Šilutės rajone gyvenanti Guoda Murauskaitė negali atsistebėti, kiek daug gerų žmonių ištikus nelaimei sutiko. Po Tauragės rajone patirtos avarijos ji dėkoja kiekvienam jai padėjusiam.
Liepos 8-oji, penktadienis, jai buvo lemtingas. Apie 15 val., važiuodama namo keliu nuo Jurbarko, iki Tauragės likus apie 15–17 kilometrų, ji pajuto, kad automobilis ėmė slysti. „Diena buvo lietinga, asfaltas buvo šlapias. Įvažiavus į miškingą ruožą automobilis netikėtai ėmė krypti į priešingą eismo juostą, kuria taip pat važiavo automobilis. Siekiau išvengti susidūrimo su juo, taigi ėmiau manevruoti ir netikėtai mano automobilis nuvažiavo nuo kelio“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo G. Murauskaitė.
Miškingoje vietoje transporto priemonė trenkėsi į medį. Išsiskleidė oro pagalvės. „Didelis šokas – štai ką pajutau. Viskas įvyko tiesiog akimirksniu. Kai kurie žmonės, ištikti nelaimės, pasakoja, kad viskas atrodė tarsi sulėtintame filme. Man buvo priešingai – regis, viskas įvyko per vieną mirksnį. Ėmiau dairytis ir supratau, kad iš po kapoto pradeda rūkti dūmai. Mėginau išsilaisvinti. Pavyko. Išlipusi aš toliau nežinojau, ką daryti, tačiau priešpriešiais važiavusi mašina, kurioje buvę žmonės matė visą įvykį, sustojo, žmonės prie manęs pribėgo ir pasiūlė savo pagalbą“, – sakė pašnekovė.
Mergina tikino, kad ištikta šoko tejautė, jog šiek tiek sutrenkta galva, nors sužalojimų būta daugiau.
„Visą laiką važiuodama tuo keliu prasilenkiau vos su keliomis mašinomis, bet tąkart po avarijos sustojo daug automobilių, žmonės išlipę teikė visokeriopą pagalbą. Vieni padėjo mediciniškai. Pamenu, vienas žmogus pasakė, kad man ne šiaip sutrenkta galva, o iš jos bėga kraujas ir reikalinga, jog nedelsiant atvyktų medikai. Kol vieni kvietė tarnybas, treti palaikė morališkai. Buvo žmonių, kurie, matydami dūmus, atjungė akumuliatorių“, – kalbėjo Guoda.
Ji prisiminė, kad visą tą laiką belaukiant pagalbos tarnybų prie jos buvo moteris, kuri ją apsikabino ir ramino. „Jeigu ne šie man padėję žmonės, aš neįsivaizduoju, kaip būčiau susitvarkiusi. Nežinojau net tikslios vietos, kurioje esu, tad ką reikėtų pasakyti pagalbos tarnyboms jas kviečiant? Labai esu dėkinga kiekvienam sustojusiam, pasirūpinusiam, paklausiusiam, padėjusiam. Tesaugo juos Dievas“, – ištarė ji.
G. Murauskaitė sakė, kad tiek policijos pareigūnai, tiek medikai atvyko itin greitai. Ji buvo išvežta į Tauragės ligoninės priimamąjį. Vairuotojos tėvas, sulaukęs dukters prašymo telefonu, pasirūpino sumaitota transporto priemone – iškvietė techninės pagalbos automobilį, kuris nutempė jį į šeimos kiemą.
„Greitosios medikų pagalbos automobilyje dar jaučiau šiek tiek šoką, bet jau ligoninėje, kai jis praėjo, supratau, kad sumušta ne tik galvos sritis, bet ir ranka. Smūgis juk buvo stiprus, natūralu, kad ir rankos sutrenkimas patirtas“, – apie sužalojimus kalbėjo ji.
Pašnekovė tikino, kad ligoninėje medikai ją stebėjo apie 5 valandas, tik po to galėjo paleisti.
„Įvykį iki šiol prisimenu ryškiai. Šiek tiek pikta ant savęs, kad nepavyko išvengti avarijos, suvaldyti automobilio, kita vertus, kaip man sako ir tėvai, svarbiausia, kad esu pati gyva“, – sakė ji.