Kovoje prieš prekybą žmonėmis ir prievartavimus – suvaidintos nusikaltėlių ašaros
Įkelta:
2021-01-13
Nuotrauka
prekyba zmonemis
Aprašymas

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro feisbuko viršelio nuotrauka

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė savo gyvenimą skyrė kovai prieš nusikaltimus, kurių aukos dažniausiai jaučiasi bejėgės ir pačios sunkiai prabyla. Anot ekspertės, patiriančios spaudimą tiek iš išnaudotojų, tiek iš policijos pareigūnų prekybos žmonėmis aukos net nesitiki sulaukti pagalbos. Tačiau K. Mišinienės vadovaujama nevyriausybinė organizacija jau 20 metų dirba, siekdama užkardyti prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos atvejus Lietuvoje. Į KOPŽI akiratį visai neseniai pateko ir Tauragės apskrityje esantis Jurbarkas.

Jame vakarėlio metu nepilnametę merginą sumušė tuomet 17-metis Mantas Icikevičius. Vaikinas teismo buvo nuteistas. Tačiau jam kalėjimo vartai neatsivėrė.

Kadangi centras aktyviai padeda ir seksualinės prievartos aukoms, „Tauragės žinios“ nusprendė K. Mišinienės pasiteirauti, kaip ji vertina garsiąją Jurbarko bylą.

Be to, išsamaus interviu metu ekspertė atskleidė ir tai, kokį prekeivių žmonėmis portretą susidarė per ilgus darbo metus, kaip pasireiškia prekyba žmonėmis.

Nuotrauka
centras

– Visuomenėje girdime nuomonių, kad merginą sutalžęs, ją išniekinęs Jurbarko gyventojas liko nenubaustas, nes jam nebuvo skirtas realus laisvės atėmimas (vaikinas teismo įpareigotas merginai atlyginti neturtinę 25 tūkst. eurų žalą, jos tėvui  – 5 tūkst. eurų neturtinę žalą, mokytis arba dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, – aut. past.). Kaip jūs vertinate šią situaciją?

– Siūlėme padėti aukai, tačiau artimieji atsisakė, nes pagalbą jau suteikė kiti, tad galiu spręsti tik iš to, ką teko skaityti spaudoje. Jeigu atsitrauktume nuo emocijų ir vertintume pagal Baudžiamąjį kodeksą, teisingumas įvyko – jis buvo nuteistas. Tačiau ne taip, kaip mes įsivaizduojame, kad turėtų būti nuteistas.

Jis tegavo lygtinę bausmę. <…> Sutikčiau su ta mintimi, kad teisingumas neįvyko iki galo, nes nusikaltimas buvo ypač žiaurus, o po jo įvykdymo buvo daromas poveikis, kaip suprantu. Dabar akcentuojamos šį nusikaltimą įvykdžiusio jaunuolio ašaros. Mėginama nupiešti, kad jam graudu ir gaila ir kad žalą jis atlygino. Bet kai žinai, kad žala atlyginta jo tėvų pinigais, jis nė cento neuždirbo, tai ir tas žalos atlyginimas netenka prasmės.

Tokiais jautriais atvejais, kai mėginama išnarplioti ypač žiaurius nusikaltimus, teisingumas turėtų būti įgyvendintas daug griežčiau.

Nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.

 

– Labai didelis psichologinis krūvis tenka susiduriant ir matant tiek nusikaltėlius, tiek aukas teismuose. Man net pačiam kartais šiurpsta oda skaitant dalį teismų bylų. Kodėl nusprendėte paskirti savo gyvenimą kovai prieš prekybą žmonėmis, seksualinę prievartą?

