Teisėjas Mindaugas Povilanskas: kodėl už tas pačias nusikalstamas veikas galima sulaukti skirtingų pasekmių?
Įkelta:
2023-08-07
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas

,
Nuotrauka
nuotrauka

Po vienos ar kitos garsesnės bylos dažnai tenka išgirsti pasipiktinusių, kad teismas skyrė per menką bausmę. Nuo ko priklauso bausmės griežtumas? Kodėl už tas pačias nusikalstamas veikas galima sulaukti skirtingų pasekmių, bausmių? Ar teisingumas bus įvykdytas tik skiriant pačią griežčiausią? Apie bausmių skyrimo principus, bausmių rūšis pasakoja Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas.

Ne visi besipiktinantys paskirtais nuosprendžiais puikiausiai išmano teisę, todėl klausiame Jūsų, ar tikrai už tuos pačius nusikaltimus galimos skirtingos bausmės? Jeigu taip, tai kodėl?

Dažnai iš pirmo žvilgsnio veika, paprastai kalbant, nusikaltimas lyg ir tas pats, bet teismas vienam asmeniui skiria švelnesnę, kitam asmeniui griežtesnę bausmę. Visgi, sutikime, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys nėra tapatūs, vienodi, todėl įstatymas ir įpareigoja teismą, parenkant konkrečią bausmės rūšį ir jos griežtumą, atsižvelgti  į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat nusikaltimo motyvus, tikslus, veikos stadiją ir, žinoma, įvertinti pačio kaltinamojo asmenybę. Galiu pabandyti iliustruoti šį sudėtingą procesą. Pavyzdžiui, imkime vieną iš sunkiausių ir pavojingiausių nusikaltimų – nužudymą ir pasverkime dvi situacijas. Pirmoji situacija: du sugėrovai girtauja kelias dienas iš eilės, susipyksta, susimuša, vienas iš jų konflikto metu nužudomas.  Kita situacija: žmogus vedamas  pykčio paima ir nužudo gatvėje einantį, nieko dėtą praeivį. Nors nusikaltimas tas pats, bet mano pateikti pavyzdžiai rodo, kad situacijos yra kardinaliai skirtingos, jos sulauktų ir skirtingo rezonanso visuomenėje. Vadinasi, pačios nusikalstamos veikos pobūdis, motyvas, tikslas ir kaltininko asmenybė turi įtakos konkrečios bausmės skyrimui. Dėl šių aplinkybių pasitaiko atvejų, kai iš pirmo žvilgsnio, atrodo už tą patį nusikaltimą, skiriamos skirtingos bausmės.

Baudžiamajame kodekse yra nustatytos bausmės nuo baudos iki laisvės atėmimo. Sakykite, kaip parenkama, skiriama konkreti bausmės rūšis?

Kodekse yra apibrėžti konkretūs nusikaltimai. Sankcijoje už jų įvykdymą numatytos atitinkamos bausmės t. y.  bauda, areštas, laisvės atėmimas ir t. t.

Parenkant bausmės rūšį įvertinama ar asmuo pirmą kartą nusikalto, ar tai jau sisteminis jo elgesys. Įprastai pirmą kartą padarius nesunkų ar apysunkį nusikaltimą skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Įstatymo leidėjas Baudžiamajame kodekse yra numatęs laisvės atėmimo bausmės minimumą ir maksimumą. Jeigu jau kalbame apie laisvės atėmimo bausmes, kuo remiantis nustatomas konkretus laisvės atėmimo terminas?

Įstatymas įpareigoja renkant konkretų laisvės atėmimo terminą jį skaičiuoti nuo bausmės vidurkio. Tarkime, už konkretų nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki 10 metų. Laisvės atėmimo, bausmės vidurkis bus 5 metai, 1 mėnuo ir 15 dienų. Teismas taip pat atsižvelgs į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes. Jei nustatomos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės įstatymas įpareigoja skirti mažesnę bausmę negu bausmės vidurkis. Tokiais principais vadovaujantis parenkamas konkretus bausmės terminas.

Nuotrauka
nuotrauka

Kodėl teismas kartais gali skirti švelnesnę bausmę nei siūlo prokuroras. Kokios aplinkybės tai lemia?

Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo teismas, ir prokuroro siūlymas jokiu būdu neįpareigoja teismo paskirti būtent jo prašomą bausmę. Sutikime, kad ir prokuroras gali netinkamai įvertinti atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai teismas skiria griežtesnę bausmę negu siūlo prokuroras. Svarbu suvokti, kad prokuroras tik padeda vykdyti teisingumą ir siūlo, išsako poziciją. Teismas nebūtinai privalo su prokuroro pozicija sutikti.

Dar pažvelkime į vieną situaciją. Kodėl tais atvejais, kai sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, visgi, skiriama kita bausmė, arba jos vykdymas atidedamas?  

Tai išties visuomenei rūpimas klausimas. Įstatyme yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai teismo vertinimu paskirta sankcijoje numatyta bausmė prieštarauja protingumo, teisingumo principams, teismui paliekama teisė arba diskrecija, skirti kitokią bausmę. Praktikoje susiformavęs toks teisės aiškinimas dažniausiai pateikiamas narkotikų platinimo bylose, kai, pavyzdžiui,  paaugliai pasidalina suktine. Sankcijoje numatytos, iš tikrųjų, labai giežtos bausmės. Jei asmenys parsisiunčia iš užsienio, Olandijos tam tikrų psichotropinių medžiagų gresia laisvės atėmimas iki 10 metų. Visgi, ar iš tikrųjų pirmą kartą gimnazistui, vedamam smalsumo, žioplumo, padarius tokio pobūdžio nusikaltimą, tikslinga skirti tokią griežtą įstatyme numatytą bausmę? Teismas visus šiuos argumentus įvertina, pripažįsta, kad sankcijoje numatyta bausmė nėra protinga, neatitinka realios situacijos ir paskiria kitokią bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. 

Jūsų manymu, alternatyvos laisvės atėmimo bausmei pasiteisina?

Aš pritariu įstatymo leidėjo išreikštai valiai, kad laisvės atėmimas turi būti skiriamas tik už pačius sunkiausius nusikaltimus, tik tiems asmenims, kuriems švelnesnės priemonės nepadėjo pakeisti jų gyvenimo kelio, kadangi laisvės atėmimas iš žmogaus gyvenimo išbraukia tam tikrą metų skaičių. Aš nekritikuoju bausmių vykdymo sistemos, bet per savo praktiką nuo 2010 metų aš nesutikau žmogaus, kuris atlikęs laisvės atėmimo bausmę kardinaliai pakeistų savo gyvenimą. Švelnesnės bausmės, kaip laisvės apribojimas, baudžiamojo poveikio priemonės įpareigojančios dalyvauti įvairiose socializacijos programose, piniginės sankcijos, mano galva, padeda pasiekti baudžiamojo persekiojimo tikslų, dažnu atveju, geriau nei pačios griežčiausios bausmės. Mano vertinimu griežčiausios bausmės turėtų būti skiriamos tik patiems pavojingiausiems asmenims.

Susidaro įspūdis, kad apskritai per pastaruosius kelerius metus einama bausmių švelninimo keliu. Pačios griežčiausios bausmės skiriamos tik išskirtinais atvejais?

Įstatymo leidėjas baudžiamąją politiką švelnino, numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą iš dalies. Pastaruoju metu įstatymas konstruojamas ta linkme, kad baudžiamoji politika švelnėtų.

Sakykit, o Jūsų manymu, kokią įtaką bausmės skyrimui turi advokato ir (arba) teisėjo asmenybė?

Tiek advokatas, tiek teisėjas, kuris skiria bausmę, vadovaujasi įstatymu. Įstatymo taikyme yra suformuota praktika, nors yra diskrecijos pasirinkti, iš esmės, tos taisyklės yra labai aiškiai apibrėžtos. Mano vertinimu, asmenybių tipai didelės  įtakos skiriant bausmes neturi ir negali turėti, nes vis tiek teisėjas yra profesionalas, nepriklausomai nuo to, ar jis jautresnis, ar griežtesnis žmogus. Jis vadovaujasi įstatymu ir bausmes parenka būtent taip, kaip yra nurodyta įstatyme.

Visgi, advokato patirtis, kvalifikacija yra svarbus faktorius?

