Kovoje prieš prekybą žmonėmis ir prievartavimus – suvaidintos nusikaltėlių ašaros
Įkelta:
2021-01-13
Nuotrauka
prekyba zmonemis
Aprašymas

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro feisbuko viršelio nuotrauka

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė savo gyvenimą skyrė kovai prieš nusikaltimus, kurių aukos dažniausiai jaučiasi bejėgės ir pačios sunkiai prabyla. Anot ekspertės, patiriančios spaudimą tiek iš išnaudotojų, tiek iš policijos pareigūnų prekybos žmonėmis aukos net nesitiki sulaukti pagalbos. Tačiau K. Mišinienės vadovaujama nevyriausybinė organizacija jau 20 metų dirba, siekdama užkardyti prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos atvejus Lietuvoje. Į KOPŽI akiratį visai neseniai pateko ir Tauragės apskrityje esantis Jurbarkas.

Jame vakarėlio metu nepilnametę merginą sumušė tuomet 17-metis Mantas Icikevičius. Vaikinas teismo buvo nuteistas. Tačiau jam kalėjimo vartai neatsivėrė.

Kadangi centras aktyviai padeda ir seksualinės prievartos aukoms, „Tauragės žinios“ nusprendė K. Mišinienės pasiteirauti, kaip ji vertina garsiąją Jurbarko bylą.

Be to, išsamaus interviu metu ekspertė atskleidė ir tai, kokį prekeivių žmonėmis portretą susidarė per ilgus darbo metus, kaip pasireiškia prekyba žmonėmis.

Nuotrauka
centras

– Visuomenėje girdime nuomonių, kad merginą sutalžęs, ją išniekinęs Jurbarko gyventojas liko nenubaustas, nes jam nebuvo skirtas realus laisvės atėmimas (vaikinas teismo įpareigotas merginai atlyginti neturtinę 25 tūkst. eurų žalą, jos tėvui  – 5 tūkst. eurų neturtinę žalą, mokytis arba dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, – aut. past.). Kaip jūs vertinate šią situaciją?

– Siūlėme padėti aukai, tačiau artimieji atsisakė, nes pagalbą jau suteikė kiti, tad galiu spręsti tik iš to, ką teko skaityti spaudoje. Jeigu atsitrauktume nuo emocijų ir vertintume pagal Baudžiamąjį kodeksą, teisingumas įvyko – jis buvo nuteistas. Tačiau ne taip, kaip mes įsivaizduojame, kad turėtų būti nuteistas.

Jis tegavo lygtinę bausmę. <…> Sutikčiau su ta mintimi, kad teisingumas neįvyko iki galo, nes nusikaltimas buvo ypač žiaurus, o po jo įvykdymo buvo daromas poveikis, kaip suprantu. Dabar akcentuojamos šį nusikaltimą įvykdžiusio jaunuolio ašaros. Mėginama nupiešti, kad jam graudu ir gaila ir kad žalą jis atlygino. Bet kai žinai, kad žala atlyginta jo tėvų pinigais, jis nė cento neuždirbo, tai ir tas žalos atlyginimas netenka prasmės.

Tokiais jautriais atvejais, kai mėginama išnarplioti ypač žiaurius nusikaltimus, teisingumas turėtų būti įgyvendintas daug griežčiau.

Nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.

 

– Labai didelis psichologinis krūvis tenka susiduriant ir matant tiek nusikaltėlius, tiek aukas teismuose. Man net pačiam kartais šiurpsta oda skaitant dalį teismų bylų. Kodėl nusprendėte paskirti savo gyvenimą kovai prieš prekybą žmonėmis, seksualinę prievartą?