– Karjerą pradėjau kaip socialinė darbuotoja, o Italijoje mokiausi klinikinės psichologijos. Kūrėsi Lietuvos valstybė, mačiau, kad reikia socialinių darbuotojų, kurie problemas gali spręsti plačiau nei kabinetuose užsidarę psichologai. Vytauto Didžiojo universitete įgijau magistro laipsnį. Po daugelio darbo metų tokioje apleistoje srityje kaip psichiatrija pamačiau, kad problemos nejuda į priekį, ilgus dešimtmečius tai buvo net ne gydomoji, bet baudžiamoji medicina. Šioje srityje socialinis darbas sekino: vyravo gydymas stipriais medikamentais, o sunkiomis psichinėmis ligomis sergantys žmonės iš to užburto rato neišeidavo. Pagyja, atsigauna, o tada vėl serga. Tai alina ir specialistus.

Ir tuo metu atskriejo pasiūlymas prisijungti prie Lietuvos „Carito“ kuriamo pagalbos projekto prekybos žmonėmis aukoms. Apie šią problematiką iš pradžių žinojau tiek, kiek ir visi kiti – iš knygų, kino filmų, studijuodama Italijoje, mačiau iš arčiau šiuos reiškinius, bet gilesnių žinių nebuvo.

Atsidūriau lauke, kuris iš pradžių baugino. Laukė didysis iššūkis – sukurti pagalbos strategiją. Tai sekinantis darbas. Juk neturi į ką atsiremti ir pasitarti. Tačiau labai greitai pirmaisiais darbo metais suvokiau, kad vienas žmogus nieko nepadarys, reikia kurti komandą, taip tas darbas ir prasidėjo.

Šiandien kovos prieš prekybą žmonėmis lauke esu 20 metų. Ir tai geriausia, kas galėjo nutikti, – juk gavau psichologijos ir socialinio darbo išsilavinimą, išmokau užsienio kalbų. Dabar ši veikla, kurią tęsiame su komanda, man parodo, kaip šias žinias galiu panaudoti.

Be to, nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.

O tie nukentėję žmonės, kurie buvo nurašyti, žeminami, iš anksto kažkas sprendė, kad jie yra visuomenės šiukšlės, atsigauna, keliasi ir kuria savo gyvenimą. Tai man – didžiausias atlygis.

– Kokia jūsų patirtis, kai mes kalbame apie bendravimą su prekybos žmonėmis vykdytojais? Teismuose jie ginasi arba sako, jog gailisi. Tačiau jūsų „Facebook“ puslapio pagrindinį viršelį puošia nuotrauka, kurioje visi kaltinamieji užsidengę veidus. Tai jie gailisi ar tiesiog bijo viešumo?

– Man ši nuotrauka labai patinka. Ji labai gerai atskleidžia prekeivius žmonėmis ir prekybos žmonėmis esmę, kad gailėjimasis tėra teismo salėje, kai tave pamoko advokatai, kad galbūt kaltinamasis padarys geresnį įspūdį, kai prie sienos jį remia tam tikri teisėsaugos pareigūnų surinkti įkalčiai. O to paneigti neina. Teismo salėje, kai gailiesi, tu gali sumažinti bausmės dydį – tai pagrindinė esmė. O aukų toks gailestis nesušildo, mes tai matome ir šiemet – nusikaltėliai labai žiauriai elgiasi su tais, kurie išdrįsta duoti parodymus: daromas poveikis nuo pat tos dienos, kai parašomas pareiškimas, iki tos dienos, kai teisėjas kaukšteli plaktuku.

Nuotrauka
prekyba zmonemis

Žmonės nukenčia tiek psichologiškai, tiek fiziškai – prekeiviai žmonėmis daro viską, kad nebūtų nubausti. Matėme aukų, kurios buvo persekiojamos, tad tas iš lapo skaitomas žodis „atsiprašau“ nėra nuoširdus. Juk kartu kalbame ir apie nusikaltimą, kuris nėra padarytas dėl impulso, atsitiktinai, o jis buvo kruopščiai suplanuotas, sąmoningas, trukęs ne vienerius metus.

Galima kalbėti ir apie tai, kad teismo salėje retai matome šių nusikaltimų iniciatorius, dažniausiai prieš teismą stoja vykdytojai. Pastarieji atlieka labai konkrečias užduotis.

