Į Tauragės rajono apylinkės teismo salę ketvirtadienį, lydimas medikės, atvyko sausį 82-ąjį gimtadienį minėsiantis Bernotiškės kaimo gyventojas Pranas Preikšaitis. Senolis kaltinamas 1952–1953 metais šaudęs partizanus ir dalyvavęs juos šaudant. Genocido bylą Tauragėje nagrinėja išvažiuojamasis Vilniaus apygardos teismas, nes kaltinamasis nepajėgtų nuvykti į sostinę. Valstybinį kaltinimą apygardos teismo byloje patikėta palaikyti Tauragės rajono apylinkės prokurorui Nomedui Metrikiui. Savo istorinio priešo teismo posėdžio stebėti atvyko buvęs partizanas Leonas Laurinskas.
Buvo agentas-smogikas
P. Preikšaičio bylos į Tauragę nagrinėti atvyko Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Nukentėjusieji, sušaudytų partizanų artimieji, teismo posėdyje dėl sveikatos būklės nedalyvavo.
Kaltinamasis P. Preikšaitis nuo 1950-ųjų liepos iki 1960 metų buvo sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentas-smogikas, į partizanų gretas infiltruotas provokatorius, jo agentūrinis slapyvardis – „Jūra“. Ikiteisminį tyrimą dėl buvusio MGB agento-smogiko P. Preikšaičio nusikalstamos veiklos, 1952–1953 metais Ignalinos rajone naikinant Rytų Aukštaitijos krašto Lietuvos partizanus, 2009 metais pradėjo Ignalinos apylinkės prokuratūra. Šių metų kovą byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus apygardos teismui.
Nori, kad kuo greičiau pasibaigtų
Į teismo posėdį P. Preikšaitį atlydėjo advokatė iš Vilniaus. Visą posėdį P. Preikšaičio būklę stebėjo medikė. Tiesa, kai kaltinamasis pasijuto prasčiau ir duodamas parodymus paprašė leisti atsisėsti bei atnešti vandens, medikė net nesureagavo. Kai teismo proceso dalyviai prisiminė teismo salėje esant medikę, ši atšovė: medikė vandens nesinešioja. Vėliau prisiminė, kad vandens turi automobilyje. Vandens teisiamajam į teismo salę atsinešė vienas iš liudytojų.
Prieš pat posėdį kaltinamasis „Tauragės žinių“ korespondentei sakė, kad jaučiasi pakenčiamai, nori, jog posėdis įvyktų ir kuo greičiau visa ši istorija pasibaigtų.
– 1974-aisiais grįžau į laisvę. Atsėdėjau 15 metų, nes buvau nuteistas už tai, kad išdaviau, kas šaudė į partizanus, o dabar esu teisiamas pats. Tada mane nuteisė už gerą darbą, – korespondentei kalbėjo P. Preikšaitis.
Korespondentei jis atskleidė, kad tarybiniais metais dirbo milicininku.
Ant P. Preikšaičio sąžinės – devynios mirtys
P. Preikšaitis kaltinamas genocidu, tuo, kad būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR MGB agentas-smogikas 1952-ųjų birželį, būdamas 22-ejų metų, kartu su kitais agentais-smogikais, apsimetę Lietuvos partizanais, Ignalinos rajone, Šiulgų miške, susitiko su Lietuvos partizanų Vytauto apygardos „Tigro“ rinktinės štabo žvalgybos viršininku, šios rinktinės rajono vadu ir vienu partizanu. Po susitikimo štabo žvalgybos viršininką smogikai suėmė, o kitus partizanus sušaudė.
Tų pačių metų liepą P. Preikšaitis veikdamas grupėje su MGB agentais-smogikais, apsimetę partizanais, Didžiagirio miške susitiko su į susitikimą iškviestu Lietuvos partizanų Vytauto apygardos „Tigro“ rinktinės „Šilo“ būrio partizanu ir jį suėmė. Pastarasis Pabaltijo karinio tribunolo buvo nuteistas sušaudyti.
Maždaug po dešimties dienų, apsimetę Lietuvos partizanais, Burkoliškės miške smogikai, dalyvaujant P. Preikšaičiui, susitiko su trimis Gabrio Kirdeikio-„Gabriuko“ būrio partizanais ir šio būrio vadu. Visi keturi partizanai buvo sušaudyti.
P. Preikšaitis kaltinamas ir tuo, kad 1953 metų balandį, drauge su kitais smogikais apsimetęs partizanu, Švenčionių rajono miške susitiko su iškviestais dviem Lietuvos partizanais ir juos sušaudė.
Atsiminimai užrašyti knygoje
Teismui P. Preikšaitis kaltas prisipažino iš dalies. Kaltinamasis nepaneigė pasakojimų apie savo pokario gyvenimą – „liaudies gynėjo“, agento-smogiko veiklą, šiuos atsiminimus užrašė žurnalistas Romas Kaunietis bei Rytas Narvydas, dirbantis Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centre. R. Kauniečio knyga „Laisvės kovotojų prisiminimai“ ir P. Preikšaičio video ir audiopasakojimo įrašai pridėti prie bylos.
Žurnalistas R. Kaunietisatvyko į teismo posėdį kaip bylos liudytojas. Teismui jis atskleidė, kad iš P. Preikšaičio pasakojimo suprato, jog šis žmogus buvo kaip koks sargybinis, saugojęs, kad partizanai nepabėgtų nuo kitų smogikų. Apie P. Preikšaitį R. Kaunietis sužinojo iš KGB archyvų, todėl ir nuvažiavo pas jį, kad papasakotų atsiminimus rengiamai knygai.
– Jie slapstėsi miške, partizanavo, šaudė nekaltus žmones, todėl reikėjo juos suimti. Aš nešaudžiau, tik dalyvavau suimant ir tik dviejuose epizoduose. Mano sąžinė švari. Aš tik paėmiau gyvus žmones. Iš kur archyvuose atsirado pranešimai apie kitus epizodus, nežinau. Gal įsivėlė klaida, gal kas kitas turėjo tokį patį slapyvardį, – teismo salėje kalbėjo P. Preikšaitis.
Kaltinamasis sunkiai serga
P. Preikšaitis serga liga, kuri įtraukta į nepagydomų ligų ir sveikatai sunkių būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Teismo nuosprendis vakar nebuvo paskelbtas.
Pagal LR baudžiamąjį kodeksą kaltinamasis gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