Bet kokiame darbe profesionalumas, darbo kokybei turi įtakos. Advokatas, kuris puikiai išmano savo darbą, žino teismų praktiką, turi nemažai patirties, įdeda daug darbo renkant charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, aktyviai dalyvauja baudžiamajame procese, teikia paaiškinimus, prašo apklausti liudytojus, kurie patvirtina teigiamai charakterizuojančias kaltininko savybes, savaime turi įtakos. Dar noriu pabrėžti, kad Konstitucinė jurisprudencija įpareigoja teismus baudžiamosiose bylose būti aktyviais, tad visas šis komplektas aplinkybių, įskaitant ir įstatymą taikančių subjektų kompetenciją, savaime suprantama, turi įtakos tinkamos bausmės parinkimui.

Grįžkime prie pagrindinio klausimo. Ką vis dėlto pasakytumėte tiems priekaištaujantiems, matyt tokių buvo ir bus, kad už tuos pačius nusikaltimus skirtingiems asmenims skiriamos skirtingos bausmės?

Aš noriu padėkoti tiems, kurie  kritikuoja, kaip ir tiems, kurie pagiria. Teismas yra institucija tarnaujanti žmonėms, todėl ir visuomenės nuomonė apie teismų veiklą, darbą yra labai svarbi. Visgi, noriu paraginti tuos, kurie neigiamai vertina teismų paskirtas bausmes, pabandyti išsamiau pasidomėti, kodėl buvo paskirta būtent tokia bausmė. Išgirdus verdiktą sakyti, kad bausmė yra per švelni arba per griežta nėra visiškai teisinga. Man atrodo, kad jei kiekvienas  labiau įsigilintų į teismo pateiktus bausmės skyrimo motyvus, tos kritikos būtų mažiau.  

