Verslas

Kitą savaitę Tauragės „Vero cafe“ minės šešerių metų gimtadienį. Apžvelgdama nueitus žingsnelius vadovė Jurgita Alijošienė džiaugiasi pasirinkusi šį verslo valdymo modelį, kai asortimentas, interjeras, net spalvų deriniai internete numatyti frančizės davėjo. Kaip sako verslininkė, lieka rūpintis tik patikimo ir draugiško kolektyvo subūrimu, o laimingas kolektyvas, kaip žinia, – laimingi klientai. Neseniai viena baristų, dvidešimtmetė Simona, ėmė kelti kvalifikaciją ir siekti technologės vardo. „Tauragės žinioms“ mergina papasakojo, kodėl jai patinka baristos darbas ir ką tauragiškiai dažniausiai renkasi iš gausybės tinklo siūlomų kavos gėrimų.

Šešeri metai buvo sėkmingi

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė J. Alijošienė, viena priežasčių, kodėl prieš šešerius metus ji pasirinko būtent „Vero Cafe“ tinklo frančizę, buvo sklandžiai užmegztas draugiškas ryšys su šio tinklo įkūrėjais. Be to, norėjosi imtis jau išbandyto verslo.

– Tarkim, būtume įkūrę kokią kavinukę „Tomo kava“, visa tai būtų nauja, padarytume daug klaidų. O kai imiesi frančizės, viskas diktuojama tinklo: interjeras, marketingas, receptūros. Įsivaizduokite, jei reikėtų patiems atrasti geriausias kavas, išmėginti įvairius receptus. Žinoma, įsigyti frančizę kainuoja, tačiau tai yra patogu, belieka pasitikėti anksčiau jau padarytu kitų įdirbiu. Mes atidarėme 2015 m., „Vero Cafe“ Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Anksčiau jau turėjome soliariumų tinklo „La Bamba“ frančizę, tad jau žinojome, kokie yra tokio verslo valdymo pliusai ir minusai, – kalbėjo verslininkė.

Penkerius metus verslas plėtojosi itin sėkmingai, be netikėtumų. Vienas didžiausių iššūkių, kaip sako J. Alijošienė, buvo nežinomybę atnešusi pandemija. Nerimastauta ne dėl sustojusio verslo – baimintasi, kad namuose sėdintys klientai atpras nuo poreikio leisti laiką viešumoje su draugais.

– Buvo neramu, o kas, jei žmonės pripras kavą gerti namie. Gal jie pamirš, ką reiškia rytą sutikti jaukiame miesto šurmulyje. Žmonės pas mus ateina atsipalaiduoti, susitikti su draugais, bendrauti. O jei šio poreikio nebeliks? Laimei, šiemet, vos tik atšilus orams, terasa prigužėjo klientų. Supratau – viskas gerai. Žmonės pasiilgo žmonių ir kavos, – kalbėjo verslininkė.

Tam, kad užtikrintų karantino saugos reikalavimus, praplėsta „Vero cafe“ lauko terasa, tarp stalelių palikti didesni tarpai.

Nuotrauka

Autorės nuotrauka

Pandemija išėjo į naudą

Šiuo metu „Vero cafe“ kolektyve dirba keturios merginos, viena jų – dvidešimtmetė Simona. Mergina kavinukėje sukiodavosi nuo paauglystės, ateidavo čia pasėdėti su draugais, dalyvavo įvairių jaunimo organizacijų veikloje, neretai susitikimai būdavo organizuojami šioje kavinukėje. Baigusi mokyklą mergina ieškojo darbo vasarai, jai duris atvėrė „Vero cafe“.

– Norėjau tokio darbo, kuriame būtų galima bendrauti su žmonėmis. Man tai teikia malonumą. Pamenu, tada Jurgita ieškojo ilgalaikio darbuotojo, o kadangi mano šeimoje keitėsi aplinkybės, nutariau pasilikti Tauragėje ir čia padirbėti ilgiau. Įstojau mokytis neakivaizdiniu būdu. Esu laiminga turėdama galimybę derinti mokslus su darbu, kuris man patinka. Mėgstu kavą, mane supa pažįstami žmonės, kas gali būti geriau, – nuotaikingai dėstė mergina.