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra nagrinėjamos prekybos žmonėmis bylos, nes juk yra Europoje šalių, pavyzdžiui, Bulgarija, kurioje praktiškai apkaltinamųjų nuosprendžių prekeiviams žmonėmis nėra.

– Labai dažnai žiniasklaidoje aptariamos aukos, bet prekeiviai žmonėmis atsiduria nuošalyje. Pakalbėkime apie juos plačiau. Kokie asmenys dažniausiai vykdo tokį nusikaltimą kaip prekyba žmonėmis? Gal yra bendrų elgesio, charakterio bruožų?

– Prekybos žmonėmis formos – labai įvairios, skalė be galo plati: prostitucija, įtraukimas į nusikaltimus, darbinis išnaudojimas, fiktyvios santuokos. Tos grandies dalys gali neturėti tarpusavyje nieko bendro, tad ir nusikaltėliai – labai skirtingi.

Pavyzdžiui, kai kalbame apie darbinį išnaudojimą, tai tikrai nekalbėsime apie recidyvistų subkultūrą. Tai tema apie įmones, tarptautines agentūras, kurios legalios, bet jos išnaudoja žmones, jais prekiauja.

– O Lietuvoje tokių įmonių yra?

– Įdarbinimo agentūrų – taip, tai mes matome. Tačiau Europos Sąjungos bylų dėl darbinio išnaudojimo labai mažai, labai retai ikiteisminiai tyrimai baigiasi sėkmingai.

Lietuvoje šiuo metu labiausiai vyrauja tokios prekybos žmonėmis formos: įtraukimas į nusikaltimus ir įtraukimas į prostituciją.

– Grįžkime prie prekeivių žmonėmis paveikslo.

– Nesvarbu, ar tai narkodileriai, ar plėšimų, vagysčių organizatoriai, kalbame apie recidyvistų subkultūrą. Nusikaltimai neretai planuojami įkalinimo įstaigose. Tie, kurie planuoja, turi daug patirties nusikalstamame pasaulyje, yra sukaupę lėšų, tad verbuoja vykdytojus.

Priminsiu, kad teismuose matome vykdytojus, tai yra jaunimą, kuris papuola į patyrusių nusikaltėlių žabangus, gaujas ir laikui bėgant patys tampa tokiais pačiais nusikaltėliais.

Šiandien, kai kalbame (interviu įvyko sausio 5 d. , – aut. past.), viename šalies teismų vyksta teismo posėdis, kuriame aukai 18 metų, jis buvo įtrauktas, išnaudotas vykdant nusikaltimus, o kaltinamajam – 20 metų. Abu socialiai pažeidžiami. Argi tai nėra Lietuvos tragedija? Tai didžiulė drama. Esame linkę įsivaizduoti, kad nusikaltimus atliekantys asmenys kone nuleisti iš Marso.

– Žmonės mano, kad jie jau gimė blogi ir todėl daro nusikaltimus?

– Taip. Ir tai labai baisu matyti. Aš, žinoma, esu aukų pusėje, ir mūsų organizacija ieško geriausių advokatų ir priemonių, kaip nuteisti nusikaltimus atliekančius asmenis, nes kito kelio, kaip stabdyti prekybą žmonėmis, nematome.

Tačiau  visuomenė tikrai daug prisidėjo prie šios problemos augimo – jaunimas apleistas, žmonės neužimti, nepadaryta jokio veiksmo, kad jauni žmonės būtų ištraukti iš nusikaltėlių, ruošiančių sau pamainą, žabangų.

Kita kalba yra apie prostitucijos organizatorius. Matome tarp jų ne tik vyrų, bet ir moterų. Pastarosios pačios kažkada buvo išnaudotos. Nėra paprasta įvertinti žmogų. Teisme yra barjeras: štai auka, štai kaltinamasis. Taip, kai turi Baudžiamąjį kodeksą savo rankose, būna juoda ir balta, bet psichologiškai nagrinėjant  asmenis daug niuansų galima juose rasti.

– Jūsų organizacija padeda ne tik žmonėms, kurie nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, bet ir asmenims, kurie patyrė seksualinę prievartą smurtą, tiesa?

