Penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) pristatyti naujausios Lietuvos gyventojų apklausos apie viešojo saugumo būklės vertinimą ir požiūrį į teisėsaugos institucijas rezultatai parodė nuolat augantį gyventojų saugumo jausmą ir pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis bei išryškino keletą naujų tendencijų.
„Šis tyrimas yra svarbus ne vien tuo, kad leidžia sužinoti, kaip visuomenė vertina visą vidaus reikalų sistemą ir atskiras jos institucijas – į vertinimus mes reaguojame numatydami savo strateginius tikslus ateičiai. Tikrai norime atsižvelgti į žmonių nuomonę bei jų lūkesčius“, – spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Apklausos rezultatų duomenimis, per dešimtmetį žmonių saugumo savo gyvenamojoje vietovėje suvokimas išaugo nuo 47 iki 79 proc., t. y. daugiau nei trečdaliu. Gerėjo ir kiti rodikliai: nuo 40 iki 67 proc. padaugėjo žmonių, manančių, jog jų gyvenamojoje vietovėje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, nuo 29 iki 63 proc. – gerai kriminogeninę situaciją vertinančių gyventojų.
Svarbiausiomis viešojo saugumo problemomis Lietuvoje, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai laiko smurtinius nusikaltimus (39 proc. apklaustųjų), korupciją (37 proc.) ir eismo saugumą (34 proc.). Ketvirtoje vietoje įvardinti nusikaltimai, susiję su narkotikais (28 proc.). Nelegalios migracijos problema atsidūrė aštuntoje vietoje – ją akcentavo 19 proc. apklaustųjų (ankstesniais metais taip manė 2–4 proc. Lietuvos gyventojų).
Paprašius gyventojų įvardinti priežastis, kodėl jie jaučiasi nesaugiai, dažniausiai buvo minimi abstraktūs teiginiai, pvz., kriminogeninė situacija, didelis nusikalstamumas, daug įvairių nelaimių. Taip pat gana dažnai minėtos su eismo saugumu susiję priežastys.
Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai nelinkę patys imtis aktyvių veiksmų, kad jų aplinka būtų saugesnė. Paaiškėjo, kad beveik trečdalis gyventojų per pastaruosius metus nepadarė nieko, kad apsaugotų save, savo artimuosius ar savo turtą. Ir tik 1 iš 10 tikrai sutiktų dalyvauti veikloje, rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu.
Į šią apklausą įtraukti nauji klausimai atskleidė kelias nerimą keliančias tendencijas. Paaiškėjo, kad net 29 proc. respondentų įsitikinę, kad jie nesunkiai galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tarp jaunimo taip teigusių buvo dar daugiau – 33 proc.
Nerimą kelia ir gyventojų tolerancija kontrabandinių prekių vartojimui – net 43 proc. visiškai ar iš dalies pateisina cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro nelegalų vartojimą. Pastebimai daugiau taip manančių buvo tarp skurdžiau gyvenančių žmonių bei tose savivaldybėse, kurios yra prie sienos su Rusija.
Iš visų tirtų institucijų gyventojai stabiliai geriausiai vertino ugniagesių gelbėtojų darbą (87 proc.). Pažymėtina, kad per pastarąjį dešimtmetį trečdaliu išaugo teigiamai policijos darbą vertinančių gyventojų skaičius – nuo 43 iki 71 proc.
Policija ir Bendrasis pagalbos centras yra tos institucijos, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai. Tyrimas parodė, kad asmeniniai kontaktai su šiomis institucijomis turi įtakos jų veiklos vertinimui, ir atskleidė gana įdomią situaciją – geriau šias institucijas vertina tie asmenys, kurie turėjo su jomis reikalų, nei tie, kurie su jomis nesusidūrė ir savo nuomonę suformavo remdamiesi tik viešojoje erdvėje skelbiama informacija.
Net 8 iš 10 žmonių, kurie turėjo reikalų su policija, mano, kad policijos pareigūnai greitai reaguoja į iškvietimus, o neturėjusiųjų reikalų su policija nuomonė buvo daug prastesnė – šiam teiginiui pritarė tik pusė respondentų.
Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie VRM iniciatyva Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2015 m. rugpjūčio 20–spalio 28 d. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Individualių interviu būdu visose šalies savivaldybėse apklausta 3011 respondentų nuo 15 iki 75 metų, kurie atrinkti taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą tikimybę būti apklaustas. Tokios reprezentatyvios gyventojų apklausos VRM iniciatyva nuo 2005 m. atliekamos kasmet.