– Karjerą pradėjau kaip socialinė darbuotoja, o Italijoje mokiausi klinikinės psichologijos. Kūrėsi Lietuvos valstybė, mačiau, kad reikia socialinių darbuotojų, kurie problemas gali spręsti plačiau nei kabinetuose užsidarę psichologai. Vytauto Didžiojo universitete įgijau magistro laipsnį. Po daugelio darbo metų tokioje apleistoje srityje kaip psichiatrija pamačiau, kad problemos nejuda į priekį, ilgus dešimtmečius tai buvo net ne gydomoji, bet baudžiamoji medicina. Šioje srityje socialinis darbas sekino: vyravo gydymas stipriais medikamentais, o sunkiomis psichinėmis ligomis sergantys žmonės iš to užburto rato neišeidavo. Pagyja, atsigauna, o tada vėl serga. Tai alina ir specialistus.

Ir tuo metu atskriejo pasiūlymas prisijungti prie Lietuvos „Carito“ kuriamo pagalbos projekto prekybos žmonėmis aukoms. Apie šią problematiką iš pradžių žinojau tiek, kiek ir visi kiti – iš knygų, kino filmų, studijuodama Italijoje, mačiau iš arčiau šiuos reiškinius, bet gilesnių žinių nebuvo.

Atsidūriau lauke, kuris iš pradžių baugino. Laukė didysis iššūkis – sukurti pagalbos strategiją. Tai sekinantis darbas. Juk neturi į ką atsiremti ir pasitarti. Tačiau labai greitai pirmaisiais darbo metais suvokiau, kad vienas žmogus nieko nepadarys, reikia kurti komandą, taip tas darbas ir prasidėjo.

Šiandien kovos prieš prekybą žmonėmis lauke esu 20 metų. Ir tai geriausia, kas galėjo nutikti, – juk gavau psichologijos ir socialinio darbo išsilavinimą, išmokau užsienio kalbų. Dabar ši veikla, kurią tęsiame su komanda, man parodo, kaip šias žinias galiu panaudoti.

Be to, nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.

O tie nukentėję žmonės, kurie buvo nurašyti, žeminami, iš anksto kažkas sprendė, kad jie yra visuomenės šiukšlės, atsigauna, keliasi ir kuria savo gyvenimą. Tai man – didžiausias atlygis.

– Kokia jūsų patirtis, kai mes kalbame apie bendravimą su prekybos žmonėmis vykdytojais? Teismuose jie ginasi arba sako, jog gailisi. Tačiau jūsų „Facebook“ puslapio pagrindinį viršelį puošia nuotrauka, kurioje visi kaltinamieji užsidengę veidus. Tai jie gailisi ar tiesiog bijo viešumo?

– Man ši nuotrauka labai patinka. Ji labai gerai atskleidžia prekeivius žmonėmis ir prekybos žmonėmis esmę, kad gailėjimasis tėra teismo salėje, kai tave pamoko advokatai, kad galbūt kaltinamasis padarys geresnį įspūdį, kai prie sienos jį remia tam tikri teisėsaugos pareigūnų surinkti įkalčiai. O to paneigti neina. Teismo salėje, kai gailiesi, tu gali sumažinti bausmės dydį – tai pagrindinė esmė. O aukų toks gailestis nesušildo, mes tai matome ir šiemet – nusikaltėliai labai žiauriai elgiasi su tais, kurie išdrįsta duoti parodymus: daromas poveikis nuo pat tos dienos, kai parašomas pareiškimas, iki tos dienos, kai teisėjas kaukšteli plaktuku.

Nuotrauka
prekyba zmonemis

Žmonės nukenčia tiek psichologiškai, tiek fiziškai – prekeiviai žmonėmis daro viską, kad nebūtų nubausti. Matėme aukų, kurios buvo persekiojamos, tad tas iš lapo skaitomas žodis „atsiprašau“ nėra nuoširdus. Juk kartu kalbame ir apie nusikaltimą, kuris nėra padarytas dėl impulso, atsitiktinai, o jis buvo kruopščiai suplanuotas, sąmoningas, trukęs ne vienerius metus.

