Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturiems iš laisvės atėmimo vietų veikusiems vyrams ir dviem jų bendrininkams laisvėje pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Rumbinaitė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.
Atlikto tyrimo duomenimis, keturi 36-44 metų bausmes įkalinimo įstaigoje atliekantys asmenys, paskambinę atsitiktiniams senjorams, prisistatydavo esą policijos pareigūnai ar senjorų artimieji ir klaidingai informuodavo nukentėjusiuosius, jog šie namuose gali turėti padirbtų grynųjų pinigų, kuriuos privalu patikrinti, arba, kad jų giminaičiui nedelsiant reikalinga piniginė pagalba. Manoma, kad kiti, laisvėje veikę jų bendrininkai – 31 metų ir 32 metų vyrai – atvykdavo į nukentėjusiųjų namus, įtikindavo juos, jog yra su jais telefonu kalbėję asmenys ir, paėmę senolių pinigus, pabėgdavo.
Remiantis surinktais duomenimis, kaltinamieji tokiu būdu nuo 2022 metų gruodžio iki 2023 metų sausio galėjo apgaule išvilioti daugiau nei 31 tūkst. eurų iš 14-os Tauragėje, Kretingoje, Šilutėje, Plungėje, Klaipėdos raj. gyvenančių pensininkų. Surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad kaltinamieji apgaule įgytus pinigus galėjo legalizuoti.
Visiems bylos kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo. Trys iš jų baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Tas, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų, o už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą – laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.