– Išties, vykdydami savo veiklą ėjome į šalies gilumą ir viso proceso eigoje pamatėme, kad yra nusikaltimų, kurių specifika nėra toli nuo prekybos žmonėmis. Lietuvoje, drįsčiau teigti, yra labai didelis seksualinės prievartos mastas. Kai pas tave nukreipiamos aukos, pasakyti, kad ne, mes niekuo nepadėsime, važiuokite už 200 kilometrų? Nusprendėme, kad taip negalime pasielgti, turime padėti. Pasitarę ėmėme ginti ir nuo šių nusikaltimų nukentėjusius žmones.

Bus daugiau

 

Nuotrauka
policija
Tauragės apskrities policijos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-30
Tauragės apskrities policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, gruodžio mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones.
Nuotrauka
cigaretes
Tauragės apskrities policijos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-30
Tauragės apskrities policija praneša, kad lapkričio 29 d. apie 11.38 val., Tauragės rajone, Paprūdžių kaimo ribose, kelyje Tauragė–Kryžkalnis, policijos pareigūnai pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Skoda Octavia“. Pareigūnams einant link sustabdyto automobilio, vairuotojas staiga padidino greitį ir ėmė važiuoti tolyn.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2022-11-30
Policijos pareigūnai gavo pranešimą apie Pagėgių savivaldybėje iškastą kapą.
Nuotrauka
kodeksas
Lietuvos policijos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-28
Pranešimu apie savo paties pagrobimą ir apiplėšimą ant kojų sukėlęs Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnus 35-erių Pagėgių savivaldybės gyventojas pastarosiomis dienomis iš nukentėjusiojo virto įtariamuoju. Jo idėja kelionei į namus pasinaudoti policijos pareigūnų ekipažu buvo visai nevykusi ir turi teisinių pasekmių – vyrui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą.
Nuotrauka
kibiras
Įkelta:
2022-11-26
Spalio 19-ąją Tauragės apylinkės teisme priimtas baudžiamasis įsakymas byloje, kurioje kaltinimus sužalojus seserį išgirdo ne kartą už smurtą teistas pataisos namuose kalėjęs nevedęs ir niekur nedirbantis V. L. 
Nuotrauka
teism
klat.teismas.lt nuotrauka
Įkelta:
2022-11-23
Tauragės apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo anksčiau 10 kartų teistas 23 m. Šilutės rajono gyventojas V. N. pripažintas kaltu dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Vyrui paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuotrauka
avarija
„Pagalba vairuotojams Tauragėje“ feisbuko grupės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Netoli Tauragės susidūrė du automobiliai, „Volkswagen Passat“ nuvažiavo nuo kelio.
Nuotrauka
avarija audi
Tauragės žinių nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Šįryt eismo sąlygas smarkiai sunkina šaltukas ir plikledis. Vairavimas tokiu oru reikalauja ypatingai atsargaus vairavimo ir tinkamo greičio pasirinkimo.
Nuotrauka
avarija
„Pagalba vairuotojams Tauragėje“ feisbuko grupės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-21
Ties Stragutės kaimu nuo kelio nuvažiavo sunkvežimis.
Nuotrauka
ginklas
Įkelta:
2022-11-20
Pareigūnams aptikus neteisėtai laikomus šovinius į Tauragės apylinkės teismą atvykti turėjo medžiotojas S. R. Anksčiau neteistas, vedęs ir dirbantis vyriškis turėjo paaiškinti, kaip nutiko, kad jo seife aptikti neleistini daiktai.
Nuotrauka
avarija
„Pagalba vairuotojams Tauragėje“ feisbuko grupės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-18
Šįryt kelyje link Kryžkalnio nuo kelio nuvažiavo ir į atitvarus rėžėsi sunkvežimis MAN.
Nuotrauka
gaisrine greitoji
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-18
Šįryt Tauragėje, Bernotiškės gatvėje užsidegė pastatas. Įvykio vietoje dirbo ugniagesiai.