Galima kalbėti ir apie tai, kad teismo salėje retai matome šių nusikaltimų iniciatorius, dažniausiai prieš teismą stoja vykdytojai. Pastarieji atlieka labai konkrečias užduotis.

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra nagrinėjamos prekybos žmonėmis bylos, nes juk yra Europoje šalių, pavyzdžiui, Bulgarija, kurioje praktiškai apkaltinamųjų nuosprendžių prekeiviams žmonėmis nėra.

– Labai dažnai žiniasklaidoje aptariamos aukos, bet prekeiviai žmonėmis atsiduria nuošalyje. Pakalbėkime apie juos plačiau. Kokie asmenys dažniausiai vykdo tokį nusikaltimą kaip prekyba žmonėmis? Gal yra bendrų elgesio, charakterio bruožų?

– Prekybos žmonėmis formos – labai įvairios, skalė be galo plati: prostitucija, įtraukimas į nusikaltimus, darbinis išnaudojimas, fiktyvios santuokos. Tos grandies dalys gali neturėti tarpusavyje nieko bendro, tad ir nusikaltėliai – labai skirtingi.

Pavyzdžiui, kai kalbame apie darbinį išnaudojimą, tai tikrai nekalbėsime apie recidyvistų subkultūrą. Tai tema apie įmones, tarptautines agentūras, kurios legalios, bet jos išnaudoja žmones, jais prekiauja.

– O Lietuvoje tokių įmonių yra?

– Įdarbinimo agentūrų – taip, tai mes matome. Tačiau Europos Sąjungos bylų dėl darbinio išnaudojimo labai mažai, labai retai ikiteisminiai tyrimai baigiasi sėkmingai.

Lietuvoje šiuo metu labiausiai vyrauja tokios prekybos žmonėmis formos: įtraukimas į nusikaltimus ir įtraukimas į prostituciją.

– Grįžkime prie prekeivių žmonėmis paveikslo.

– Nesvarbu, ar tai narkodileriai, ar plėšimų, vagysčių organizatoriai, kalbame apie recidyvistų subkultūrą. Nusikaltimai neretai planuojami įkalinimo įstaigose. Tie, kurie planuoja, turi daug patirties nusikalstamame pasaulyje, yra sukaupę lėšų, tad verbuoja vykdytojus.

Priminsiu, kad teismuose matome vykdytojus, tai yra jaunimą, kuris papuola į patyrusių nusikaltėlių žabangus, gaujas ir laikui bėgant patys tampa tokiais pačiais nusikaltėliais.

Šiandien, kai kalbame (interviu įvyko sausio 5 d. , – aut. past.), viename šalies teismų vyksta teismo posėdis, kuriame aukai 18 metų, jis buvo įtrauktas, išnaudotas vykdant nusikaltimus, o kaltinamajam – 20 metų. Abu socialiai pažeidžiami. Argi tai nėra Lietuvos tragedija? Tai didžiulė drama. Esame linkę įsivaizduoti, kad nusikaltimus atliekantys asmenys kone nuleisti iš Marso.

– Žmonės mano, kad jie jau gimė blogi ir todėl daro nusikaltimus?

– Taip. Ir tai labai baisu matyti. Aš, žinoma, esu aukų pusėje, ir mūsų organizacija ieško geriausių advokatų ir priemonių, kaip nuteisti nusikaltimus atliekančius asmenis, nes kito kelio, kaip stabdyti prekybą žmonėmis, nematome.

Tačiau  visuomenė tikrai daug prisidėjo prie šios problemos augimo – jaunimas apleistas, žmonės neužimti, nepadaryta jokio veiksmo, kad jauni žmonės būtų ištraukti iš nusikaltėlių, ruošiančių sau pamainą, žabangų.

Kita kalba yra apie prostitucijos organizatorius. Matome tarp jų ne tik vyrų, bet ir moterų. Pastarosios pačios kažkada buvo išnaudotos. Nėra paprasta įvertinti žmogų. Teisme yra barjeras: štai auka, štai kaltinamasis. Taip, kai turi Baudžiamąjį kodeksą savo rankose, būna juoda ir balta, bet psichologiškai nagrinėjant  asmenis daug niuansų galima juose rasti.

