma ar cukriniu diabetu, o nuo 2023 m. gegužės 25 d. – visi 75 m. amžiaus ir vyresni žmonės;
- nuo 2023 m. vasario 1 d. valstybės lėšomis nuo žmogaus papilomos viruso sukeltos infekcijos pradėta skiepyti devynvalente vakcina bei vakcinacija užtikrinama abiem lytims – berniukams ir mergaitėms nuo 11 metų;
- priimti sprendimai dėl 50–55 m. amžiaus gyventojų skiepijimo valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.;
- išplėstos gripo rizikos grupės, numatant 2–7 m. amžiaus vaikų skiepijimą valstybės lėšomis nuo 2024 / 2025 m. gripo sezono.
Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programą, planuojama didinti skiepijimo aprėptis, svarstyti naujų vakcinų įtraukimą į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinti naujas rizikos grupes, kurios galėtų būti skiepijamos valstybės lėšomis, tobulinti skiepijimo aprėpčių stebėseną, įgyvendinti nepageidaujamų reakcijų į skiepus priežiūrą bei nuolat teikti informaciją gyventojams apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus, ir kt.
Detaliau susipažinti su programa galima ČIA.
Šlapimo nelaikymas – sveikatos problema, kurią gali patirti įvairaus amžiaus ar lyties žmonės. Nors šis sutrikimas sukelia nepatogumų ir įtampos jausmą, šlapimo nelaikymas neturi būti priežastis riboti savo aktyvumą, atsisakyti mėgstamų veiklų ar kelionių. Šiandienos technologijos ir patobulėję higienos priemonių sprendimai, tokie kaip sauskelnės kelnaitės, suteikia galimybę išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą be didelių apribojimų.
Nors ruduo yra labai gražus metų laikas, tačiau dažniausiai su krentančiais lapais krenta ir mūsų jėgos. Rudenį mažiau būname lauke, todėl organizmas gauna mažiau saulės šviesos reikalingos vitamino D gamybai. Šis vitaminas yra labai svarbus imuninei sistemai. Be to, sumažėja šviežių vaisių ir daržovių pasiūla, todėl gali trūkti kitų svarbių vitaminų ir mineralų. Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame patalpose, kur lengviau plinta virusai ir bakterijos. Koks visa to rezultatas? Ogi nuovargis, ligos ir problemos, kurios kyla ne tik mūsų kūnui, tačiau ir sielai.
Prieš prasidedant šaltajam sezonui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena – savo imunitetu turime pasirūpinti kiekvienas, o geriausia apsauga nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso infekcijos – skiepai. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis labiausiai rekomenduojamas rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis bus skiepijami nemokamai.
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–55 metų (imtinai) amžiaus gyventojai galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį įsigijo 72 600 „Pfizer“ gaminamos vakcinos dozių, o šis pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.
Dulkių erkės, pelėsiai, žiedadulkės ir kiti alergenai, esantys dulkėse, gali sukelti kvėpavimo takų problemas, astmą bei alergines reakcijas.
Tauragės rajono savivaldybė primena, kad siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą, VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras nemokamai ir profesionaliai slaugos paslaugas prisirašiusiems prie VšĮ Tauragės rajono PSPC ligoniams namuose teikia nuo 2021 m. spalio mėn.
Nedrįsti apsilankyti sanatorijoje? Galvoji, kad ji skirta tik tiems, kurie serga, yra po traumų? O gal iš esmės nori susipažinti su sanatorinio gydymo principais, bet vis neatrandi laiko? „Eglės sanatorijoje“ apsilankė ir savo sveikata pasirūpino jau daugiau nei 1 milijonas žmonių iš Lietuvos ir užsienio šalių! Ar Tu vienas iš jų?
Rėmuo yra dažnas nepatogumas, pasireiškiantis deginančiu pojūčiu krūtinėje, kuris kartais pereina iki gerklės. Šis simptomas atsiranda, kai skrandžio rūgštis netinkamai pakyla į stemplę, dėl ko jaučiamas diskomfortas ar net skausmas. Nors rėmuo gali būti vienkartinis ir nereikšti nieko blogo, kartais jis perspėja apie rimtesnius virškinimo sistemos sutrikimus. Taigi, toliau aptarsime pagrindines rėmens priežastis ir gydymo būdus.
Krūtinės didinimas vis dar yra viena populiariausių plastinių operacijų. Ji dažnai atliekama viena, tačiau neretai tampa ir kompleksinės operacijos dalimi. Pavyzdžiui, kartu atliekant ir krūtų pakėlimą ar atliekant Mommy makeover operacijų kompleksą. Šiandien krūtinę chirurginiu būdu galima tobulinti ne vienu būdu – implantais, nusiurbtų ir specialiai paruoštų savų riebalų injekcijomis ir kombinuota abiejų minėtų variantų operacija. Toliau šiek tiek plačiau apie kiekvieną pasirinkimą.
Įprastai dantų jautrumas išoriniams dirgikliams yra laikina problema, kuri išnyksta savaime. Vis dėlto, ilgai besitęsiantis ir vis aštresnis skausmas gali įspėti apie rimtesnes problemas. Tad toliau trumpai apžvelgsime jautrumo atsiradimo priežastis ir galimus gydymo būdus.
Nuo šių metų birželio mėn. atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus galima ir Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 15, įsikūrusioje „InMedica“ klinikoje. Tai – vienas pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje, kurio metu išgaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai, leidžiantys įvertinti vidaus organų veiklą, sutrikimus bei laiku paskirti reikalingą gydymą.
Visame pasaulyje kasmet daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kurie ne tik dažniau serga lėtinėmis ligomis, bet ir patiria daugybę su senėjimu susijusių problemų.
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuo vasario 5 d. paprastėja patekimo pas gydytojus specialistus tvarka – sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus be siuntimo.
Tai išskirtinis praktinis renginys, skirtas pacientams ir jų artimiesiems bei visiems besidominantiems savo sveikata.
Registracija pas gydytojus internetu nuo šiol bus dar patogesnė – šią savaitę pradėjo veikti Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) funkcionalumai, suteikiantys daugiau galimybių pacientams valdyti registraciją pas gydytojus ir gautu reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas.