Prieš tai dirbusiai vyr. baristai išėjus į motinystės atostogas Simonai buvo pasiūlyta užimti jos vietą. „Vero cafe“ vadovei Jurgitai patiko merginos atsakingumas. Kai prasidėjus pandemijai darbai sustojo, imta svarstyti apie galimybę kelti Simonos kvalifikaciją. Šiuo metu mergina siekia technologės pareigų. O tai reiškia, jog ši jaunutė barista įgis pakankamai įgūdžių, kad apmokytų kitus kavinukėje įsidarbinančius baristas. Iki šiol tam, kad asmuo galėtų ruošti kavą „Vero cafe“ tinklo kavinėje, tekdavo vykti į Kaune ar Klaipėdoje vykstančius specialius apmokymus.

– Nutarėme, jog apmokyti žmones vietoje paprasčiau. Mokytis ir siekti technologės vardo pradėjau pernai gegužę. Tikrinami mano įgūdžiai. Net, pavyzdžiui, ar pakankamai stiprūs mano pieno plakimo įgūdžiai, ar aš sugebėčiau pasidalinti jais su kitais. Tikrinamos ir mano žinios apie kavą, jos paruošimo būdus ir kita, – pasakojo Simona.

Apie kavą

Pasak pašnekovės, be tvirtų įgūdžių,  ne ką mažiau svarbios ir baristos psichologijos žinios, sugebėjimas bendrauti su žmonėmis. Anot jos, kiekviena Tauragės „Vero cafe“ dirbanti barista siekia su klientais užmegzti draugišką ryšį. Tauragiškiai pasižymi santūrumu, tačiau gera barista, anot jos, geba atrasti kelią į kliento širdį, užmegzti su juo pokalbį.

– Džiugina, kad mūsų miesto jaunimas yra drąsus, atsipalaidavęs. Kiek kuklesnė vyresnioji karta. Pirmą kartą čia atvykę vedami smalsumo, noro pabūti gražioje, jaukioje aplinkoje žmonės čia sugrįžta dėl kavos. Mes turime platų rūšinių kavos pupelių pasirinkimą. Ir kai prie baro lankytojo paklausi iš kokių, klasikinių ar rūšinių, kavos pupelių jis pageidauja kavos, užsimezga pokalbis, kurio metu lankytoją supažindini su kavos skonių įvairove. Paaiškini skirtumus. Geriant iš klasikinių kavos pupelių pagamintą kavą jaučiasi juodojo šokolado, lazdyno riešutų, medaus saldumas. Kava iš rūšinių kavos pupelių yra gaivesnė, geriant jaučiasi kivių, agrastų, pieninio šokolado poskonis, – žiniomis dalijosi „Vero cafe“ vyr. barista.

Pasak jos, kavinukėje rūšinės pupelės dažnai keičiamos, atsivežama vis naujų, kad lankytojai pasimėgautų kuo įvairesniais skoniais. Jaunesni lankytojai mieliau renkasi iš klasikinių kavos pupelių pagamintą kavą, vyresnieji – rūšinių.

Na, o viena tauragiškių mėgstamiausių gėrimų, kaip sako Simona, yra atšaldytas tirpios kavos gėrimas „Frappe“. Kodėl? Todėl, kad šį gėrimą gali gerti visa šeima. Vaikams jis gaminamas be kavos.

– „Frappe“ galima daryti su kava, ir be jos. Yra keletas skonių: balto, tamsaus, irisų ir kavos. Ji gaminama su pienu, jei norima saldumo, maišoma su „Snikers“ šokoladu. Tauragiškiai ją dievina, – pasakojo vyr. barista.

Kitą savaitę gimtadienį švenčianti „Vero cafe“ lankytojus kviečia užsukti ir žada staigmenų. Su šeštuoju „Vero cafe“ gimtadieniu į kavinukės asortimentą atkeliauja ir naujas patiekalas – salotos.