– Jūsų organizacija padeda ne tik žmonėms, kurie nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, bet ir asmenims, kurie patyrė seksualinę prievartą smurtą, tiesa?

– Išties, vykdydami savo veiklą ėjome į šalies gilumą ir viso proceso eigoje pamatėme, kad yra nusikaltimų, kurių specifika nėra toli nuo prekybos žmonėmis. Lietuvoje, drįsčiau teigti, yra labai didelis seksualinės prievartos mastas. Kai pas tave nukreipiamos aukos, pasakyti, kad ne, mes niekuo nepadėsime, važiuokite už 200 kilometrų? Nusprendėme, kad taip negalime pasielgti, turime padėti. Pasitarę ėmėme ginti ir nuo šių nusikaltimų nukentėjusius žmones.

Bus daugiau

 

Nuotrauka
policija
Įkelta:
prieš 1 dieną
Birželio 16 – 22 dienomis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai,  siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę.
Nuotrauka
Tauragės apskrities policijos feisbuko nuotrauka
Tauragės apskrities policijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-06-22
Balskų poilsiavietėje dingo ženklai. Policijos pareigūnai prašo ką nors žinančius pranešti.
Nuotrauka
avar
Tauragės žinių skaitytojo nuotrauka
Įkelta:
2021-06-18
Pirminiais duomenimis, nesilaikyta saugaus atstumo. Skaitytojo atsiųstoje nuotraukoje matyti, kad sulamdytas lengvojo automobilio priekis. Apie įvykį buvo informuoti ir policijos pareigūnai. „2021 m. birželio 18 d. 14.27 val. Tauragėje, Gedimino g., susidūrė dvi transporto priemonės - "Scania" ir "Subaru". Nukentėjusiųjų asmenų nėra. Abu vairuotojai blaivūs", - „Tauragės žinias" informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė.
Nuotrauka
teism
Asociatyvi policija.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
2021-06-18
15-metę merginą sekso preke pavertęs tauragiškis A. Š. (gim. 1971 m.) buvo nuteistas už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, disponavimu pornografinio turinio dalykais, tačiau nukentėjusiąją kitam vyrui pardavęs vyras iš pradžių Klaipėdos apygardos teisme buvo išteisintas dėl vaiko pirkimo ir pardavimo. Pirmosios instancijos teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusioji esą galėjo pati naudotis gautais pinigais, dalį jų atiduodama A. Š. Prokurorai tokį nuosprendį apskundė. Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pasiekusioje byloje šių metų balandžio 21-ąją buvo padėtas taškas.
Nuotrauka
policijos foto
Įkelta:
2021-06-18
Policijos pareigūnai įspėja apie sukčių sunkinėjamas žinutes.
Nuotrauka
teismai
taurage.teismai.lt nuotrauka
Įkelta:
2021-06-15
Tauragės apylinkės teismas iš dalies tenkino buvusios Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės ieškinį ir pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė iš darbdavio beveik 10 tūkst. eurų vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką bei kiek daugiau nei 11 tūkst. eurų vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už 6 mėnesius, tačiau į darbą negrąžino.
Nuotrauka
Asociatyvi policija.lrv.lt nuotrauka
Asociatyvi policija.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
2021-06-15
Ne kartą už vagystes, plėšimus, sukeltas avarijas, per kurias buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, teistas Š. V. šį pavasarį ir vėl mynė Tauragės apylinkės teismo slenkstį. Balandžio 1-osios nuosprendžiu vyras buvo nuteistas už tai, jog įsibrovęs į transporto priemonę bei garažą pagrobė svetimą turtą. Laimikio būta nemenko – žala siekė beveik 10,8 tūkst. eurų.