Nuotrauka
poliija
Įkelta:
2024-07-10
Daugiau, nei 30 metų Juozas Ravinis dirbo nusikaltimų vietose, kruopščiai analizuodamas ir atpažindamas pirštų atspaudus, pėdsakus. Dabar šis patyręs ekspertas iš kriminalistinių tyrimų srities perėjo į Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) auditorijas. Jau beveik metus LPM dirbantis Policijos veiklos skyriaus (toliau – PVS) vyriausiasis specialistas savo žinias perteikia naujajai policijos pareigūnų kartai.
Nuotrauka
policija
Lietuvos policijos nuotrauka
Įkelta:
2024-07-01
Tauragės apskrities policijos pareigūnai informuoja apie prevencines priemones, kurias vykdys liepos mėnesį. Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje vykdys šias prevencines priemones:
Nuotrauka
teismas
Įkelta:
2024-06-28
Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos apylinkių teismų veiklos teritorijų įstatymo redakcijai, įgyvendinami apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos pokyčiai apjungiant ar perskirstant teismų veiklos teritorijas.
Nuotrauka
policija
Lietuvos policijos nuotrauka
Įkelta:
2024-06-27
Nuo birželio 17 dienos, policijos pareigūnai vykdė net dešimt dienų trunkančią sustiprintą vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolę, daug atidžiau stebėjo eismo dalyvius ir siekė išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Nuotrauka
policija
Lietuvos policijos nuotrauka
Įkelta:
2024-06-26
Teisės vairuoti neturintis vyras, sėdęs prie automobilio vairo, bandė išvengti susitikimo su policijos pareigūnais, tačiau jo bandymas buvo nesėkmingas.
Nuotrauka
taryba
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-06-21
Atliekant ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, buvo gauta duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog buvęs Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Vilmantas Liorančas galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, disponavo suklastotais dokumentais bei apgaulingai tvarkė savo valdomos įmonės finansinę apskaitą.
Nuotrauka
teismas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-06-12
2023 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2136 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuriuo nuo 2024 m. liepos 1 d. keičiamos apylinkių teismų (išskyrus Vilniaus miesto apylinkės teismą, Telšių apylinkės teismą ir Plungės apylinkės teismą) struktūros ir jų veiklos teritorijos.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2024-05-31
Gegužės 28 d. apie 11.50 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai patruliuodami Tauragėje, Gedimino g., sustabdė automobilį ,,MB“ dėl KET 196 p. pažeidimo (asmuo vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo).
Nuotrauka
kontra
Lietuvos policijos nuotraukos
Įkelta:
2024-05-29
Kaip informuoja Tauragės apskrities policija, penktadienį, gegužės 24 d., apie 18.05 val. Šilalės rajone, ties Prienų kaime, kelyje Vilnius–Kaunas-Klaipėda, patruliuodami Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Toyota Avensis“, kurį vairavo vilnietis, gimęs 1981 m.
Nuotrauka
teis
Nuotraukos autorius – Augustas Didžgalvis
Įkelta:
2024-05-22
Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl teisinių darbo santykių (dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo ir kt.). Netrūko ir bylų, susijusių su darbuotojais iš užsienio valstybių. Kokiomis sąlygomis darbdavys privalo įdarbinti asmenį iš užsienio, ar darbo sutartys su užsieniečiais kuo nors skiriasi, ką darbuotojui reikėtų žinoti bandant apginti savo teises? Į visus šiuos klausimus atsakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys.
Nuotrauka
ligonine
Įkelta:
2024-05-21
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bendradarbiaudama su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) vykdo socialinę kampaniją „Duoti ar neduoti?“. Kampanijos tikslas – skatinti dialogą tarp medikų ir pacientų, atkreipiant dėmesį į skaidrumo svarbą medicinos sektoriuje ir kyšių sukeliamas neigiamas emocijas. Visus metus įvairiose šalies ligoninėse medikai ir pacientai bus kviečiami ne tik išvysti stendą, kuriuo siekiama atskleisti smulkiosios korupcijos gydymo įstaigose žalą, bet ir išreikšti savo nuomonę, kaip elgtis, kai susiduriama su kyšio provokavimu ar siūlymu. Šiuo metu stendą galima pamatyti Tauragės ligoninėje.
Nuotrauka
savivaldybe
Įkelta:
2024-05-09
Prokuratūra praėjusią savaitę teismui pateikė keturis civilinius ieškinius, kuriais prašoma Mažeikių rajono savivaldybei iš tarybos nario Lauryno Jonausko, Radviliškio rajono savivaldybei iš tarybos nario Gabrieliaus Verdingo, Tauragės rajono savivaldybei iš tarybos nario Dariaus Petrošiaus bei Kretingos rajono savivaldybei iš tarybos narės Jolitos Vaickienės priteisti bendrai daugiau nei 42 tūkst. eurų.
Nuotrauka
sukčiai
Įkelta:
2024-05-06
Įspėjame gyventojus apie sukčių platinamas apgaulingas SMS žinutes. Jose teismo vardu prisidengę sukčiai praneša, esą žinutę gavusiam asmeniui reikia atvykti į konkretų teismą, o detalesnės informacijos siūloma ieškoti paspaudus žinutėje esančią aktyvią nuorodą. Žinutės turinys priverčia sunerimti ir spausti nuorodą, kuri nuveda į sukčių naudojamą netikrą interneto svetainę. Dažniausiai pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti asmens duomenis ar gauti informaciją, susijusią su Jūsų internetine bankininkyste.
Nuotrauka
Policija
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-05-06
Kaip pranešama policijos suvestinėje mamos diena nepraėjo be smurto, Šilutės rajone  nevaldomas tapo oro balionas bei apgadintas automobilis.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2024-04-29
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią ir praėjusią savaitę teismui pateikė du civilinius ieškinius, kuriais prašoma Tauragės rajono savivaldybei iš tarybos nario Kęstučio Balašaičio bei Kretingos rajono savivaldybei iš tarybos nario Vytauto Ročio priteisti bendrai daugiau nei 26 tūkst. eurų.
Nuotrauka
teismas
Tauragės apylinkės teismo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-26
Vakar, Tauragės apylinkės teismo kolektyvas atsisveikino su kadenciją baigusiu teisėju Egidijumi Mockaičiu. Šias garbingas pareigas teisėjas ėjo 15 metų, iš kurių paskutinius penkerius metus ėjo Tauragės apylinkės teismo pirmininko pareigas.
Nuotrauka
Dingo
Įkelta:
2024-04-26
2024 m. balandžio 22 d. apie 16.00 val. iš namų, Tauragėje, išėjo ir negrįžo Jurgita Šnaraitė, gim. 1984 m.