Apie muitinę daugelis žmonių žino tikrai nepakankamai. Visgi, tarptautinių siuntų patikrinimas yra labai svarbus procesas, norint apsaugoti tiek aplinką, tiek pačius Lietuvos gyventojus. Šioje srityje muitinė atlieka išties didelį vaidmenį. Taigi – ką žinoti svarbiausia? Koks yra muitinės vaidmuo kovojant su neteisėta prekyba?
Muitinės vaidmuo Lietuvoje
Muitinės vaidmuo kovojant su neteisėta prekyba yra tikrai labai svarbus. Didžiausias jų indėlis pasireiškia būtent tarptautiniuose santykiuose. Iš esmės, muitinė užtikrina sąžiningą ir sklandžią prekybą tarp Lietuvos bei užsienio valstybių. Pagrindiniais jos tikslais reikėtų įvardinti Europos Sąjungos ir mūsų šalies finansinių interesų, rinkos bei visuomenės apsaugą. Muitinė stengiasi sudaryti palankias sąlygas teisėtam verslui ir skatinti atvirą prekybą. Ši atlieka išties svarbų vaidmenį, mėgindama kovoti su klastotėmis bei piratavimu, stiprindama konkurencingumą, užtikrindama teisingą muitų ir mokesčių mokėjimą. Be to, muitinė atlieka rizikos vertinimą bei stengiasi atskleisti finansines apgaules ir nusikalstamą veiklą. Svarbu paminėti, jog ši taip pat saugo Lietuvos piliečius bei aplinką nuo visų rūšių pavojingų prekių.
Muitinės formalumai
Muitinės formalumai yra apipinti nemenka mitų gausa. Daugelis žmonių mano, jog visos siuntų patikrinimo ir išmuitinimo procedūros vyksta itin ilgai. Kita vertus, svarbu paminėti, kad tinkamas siuntinių pakavimas bei reikalingų dokumentų pateikimas gali sutrumpinti šį procesą. Pačios muitinės mokesčiai priklauso nuo to, su kuria šalimi yra vykdoma prekyba. Europos Sąjungos viduje už tai mokėti nereikės. Nuo 1968 metų ES supaprastėjo prekyba tarp jai priklausančių valstybių. Visų šalių muitinės pradėjo veikti kaip viena didelė organizacija. Kai 2004 metais Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos, prekyba taip pat tapo kur kas paprastesnė. Tuo tarpu, kitų siuntų mokestis priklauso nuo jų vertės, svorio, turinio ir gavėjo šalyje galiojančių įstatymų.
Visgi, prekėms, įsigyjamoms iš trečiųjų šalių, įprastai yra taikomi papildomi mokesčiai. Dažniausiais pasirinkimais Lietuvoje išlieka Kinija, Didžioji Britanija arba Jungtinės Amerikos Valstijos. Kokie mokesčiai gali būti taikomi tokiu atveju? Dažniausiai – tai PVM (importo pridėtinės vertės mokestis), akcizas (tik tais atvejais, kai siunčiamos prekės yra apmokestinamos akcizais, pavyzdžiui, kvepalai) ir importo muito mokestis. Pastarasis taikomas visoms siuntoms, kurių vertė viršija 150 eurų. Tuo tarpu, standartinis PVM tarifas yra 21%. Kita vertus, kai kuriais atvejais gali būti taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Pavyzdžiui, knygų ir įvairių informacinių leidinių PVM siekia 9%. Tuo tarpu, vaistams taikomas tarifas gali būti vos 5%.
Muitinės procedūros
Muitinė atlieka lemiamą vaidmenį tarptautinėje prekyboje. Ji pagreitina tarpuskaitos procesus ir įgyvendina veiksmingą kontrolę, kuri užtikrina nacionalinių įstatymų laikymąsi bei visuomenės apsaugą. Tai, kaip efektyviai veikia muitinės procedūros daro didelę įtaką tarptautinės prekybos augimui ir konkurencingumui. Kaip jos yra taikomos? Muitinės procedūros parenkamos atsižvelgiant į tai, kodėl prekės yra importuojamos ar eksportuojamos. Europos Sąjungos kodeksas nustato tris pagrindines šio proceso grupes – laisvą apyvartą, specialiąsias procedūras bei prekių išvežimą iš ES muitų teritorijos.
Kova su neteisėta prekyba
Muitinė nuolat kovoja su neteisėta prekyba ir organizuotu nusikalstamumu. Viena iš esminių jos funkcijų išlieka kontrabandos užkardymas. Tai – tabako gaminiai, alkoholis, narkotinės bei psichotropinės medžiagos ir naftos produktai. Siekiant nustatyti galimus pažeidimus, tačiau netrukdyti teisėtiems prekių gabenimams, muitinėje veikia rizikos valdymo sistema. Informacija apie riziką yra gaunama iš ES valstybių narių muitinių, OLAF (European Anti-Fraud Office), VMI ir panašių kanalų.
Užs. Nr. 132