Nuotrauka
Tauragės apskrities policijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-06-15
Policijos pareigūnai birželio 8–11 dienomis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje vykdė policinę priemonę, kurios metu fiksavo neatsakingus vairuotojus, kurie vairuodami transporto priemones naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis.
Nuotrauka
masin
Asociatyvi Courtney Corlew/Unsplash nuotrauka
Įkelta:
2021-06-13
Už fizinio skausmo sukėlimą anksčiau teistas R. K. vėl prisidirbo. Tauragiškis, kuriam teistumas dar nėra išnykęs, nusprendė aplankyti amžinojo poilsio vietą – kapines. Tiesa, jas pasiekti nusprendė visiškai girtas vairuodamas automobilį. Lyg to būtų maža, vyras neturėjo teisės vairuoti – ją buvo praradęs dar prieš 20 metų. Balandžio 28-ąją jo atžvilgiu Tauragės apylinkės teismas priėmė nuosprendį. 
Nuotrauka
teise
Asociatyvi Max Kleinen/Unsplash nuotrauka
Įkelta:
2021-06-12
Tauragėje gyvenantis nepilnametis N. K. prisidirbo kaip reikiant. Prieš Tauragės apylinkės teismą gegužės 13-ąją stojęs jaunuolis išgirdo nuosprendį dėl žmogaus sumušimo ir dėl to, kad  apsvaigęs nuo alkoholio iš pneumatinio šautuvo 8 kartus šovė į 2006-aisiais gimusį vaikiną, nežymiai sutrikdydamas sveikatą. 
Nuotrauka
teism
klat.teismas.lt nuotrauka
Įkelta:
2021-06-11
Penktadienį Klaipėdos apygardos teisme vėl nagrinėjama nepilnametės jurbarkietės žiauraus sumušimo ir prievartavimo byla. Ją iš naujo nagrinėti grąžino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Į teismą atvykęs jurbarkietis Mantas Icikevičius, kaltinamas dėl šio žiauraus įvykio, visiškai pripažįsta kaltę. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-06-11
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia, kad nuo šių metų balandžio 3 iki gegužės 16 dienos prekybos centro Tauragėje, Dariaus ir Girėno g., darbuotoja darė fiktyvius prekių grąžinimus ir pasisavino pinigus.
Nuotrauka
gaisr
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2021-06-11
Prekybos centro „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje iš lengvojo automobilio „Toyota“ išsiliejo kuras. Į įvykio vietą iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. 
Nuotrauka
Tauragės apskrities policijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-06-10
Vakar prieš pat vidurnaktį policijos pareigūnai stovėjimo aikštelėje atlikę automobilio apžiūrą pliušiniame pakabuke rado galimai narkotinių medžiagų.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-06-10
Kartą jau teistas už avariją, kurią sukėlė būdamas neblaivus, tauragiškis K. B. ir vėl pateko į teisiamųjų suolą už sukeltą eismo įvykį, tik šįkart jam teko atsakyti ir dėl žmonių sužalojimo. Ir šįkart avariją K. B. sukėlė girtas. Tauragės apylinkės teisme balandžio 6-ąją jo atžvilgiu priimtas nuosprendis.
Nuotrauka
žolė
Įkelta:
2021-06-09
Trijų jaunuolių kompanija stojo prieš Tauragės apylinkės teismą dėl kanapių, kitaip vadinamų „žole“, laikymo ir perdavimo. Į nemalonumus jie pateko praėjusių metų vasarą, sumanę susitikti ir atsipalaiduoti.
Nuotrauka
Teismo rūmai
Įkelta:
2021-06-08
Tauragės apylinkės teisme balandžio 29-ąją priimtas nuosprendis byloje dėl užkandinės  Šilalėje suniokojimo. Pasirodo, nuostolių pridarė ne kartą teistas šilališkis A. J. Recidyvistas suniokojo užkandinę, kai visiškai girtas žingsniavo namo po išgertuvių.